Pritraukti į regionus SAM atstovo teigimu, tikslingiausia yra išlaikyti specialistus dirbti Lietuvos sveikatos sistemoje ir tą tolygiai paskirstyti. „Tam yra skirta visa atskira dalis, susijusi su administracinio krūvio mažinimu ir atlyginimo didinimu. Be abejo, sunkiausia motyvuoti jauną specialistą vykti į konkrečią gydymo įstaigą. Dalis savivaldybių vykdo pritraukimą, bet dalis elgiasi labai pasyviai“, – sakė jis. Jaunieji medikai savo ruožtu pabrėžia, jog postūmį dirbti periferijoje suteikia ne tik finansinio užmokesčio garantija. Jie nori turėti galimybę tobulėti profesiškai, jaustis motyvuojami įstaigos vadovo. Raimundas Martinėlis nesutikdamas svarstė, ar nevertėtų užuot dėjus viltis į savivaldybes, užsiimti viso tinklo strategijos formavimu: „Žmonės turi žinoti, kur realiai važiuos dirbti, ar turės perspektyvas. Tad visų pirma reikėtų nusistatyti tikslus ir aiškius kriterijus, kaip vystysis sveikatos sistema ir tada formuoti užsakymą universitetams.“ Universitetai siekia užsidirbti? Nors finansuojamų rezidentūros vietų skaičius buvo sumažintas dar prieš ketverius metus, atsirado galimybė studijuoti valstybės nefinansuojamose programose. Anot I.Baikovskio, universitetai, siekdami išlaikyti mokymo bazes ir pedagoginį potencialą, tuo naudojasi ir skatina vykdyti savarankišką specialistų ruošimą. Dėl to, tikėtina, greitu metu medicinos studijas baigs daugiau studentų negu yra jų poreikis sistemoje. „Norėdami užsidirbti universitetai priima daugiau komercinių rezidentų. Tokiu būdu, įsipareigojus visiems rezidentams apmokėti jų darbą, išlaikome ir tuos, kurie atlikę rezidentūrą išvažiuos“, – replikavo A.Kubilienė. Į tai reaguodamas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus atkreipė dėmesį, jog studentų skaičiai, kurie yra priimamai į universiteto rezidentūros studijas, 2013–2018 metais yra gana stabilūs. „Bendrai paėmus valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas skaičiai svyruoja nuo 192 iki 181. Jei žiūrėtume į valstybės nefinansuojamas vietas, didėjimo tendencijos nėra ir fakultetas nebando išlošti didindamas komercinių studentų skaičių. Taip, užsienio studentai – komercinės programos, tačiau visi jie baigę vientisąsias studijas išvyksta į tėvynę tęsti rezidentūros“.L.S. skaičius 4,5 - tiek gydytojo tenka tūkstančiui Lietuvos gyventojų.
.jpg)
- Ar yra valstybėje vizija ir strategija, kaip padaryti, kad paslaugų prieinamumas visiems pacientams šalyje būtų toks pats, kaip didmiesčiuose? Jūs kaip ir įpareigojate savivaldybes ieškoti galimybių, tačiau nei tie jauni žmonės, nei universitetai – niekas nežino, kaip bus kitais metais, nes niekur juodu ant balto tai nėra išdėstyta. Jau seniai buvo kilusi mintis, ar nereikia daryti kaip kažkada buvo strategija regiono vystymuisi per plyno lauko investicijas ir tam tikras mokestines lengvatas rajonams. Jei savivaldybė turėtų tokį stimulą, kad gaus kokias mokestines lengvatas, jei pritrauks daugiau medikų, tai būtų ilgalaikis strateginis matymas ne vieneriems, bet bent dešimt penkiolika metų į priekį.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: