Gydytojų turime per daug, tačiau regionuose jų trūksta. Ši jau kurį laiką vis labiau gilėjanti paradoksaliai skambanti problema, sveikatos politikams, panašu, tampa neišsprendžiamu uždaviniu. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasiūlo „optimizacijos“ planą – sumažina finansuojamų rezidentūros vietų skaičių ir daugiau iniciatyvos siūlo imtis savivaldybėms. Tačiau ar išeitis lengva?
SAM atstovai tikina, kad greitu metu medicinos studijas baigs daugiau studentų, negu yra jų poreikis sistemoje.
Paskaičiavo poreikį
Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatydamas tyrimą SAM Strateginio valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Igoris Baikovskis aiškino, kad pagal praktikuojančių medikų skaičių galime būti net pirmoje antroje vietoje tarp EBPO šalių: „Nuo 2008-2009 metų bendras gydytojų skaičius auga ir 2012 metais matome, kad viršija 4,5 gydytojo tūkstančiui gyventojų.“
Jis atkreipė dėmesį, kad vientisųjų studijų abiturientų skaičius po truputį auga jau nuo 2013-ųjų. Tikėtina, kad 2023 m. jų baigs 680, įtraukiant užsieniečius skaičius gali siekti ir 700. „Tai gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį. Nežinia, ar visiems galės būti suteiktos nemokamas rezidentūros vietos ir užtikrintas atlyginimas nesant įsipareigojimo likti ir dirbti Lietuvoje. O sistemoje yra akivaizdus slaugytojų trūkumas, kurie galėtų atlikti dalį gydytojų darbo“, – dėstė I.Baikovskis.
Ministerijos atstovas atkreipė dėmesį į PSO sukurtą įrankį, pristatytą kovo mėnesį, kurį sudaro keturi elementai: „Tai matematinis pasiūlos-paklausos modelis, kuris remiasi trimis elementais – šveitimo sistemos politika, sveikatos sistemos politika ir sveikatos sistemos netolygumu. Lietuva, vadovaudamasi šiuo modeliu, turi pagal visas rezidentūros programas tikėtinas prielaidas, paremtas realiais skaičiais, kiek kokių specialistų gali trūkti esant dabartinei sveikatos paslaugų struktūrai reikės dešimt metų į priekį.“
Studentai nori garantijų
Išvydusi statistiką LSMU studentų atstovė Danielė Bučinskaitė liko nesupratusi, kiek gydytojų dirba ne vienu etatu, kiek dirba pensinio amžiaus specialistų, kiek jų apskritai reikės, nes nėra statistikos, kiek yra tiesiogiai praktikuojančių gydytojų.
„Dėl užsienio studentų – bent mes neturime informacijos, bet yra maža tikimybė, kad jie pasiliks čia, nes net rezidentūros nestudijuoja, išvažiuoja į kitas šalis ar grįžta tėvynėn. Taigi nėra korektiška juos įtraukti į statistiką. Pritariame, kad reikėtų apskaičiuoti specialistų poreikį. Bet tą norėtume žinoti jau stodami į pirmąjį kursą, kad neatsitiktų taip, kaip šiemet, kad likus mėnesiui iki stojimų nežinome, kiek bus finansuojamų rezidentūros vietų“, – sakė studentų atstovė.
Jaunieji gydytojai įsitikinę – rezidentūros vietos turi būti užtikrintos visiems vientisąsias studijas baigiantiems specialistams, mat jau yra investuojami pinigai ir suteikiami pagrįsti lūkesčiai, kad galės tęsti profesinį tobulėjimą gimtinėje.
L.S. skaičius
4,5
- tiek gydytojo tenka tūkstančiui Lietuvos gyventojų.
Pritraukti į regionus
SAM atstovo teigimu, tikslingiausia yra išlaikyti specialistus dirbti Lietuvos sveikatos sistemoje ir tą tolygiai paskirstyti. „Tam yra skirta visa atskira dalis, susijusi su administracinio krūvio mažinimu ir atlyginimo didinimu. Be abejo, sunkiausia motyvuoti jauną specialistą vykti į konkrečią gydymo įstaigą. Dalis savivaldybių vykdo pritraukimą, bet dalis elgiasi labai pasyviai“, – sakė jis.
Jaunieji medikai savo ruožtu pabrėžia, jog postūmį dirbti periferijoje suteikia ne tik finansinio užmokesčio garantija. Jie nori turėti galimybę tobulėti profesiškai, jaustis motyvuojami įstaigos vadovo.
Raimundas Martinėlis nesutikdamas svarstė, ar nevertėtų užuot dėjus viltis į savivaldybes, užsiimti viso tinklo strategijos formavimu: „Žmonės turi žinoti, kur realiai važiuos dirbti, ar turės perspektyvas. Tad visų pirma reikėtų nusistatyti tikslus ir aiškius kriterijus, kaip vystysis sveikatos sistema ir tada formuoti užsakymą universitetams.“
Universitetai siekia užsidirbti?
Nors finansuojamų rezidentūros vietų skaičius buvo sumažintas dar prieš ketverius metus, atsirado galimybė studijuoti valstybės nefinansuojamose programose. Anot I.Baikovskio, universitetai, siekdami išlaikyti mokymo bazes ir pedagoginį potencialą, tuo naudojasi ir skatina vykdyti savarankišką specialistų ruošimą. Dėl to, tikėtina, greitu metu medicinos studijas baigs daugiau studentų negu yra jų poreikis sistemoje.
„Norėdami užsidirbti universitetai priima daugiau komercinių rezidentų. Tokiu būdu, įsipareigojus visiems rezidentams apmokėti jų darbą, išlaikome ir tuos, kurie atlikę rezidentūrą išvažiuos“, – replikavo A.Kubilienė.
Į tai reaguodamas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus atkreipė dėmesį, jog studentų skaičiai, kurie yra priimamai į universiteto rezidentūros studijas, 2013–2018 metais yra gana stabilūs. „Bendrai paėmus valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas skaičiai svyruoja nuo 192 iki 181. Jei žiūrėtume į valstybės nefinansuojamas vietas, didėjimo tendencijos nėra ir fakultetas nebando išlošti didindamas komercinių studentų skaičių. Taip, užsienio studentai – komercinės programos, tačiau visi jie baigę vientisąsias studijas išvyksta į tėvynę tęsti rezidentūros“.
Komentaras
Seimo narė konservatorė Irena Degutienė:
.jpg)
- Ar yra valstybėje vizija ir strategija, kaip padaryti, kad paslaugų prieinamumas visiems pacientams šalyje būtų toks pats, kaip didmiesčiuose? Jūs kaip ir įpareigojate savivaldybes ieškoti galimybių, tačiau nei tie jauni žmonės, nei universitetai – niekas nežino, kaip bus kitais metais, nes niekur juodu ant balto tai nėra išdėstyta. Jau seniai buvo kilusi mintis, ar nereikia daryti kaip kažkada buvo strategija regiono vystymuisi per plyno lauko investicijas ir tam tikras mokestines lengvatas rajonams. Jei savivaldybė turėtų tokį stimulą, kad gaus kokias mokestines lengvatas, jei pritrauks daugiau medikų, tai būtų ilgalaikis strateginis matymas ne vieneriems, bet bent dešimt penkiolika metų į priekį.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: