Prie Klaipėdos miesto poliklinikos vairo stojusio Jono Sąlygos tikslas tapo visokeriopai stiprinti iki šiol stagnavusią įstaigą. Kaip vieną svarbiausių jo uždavinių – sukurti visas reikalingas paslaugas teikiantį medicinos centrą – įvardijo ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, vasario mėnesį sveikindamas naująjį vadovą bei linkėdamas įveikti ateities iššūkius.
 
Panašu, kad lūkesčiai pasitvirtino – J.Sąlygos dėka poliklinikoje padaugėjo ir paslaugų, ir specialistų. Deja, dalis apie iššūkius – irgi.
 
Pakvietė į komitetą
 
Spalio 22 d. Klaipėdos m. savivaldybės Sveikatos ir socialinio komiteto posėdyje J.Sąlyga buvo paprašytas „iš pirmų lūpų“ paaiškinti apie poliklinikoje susiklosčiusią situaciją, dėl kurios vyksta diskusijos viešojoje erdvėje.
 
Pasirodo, šiemet Klaipėdos miesto poliklinika gavo licenciją pulmonologijos, nefrologijos ir reumatologijos paslaugoms, o rudens pradžioje pavyko įdarbinti gydytojus. Tačiau šaukštu deguto medaus statinėje tapo, kad bent jau kol kas šios paslaugos pacientams nėra kompensuojamos. Kaip informuoja J.Sąlyga, poliklinikos pacientai už paslaugas mokėjo nustatytą 35 eurų įkainį.
Negana to, dėl teisės aktų netobulumo (jie dabar keičiami), šie specialistai negali išrašinėti kompensuojamųjų vaistų bei siuntimų tyrimams.
 
Nonsensas
 
J.Sąlyga paaiškino, kad pagal ministro įsakymą rudenį įdarbinusi specialistus įstaiga negali metų eigoje papildyti sutarties su teritorine ligonių kasa (TLK) naujoms paslaugoms finansuoti. Į lėšas įstaigos gali pretenduoti tik kitiems metams, pateikusios paraiškas iki lapkričio.
 

„Nerealu, kad nauji, šiemet vadovauti pradėję vadovai, būtume pernai lapkritį pateikę prašymus dėl naujų paslaugų, – „Lietuvos sveikatai“ komentavo Klaipėdos miesto poliklinikos direktorius Jonas Sąlyga. – Nonsensas. Randame aukščiausio lygios specialistus, galime juos pasamdyti, kad teiktų klaipėdiečiams nemokamą paslaugą, ir neleidžiama to daryti.“

 
„Įdarbini specialistą, kurie nesimėto, ir sakai: palauk, gal kitais metais susimylės ligonių kasa apmokėti už paslaugą valstybinei įstaigai... Sakys specialistas: žinote, vadove, eikit jūs kur norit, o aš einu į privačią įstaigą“, – kalbėjo direktorius.
 
TLK: sutarties gali nebūti
 
Tačiau didžiausias akibrokštas, kad neaišku, ar šios paslaugos bus kompensuojamos išvis. Klaipėdos TLK direktorė Vilma Stasiulienė teigia, kad prašymo pateikimas nesuteikia garantijos, jog sutartis bus sudaryta.
 

„Jau dešimtmetį egzistuoja nutarimas, kuriuo vadovaujantis sudaromos sutartys. Ir vienas kriterijų yra poreikis, – aiškino Klaipėdos TLK direktorė Vilma Stasiulienė. – Poreikiai vertinami kasmet. Dabar kaip tik laukiama vertinimo. Jei poreikio nebus, poliklinika negaus apmokėjimo. Visoms šioms paslaugoms iki šiol poreikio nebuvo.“

 
„Taigi ir vėl nežinomybė, – konstatavo J.Sąlyga ir užtikrina, kad realus naujai diegiamų paslaugų poreikis didelis. – Juk suprantate, kad vadovas nelaikys specialisto, nemokės jam algos, jei nebus poreikio. Net teikiant mokamas paslaugas gydytojai užsidirbo sau atlyginimus ir manome, kad papildom lėšų algoms neprireiks. Nefrologė minėjo, kad norėtų dirbti dar vienu etatu.“
 
Mestelėjo kaltinimą
 
Komiteto pirmininkės pavaduotojas Jurandas Altuchovas priminė, kad susikūrus sveikatos centrui, kuris apjungė 35 gydymo įstaigas, žadėta klaipėdiečiams suteikti 97 proc. nemokamų paslaugų. Tad klausimas, ar reikia dar plėsti paslaugas, jei jų užtenka? Kažin ar TLK numatys kitiems metams kvotas?“ – svarstė J.Altuchovas.
 
TLK vadovė V.Stasiulienė tikino ginanti gyventojų interesus ir netgi mestelėjo kaltinimą J.Sąlygai, kad dėl jo poelgio įdarbinant gydytojus „gyventojai neteko galimybės gauti nemokamas paslaugas“. Tačiau su šiais teiginiais J.Sąlyga griežtai nesutinka.
 
Pacientų situacija sudėtinga
 
„Lietuvos sveikatai“ J.Sąlyga pabrėžė: „Klaipėdos pacientai yra sudėtingoje situacijoje. Na, ir kas, kad TLK kompensuoja daug šių paslaugų – privačios įstaigos ima tokias priemokas, kad pacientai neturi jokios žadėtos nemokamos prieigos.“
Anot jo, tokie specialistai kaip pulmonologai, nefrologai ir kiti – gyvybiškai svarbūs. Ne vienam pacientui poliklinikoje nustatyta rimta liga, aptiktas ir atviros tuberkuliozės atvejis.
 
Tai J.Sąlyga bandė paaiškinti ir tarybos nariams: „Paklausus pacientų, kodėl susimoka, jie atsako, kad nėra iš ko rinktis – kitose įstaigose dvigubai brangiau. Tokios didelės priemokos.“
 
Akivaizdu, kad tai žino ir pati V.Stasiulienė. „Dėl mokamų paslaugų esame ir kontrolę vykdę. Klausimas sprendžiamas. Bet nėra, kad visur teikiamos mokamos paslaugos, yra galimybė gauti nemokamas ir Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, ir Klaipėdos universiteto ligoninėje...“ – tikino ji.
 
Įstatyminė bazė – keistina
 
J.Sąlyga informavo, kad šiuo metu ruošiamas kreipimasis į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtų peržiūrėti teisės aktai bei pacientams už paslaugas savivaldybės įstaigoje mokėti ar primokėti nereikėtų. „Tarpuvaldis gal ir ne geriausias metas, bet reikia sprendimų, kad pacientai gautų nemokamas paslaugas“, – kalbėjo poliklinikos direktorius.
Klaipėdos savivaldybė viliasi, kad poliklinikai dar bus palankus TLK sprendimas.
 
Minėtų diskusijų liūdnai klausė ir Kretingos ligoninės vyr. gydytojas Romaldas Sakalauskas. „Ši įstatyminė bazė iki kraujo praeita“, – atsiduso jis ir prisiminė, kaip siekė kompiuterinio tomografo tyrimo. Bet jį atliekančių įstaigų knibžda Klaipėdoje, tad Kretingos ligoniams neliko kvotų. Poreikis patenkintas, tuomet atšovė Klaipėdos TLK.
 
R.Sakalauskas pritaria, kad įstatyminę bazę reikėtų tobulinti, nes joje daug nelogiškų dalykų.
 
Rektorius turi kitą nuomonę
 
J.Sąlyga komitete vardino, kad pastaraisiais mėnesiais pavyko įdarbinti būrį medikų: poliklinika turi tris kardiologus, įdarbinti gastroenterologai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, urologai, ginekologai... Pradės dirbti ir endokrinologas, medicinos psichologas, du nauji gydytojai Šeimos medicinos skyriuje.
 
Specialistų sąrašui byrant iš J.Sąlygos lūpų bei diskutuojant apie paslaugų apmokėjimą, tarybos narys, Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas suirzo.
 
„Kiek jau investavote, kiek kainavo ta įranga, kur pradėjo dirbti gydytojai, neturėję teisės dirbti pagal ligonių kasą? Esate sveikatos centro koordinatoriai, tai kaip jūs koordinuojate? Girdime ligonių kasą, kad nėra problemos gauti tas paslaugas. Aš pats abdominaliniu chirurgu dirbu, ir šiandien ryte konsultavau. Nėra problemos, suprantate?! Pakvietėte gydytojus iš kitos įstaigos, ten gavo išeitines, o dabar dirba čia, tai yra lėšų švaistymas“, – kritikos negailėjo A.Razbadauskas.
 
„Pone Razbadauskai, – kreipėsi J.Sąlyga. – Turbūt skaitote teisės aktus ir žinote, kad visų bendras tikslas, jog kuo mažiau pacientų patektų į stacionarą. Viskas turi būt ambulatorinėje grandyje ir diagnostinė bazė, ir specialistai. Mes džiaugiamės, kad jie atėjo pas mus, mes jų nevadinome, mes galime suteikti paslaugą ir ją teikiame.“
 
Kalbas neigia
 
Kalbama, kad A.Razbadausko pozicijai gali turėti įtakos aplinkybė, jog pas J.Sąlygą įsidarbino specialistai iš Klaipėdos universiteto ligoninės, kurie iš ten masiškai traukėsi dėl netenkinančių sąlygų. Tarp jų ir tie, dėl kurių paslaugų finansavimo kyla aršios diskusijos. J.Sąlyga patvirtino, kad tikrai šie medikai buvo Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojai.
 
Tačiau A.Razbadauskas „Lietuvos sveikatai“ tokias kalbas paneigė „Čia visiška nesąmonė“, – teigė rektorius.
 
Stojo ginti meras
Komiteto kova persikėlė į feisbuką. Pamatęs, kas ten vyksta, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus stojo ginti J.Sąlygos: „Miesto tarybos nariui derėtų svarstyti, kaip padėti ilgus metus apleistai poliklinikai, o ne pasityčioti iš poliklinikos vadovų, siekiančių nemokamų medicininių paslaugų teikimo klaipėdiečiams, naudojant modernias medicinines technologijas bei pasitelkiant pažangius medikus, kurių rinkoje yra ne perteklius, o trūkumas.“
 
„Ar tikrai, ponas A.Razbadauskai, klaipėdiečiai gauna savalaikes medicinos paslaugas ir nuo kada daktarų Lietuvoje perteklius? Ar jūs tikrai manote, kad šios paslaugos ir miesto poliklinikoje turi būti mokamos? Kokie interesai (privatūs, politiniai ar kiti?) privedė jus prie tokio pobūdžio klausimų?“ – klausė meras, turėdamas omenyje, kad A.Razbadauskas be rektoriavimo ir politikos, dar dirba UAB „Lorna“ ir pačioje Klaipėdos universiteto ligoninėje.
 
Jis linkėjo A.Razbadauskui kuo skubiau susitvarkyti su Klaipėdos universiteto ligonine, „prieš kritikuojant kitus, einančius pažangos keliu“ ir patikino nematęs „kito tokio politikuojančio Lietuvos universiteto vadovo“.
 
Normali diskusija
 
A.Razbadauskas stebisi mero reakcija ir tvirtina, kad jis pats yra piktas. „Komiteto posėdyje vyko normali diskusija. Nieko aš ten aštriai ant J.Sąlygos nekalbėjau, uždaviau du klausimus. Mero pasakyta didžiulė netiesa, nėra net menkiausios kalbos apie tai, kad galiu turėti privačios medicinos interesus“, – tvirtino A.Razbadauskas.
 
Jis nepakeitė nuomonės ir dėl išsakytų minčių. „Jei kiekvienas vidury metų sugalvotų teikti paslaugas, kur nėra sutarties, būtų visiškas chaosas valstybėje“, – sakė pašnekovas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!