Klaipėdos universitetas: laisvė ir erdvė studijuoti prie jūros

Dalia Grikšaitė
2021-05-03
„Esame išskirtiniai Lietuvoje jūriniu braižu, unikalia akademine erdve, kompaktiška bendruomene bei perspektyvine linija, vedančia į Europos universitetų šeimą. Studentams, pasirinkusiems studijas Klaipėdoje, suteikiame prabangą studijuoti prie jūros, mokslininkams – tirti jūrą, neapsiribojant tik vakariniu Lietuvos horizontu. Greta jūrinės krypties čia sėkmingai skleidžiasi ir kitos krašto bei visos Lietuvos bendruomenei aktualios mokslo bei studijų sritys – humanitariniai, socialiniai, edukologijos, gamtos bei sveikatos mokslai“, – pristatydamas Klaipėdos universitetą sako jo rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Klaipėdos universitetas: laisvė ir erdvė studijuoti prie jūros

Karinį miestelį užkariavo mokslas ir studijos
Nepastebėti Klaipėdos universiteto uostamiestyje – neįmanoma. Raudonų plytų pastatų kompleksas, kuriame ir apie kurį koncentruojasi Klaipėdos akademinės bendruomenės gyvenimas, seniausio Lietuvos miesto architektūrinio paveldo brangakmenis, kurį, perėmus iš sovietų kariuomenės, pavyko restauruoti ir pritaikyti taikioms mokslo reikmėms.
 
Erdvi akademinio miestelio teritorija per pastaruosius dešimtmečius pasipildė naujais statiniais: čia išaugo šiuolaikiškas auditorijų kompleksas AULA MAGNA, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, Jūros tyrimų instituto, Verslo inkubatoriaus, modernaus studentų bendrabučio pastatai. Tolesniuose plėtros planuose – ne mažiau ambicingi projektai: dar vieno modernaus studentų bendrabučio, Tiksliųjų mokslų laboratorijų, sporto komplekso statybos. Pandeminiai ribojimai prislopino šios vietos gyvastį, bet tuo pat metu telkia bendruomenę naujiems iššūkiams.
 

Pandemija išryškino medicinos specialistų svarbą

KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas – profesionalus gydytojas-chirurgas, mokslininko kelią pradėjęs Sveikatos mokslų fakultete įsitikinęs, jog pandemija visuomenei akivaizdžiai parodė medikų ir stiprios sveikatos apsaugos sistemos svarbą.

 
„Mums, klaipėdiečiams, akivaizdu, jog tokio masto infekcijoms sukontroliuoti ypač aktualus stacionarinių sveikatos paslaugų sektorius. Lietuvoje turi formuotis naujas, trečiasis universitetinio lygio medicinos centras. Klaipėda jau yra pribrendusi tam. Tikiuosi, jog idėja ras bendraminčių ir valdžios institucijose, juolab kad pastaruoju metu nuolat girdime kalbas apie galimas grėsmes, kurias Lietuvai kelia Baltarusijos Astravo atominė elektrinė“, – sako prof. dr. A.Razbadauskas.
 

Pastaruoju metu KU jaučia vis didėjantį visuomenės bei jaunosios kartos dėmesį sveikatos mokslams. „Sveikatos mokslų fakultetas – vienas sparčiausiai augančių Universiteto padalinių. Tai atspindi tiek šios srities specialistų darbo rinkos poreikį, tiek didėjantį visuomenės dėmesį medicinos bei sveikatinimo paslaugoms, tiek pačių medikų siekį nuolat tobulėti, atnaujinti žinias“, – sako KU SvMF prodekanė Aelita Skarbalienė.

 
Šiuo metu fakultete studijuoja apie 900 studentų – būsimųjų bakalaurų ar magistrų, Lietuvos ir užsienio šalių piliečių. Čia vykdomos 8 bakalauro, 6 magistro studijų programų bei podiplominės studijos profesionaliems medikams, turintiems poreikį kelti kvalifikaciją. Populiariausi norinčiųjų studijuoti pasirinkimai: bakalauro kvalifikaciniam laipsniui gauti – slauga, kineziterapija, radiologija, magistro – slauga, sveikatos priežiūros įstaigų vadyba. Doc. dr. Aelita Skarbalienė akcentuoja, jog tokia studijų programa kaip radiologija yra vienintelė Lietuvoje. Unikalios ir Sveikatos mokslo fakultete dirbančių mokslininkų klinikinių bei tarpdisciplininių tyrimų temos – semtis patirties delfinų terapijos, hipoterapijos, balneologijos klausimais į Klaipėdą atvyksta mokslininkai ar reabilitologai-praktikai iš visos Europos, aktyviai bendradarbiaujama su partneriais įgyvendinant tarptautinius mokslo projektus.
 
„KU studentai per COVID-19 viruso pakilimus buvo vieni pirmųjų savanorių krašto gydymo ir socialinėse įstaigose. Įprastomis sąlygomis mūsų rengiami specialistai dar studijuodami užsitikrina darbo vietas ar net derina darbą ir studijas“, – teigia Sveikatos mokslų fakulteto prodekanė, kviesdama jaunimą medicinos ar sveikatinimo paslaugų studijoms rinktis Klaipėdą.


 
EU-CONEXUS – kelias į Europos universitetų mokslo lobynus
KU rektorius A.Razbadauskas akcentuoja dar vieną uostamiesčio universiteto išskirtinumą – partnerystę besikuriančiame Europos universitetų tinkle. 2019-aisiais KU įsiliejo į Europos Komisijos inicijuotą Europos universitetų aljansų kūrimo procesą. Vieno jų – EU-CONEXUS aljanso – steigėju KU tapo drauge su penkiais universitetais – partneriais iš skirtingų Europos valstybių: La Rošelio universitetu (Prancūzija), Atėnų žemės ūkio universitetu (Graikija), Bukarešto technikos universitetu (Rumunija), Valensijos universitetu (Ispanija), Zadaro universitetu (Kroatija). Prie šio aljanso jungiasi dar 3 asocijuoti partneriai: Voterfordo technologijų institutas (Airija), Rostoko universitetas (Vokietija), Fredericko universitetas (Kipras). EU-CONEXUS specializacija – išmanių urbanizuotų pakrančių tvarumas, mėlynasis augimas, novatoriška tarptautinė akademinė veikla globalioms problemoms spręsti. EU-CONEXUS (be asocijuotų partnerių) vienija beveik 42 tūkst. studentų, daugiau nei 5,4 tūkst. darbuotojų, junginyje veikia 34 fakultetai, 65 mokslinių tyrimų grupės.

 
Aljanso tikslai – jungtinės studijų programos, bendri diplomai absolventams, intensyvūs akademiniai ir moksliniai mainai, išmanaus universitetinio miestelio kūrimas, inovatyvių mokymo metodų diegimas, „Mokymosi visą gyvenimą“ programos plėtra, kalbų kursų organizavimas, jungtiniai mokslo institutai ir tyrimai ir kt. Aljansas jau dabar įgyvendina bendras bakalauro studijų specializacijų programas, tarptautinę akreditavimo procedūrą sėkmingai įveikė ir pirmosios magistro studijų programos. „Renkiesi studijas Klaipėdos universitete – tampi šešių Europos universitetų studentu. Manau, jog studijuojančiam jaunimui tai – didelė galimybė semtis žinių tarptautinėje erdvėje“, – akcentuoja KU vadovas.

 
Skaičiai ir faktai
Klaipėdos universitetas įkurtas 1991-aisiais ir šiemet mini 30-mečio jubiliejų.
KU sudaro 3 fakultetai: Jūros technologijų ir gamtos mokslų, Socialinių ir humanitarinių mokslų, Sveikatos mokslų; 2 mokslo institutai: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Jūros tyrimų institutas.

 
Bendruomenė: apie 2500 studentų, apie 550 mokslininkų ir dėstytojų.
Per 30 gyvavimo metų išleista apie 38 tūkst. absolventų;
KU vykdo 30 bakalauro ir 31 magistro studijų programą, 11 mokslo krypčių doktorantūros studijas.
 
Išskirtinumai: Botanikos sodas – 9,3 ha plotas miesto teritorijoje su teminėmis augmenijos kolekcijomis, erdvėmis mokslo tyrimams ir visuomenės pažinimui; trijų laivų flotilė – mokslinių tyrimų laivas „Mintis“, didžiausias Lietuvoje plaukiojantis burlaivis „Brabander“ bei mokomoji jachta „Odisėja“.
KU įsikūręs mokslo ir studijų reikmėms pritaikytame istorinių kareivinių komplekse, statytame XX amžiaus pradžioje.
KU vykdo daugiau 100 mokslinių projektų per metus, čia atliekami net 2/3 nacionalinių jūros tyrimų.
Prestižiniame pasaulio aukštųjų mokyklų akademiniame reitinge („Academic Ranking of World Universities“) KU Jūros tyrimų institute plėtojama Okeanografijos mokslo kryptis yra įsitvirtinusi pasaulio aukštųjų mokyklų 200-tuke.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris