Kalbėti draudžiama
Saulėtą penktadienio popietę Valakampių paplūdimys alsuoja artėjančio savaitgalio nuotaikomis. Darbo diena dar nesibaigusi, tad prie Nėries poilsiautojų negausu: daugiausia mamų prižiūrimi mažamečiai vaikai. Tačiau gelbėtojų poste tvyro slogesnė nuotaika. Ankstesniais metais mielai su žiniasklaida bendravę Vilniaus gelbėtojai šiemet atsitvėrė tylos siena. „Lietuvos sveikatos“ žurnalistų sutiktas raudonai vilkintis vyras kalbėti atsisakė ir patraukė perspėti šalia vandens budinčio kolegos. Šis į klausimus irgi atsakinėti nepanoro ir nurodė kreiptis į vadovybę, mat ši uždraudusi gelbėtojams dalinti bet kokius komentarus žiniasklaidai.
 
Nuvykus prie Žaliųjų ežerų, mus pasitinka kepamų šašlykų kvapas, o akys mirga nuo įvairiaspalvio ledų kiosko. Vilniečių pamėgtame paplūdimyje nuo kaitrios saulės atsikvėpti panorusių poilsiautojų gausu.
Poilsiavietėje budintys gelbėtojai, sprendžiant iš besišypsančių veidų, nusiteikę geriau. Vis dėlto ir jie kalbėti gali tik suderinus klausimus su už Vilniaus paplūdimių priežiūrą atsakingos „Grindos“ atstovu žiniasklaidai. Tokia praktika visiškai nauja – anksčiau gelbėtojai su žurnalistai kalbėdavę laisvai, o šįkart prieš pokalbį gelbėtojas Rolandas dar kelias minutes telefonu instruktuojamas „Grindos“ atstovo.
 

Gelbėtojo Rolando teigimu, jo prižiūrimame paplūdimyje skęstančiųjų skaičius panašus į ankstesnių metų duomenis. Jis taip pat pateikia skaičių: visuose Vilniaus paplūdimiuose skendo 9 žmonės iš kurių 8 buvo vaikai. Daugiausia problemų, pasak gelbėtojo, kelia prie vandens telkinio be budrios suaugusiųjų priežiūros paliekami vaikai.

Rolandas tikina, kad praėjusiomis dienomis jiems teko pagelbėti tik vienam žmogui, kuris tinkamai neįvertinęs staigiai gilėjančio ežero dugno ir savo jėgų pernelyg nutolo nuo kranto. Dažniau gelbėtojams tenka teikti pirmąją pagalbą paplūdimyje nubrozdinimų patyrusiems ar saulėje perkaitusiems poilsiautojams. Apskritai, šie linkę paklausyti gelbėtojų įspėjimų. Nepaklusnumu pasižymi tik išgėrę asmenys, kuriems nereaguojant į pastabas kartais tenka iškviesti policiją.

Prevencija nepadeda
Praėjusią savaitę išaugus skęstančiųjų vandens telkiniuose skaičiui Valstybinės priešgaisrinės priežiūros ir Pajėgų valdymo skyrių budintys pareigūnai bei budinčių pamainų ugniagesiai gelbėtojai, vykdami iš gaisraviečių, lankėsi ir paplūdimiuose, kuriuose nėra gelbėtojų. Jie patarė laiką leidžiantiems prie vandens, kaip saugiai maudytis ir plaukioti, įspėjo neatsargiai besielgiančius.  
Skendimas Lietuvoje yra dažniausia nepilnamečių išorinės mirties priežastis, todėl vykdant prevenciją orientuojamasi į vaikus. SAM neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus atstovė Liuda Ciesiūnienė teigė, kad prevencija vykdoma ne tik skelbiant pavienius informacinius pranešimus. Prieš dvejus metus jungtinėmis pajėgomis buvo parengta pradinio ir vidurinio lavinimo ugdymo įstaigoms skirta prevencinio mokymo programa, kuria remiantis mokiniams vedama 45 minučių trukmės interaktyvi paskaita. Jas skaito visuomenės sveikatos specialistai. Iki tol pastarieji metodinę medžiagą rinkdavęsi savo nuožiūra.
 
Jau daugiau kaip dešimtmetį vykdoma ir programa, pagal kurią plaukti mokomi į antrą klasę einantys vaikai. Tiesa, joje šiandien dalyvauja tik 32 savivaldybių moksleiviai. Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai tvirtina, kad savivaldybės nedalyvavimą programoje ne visada nulemia infrastruktūros, t.y. baseinų nebuvimas. Sprendimą lemia ir finansiniai ištekliai. Per paskutinius mokslo metus iš viso mokytų plaukti aštuonmečių ir kiek vyresnių vaikų, gavusių 18 plaukimo pamokų paketą, skaičius – 3500.
Vis dėlto ŠMSM bendros statistikos apie tai, kiek vaikų moka taisyklingai plaukti, neturi. Lietuvos plaukimo federacijos duomenimis, turimas finansavimas patenkina 20 proc. visų antrokų mokymo plaukti poreikį. Priežastys, kodėl likusi dalis vaikų nesimoko, gali būti susijusios su laiko stoka, sveikatos sutrikimais ir pan.

 L.S. skaičius 

19 – 
tiek žmonių nuskendo per praėjusią savaitę.

 
Liūdna statistika
Didelis skenduolių skaičius paprastai siejamas su žemo ekonominio išsivystymo šalimis, tačiau Lietuvoje vanduo pasiglemžia daugiau aukų nei kai kuriose mažiau pažengusiose Rytų Europos ar net Afrikos šalyse. Tinklalapio worldlifeexpectancy.com pateikiamais duomenimis, statistiškai Lietuvoje skenduolių daugiau nei Moldovoje, Rumunijoje ar Namibijoje.
Nors žiniasklaidoje praėjusią savaitę garsiausiai nuskambėjo istorija apie ketvirtadienį Balsio ežere (Vilnius) paskendusius du jaunuolius, tačiau, pavyzdžiui, visos 6 „juodojo trečiadienio“ aukos paskendo kaimiškose vietovėse stūksančiuose vandens telkiniuose ar pro jas tekančiose upėse. Panašu, kad prasta šalies statistika nemaža dalimi susijusi tiek su lietuvių maudynių kultūra, tiek su tinkamos poilsio infrastruktūros trūkumu. Už pastarąją atsakingos yra šalies savivaldos institucijos. Šios steigia bei prižiūri poilsiavietes, gali apskritai uždrausti maudytis nesaugiuose vandens telkiniuose. Tačiau pasikartojančios nelaimės rodo, kad savivaldybėms nepavyksta lietuvių nukreipti į saugias maudyklas, tad šie rizikuodami savo gyvybe atsigaivinti nusprendžia nuošaliose vietose esančiuose vandenyse.

---

 
Komentaras
Triatlonininkas Vidmantas Urbonas:

- Dažnų nelaimių vandenyje priežastis - baseinų trūkumas. Vandens sporto kompleksų statybų vajus prasidėjo tik po Rūtos Meilutytės ir Dano Rapšio iškovotų pergalių, o iki tol užaugo ne viena dorai plaukti neišmokusių lietuvių karta. Vakarų Europos šalyse, turinčiose reikiamą infrastruktūrą, nuo seno plaukti mokoma dar darželyje.
Tačiau tikiu, kad po trejų ketverių metų ir Lietuvoje bus pastebimi teigiami rezultatai. Beje, pastebiu, kad prieškriziniais metais Panevėžio paplūdimiuose bei maudyklose dirbo daugiau gelbėtojų ir medicinos personalo. Mano nuomone, neatsakingai bandoma taupyti, rizikuojant žmonių gyvybėmis.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!