Skirti dėmesio ir žalos mažinimui
Ekspertinės bendruomenės diskusijos dabar yra suaktyvėjusios svarstant Nacionalinę priklausomybių darbotvarkę, tad šie klausimai buvo aptariami ir praėjusią savaitę Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto (GMEI) organizuotoje ekspertų diskusijoje.
 
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. dr. Natalijos Fatkulinos nuomone, Nacionalinėje darbotvarkėje turėtų būti aiškiai atskirtos dvi kryptys: viena – prevencijos, skatinanti jaunimo užimtumą ir „pirmojo pabandymo“ atitolinimą, ir antroji – žalos mažinimo. N.Fatkulina mini vieną naujausių tyrimų, į kurį keturiuose Didžiosios Britanijos miestuose buvo įtraukti 10 metų ir ilgiau rūkantys asmenys bei nerūkančiųjų grupė.
Keičiant rūkančiųjų įpročius, kai vieni toliau rūkė paprastas cigaretes, kiti – kaitinamąjį tabaką, naudos sveikatai nebuvo, bet žalos pokytį pavyko išmatuoti: naudojant biologinius žymenis matuotas stresas, širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos būklė. Paaiškėjo, kad prie kaitinamojo tabako perėjusių rūkalių sveikata praėjus 180 dienų pagerėjo. Rūkančių įprastines cigaretes sveikata išliko tokia pat prasta, o geriausi rezultatai, žinoma, buvo tų, kas nerūkė išvis.
 

„Pagrindinis tikslas visada turėtų būti visiškas atsisakymas rūkyti. Tačiau tai kategorijai, kuri jau rūko ir ieško būdų, kaip sumažinti žalą, jau turime „evidence based“ mokslinių įrodymų, kad jei nori sumažinti sveikatai daromą žalą, jie gali rinktis alternatyvą“, – teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė prof. dr. Natalija Fatkulina.

 
Buvo priimtas politinis sprendimas
Į siūlymus įtraukti tabako daromos žalos mažinimo dėmenį bei rūkantiesiems, siekiantiems atsikratyti priklausomybės, suteikti daugiau informacijos apie sumažintos tabako žalos gaminius Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian atvirai pripažįsta, kad tai „...protokolinis, politinis sprendimas: kol nėra nepriklausomų mokslinių ir tarptautinių organizacijų pripažįstamų tyrimų, dėl šitų gaminių traktavimo kaip mažesnės žalos gaminių ar žalos mažinimo priemonės, jų nėra tikslinga konceptualiai išskirti ir jiems turėtų būti taikomi bendri tabako kontrolės principai.“
 
Nacionalinės darbotvarkės sudarytojai, panašu, pasirinko lengvesnį kelią remtis oficialia, bet skeptiška ir nepaslankia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pozicija. O ji, priminsime, skamba taip: elektroninės cigaretės ne tik nepadeda mesti rūkyti, tačiau gali padidinti tikimybę, jog nepilnamečiai, rūkantys elektronines cigaretes, ateityje pereis prie tradicinių cigarečių.
 

„Dabar turime patikimą kelių dešimtmečių degiojo tabako statistiką, kuri teigia, kad kas antras rūkalius rizikuoja susirgti vienos ar kitos formos vėžiu, ir PSO rekomendacijų tikslas – kad nebūtų blogiau“, – tokiam konservatyviam požiūriui kritikos nepagailėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Morgana Danielė.

 
Jos teigimu, visuomenė privalo būti pakankamai informuojama ir apie alternatyvias nikotino priemones, kurios nėra koks nors ypatingas gėris ir išsigelbėjimas, bet galėtų pasitarnauti kaip mažiau kenksminga sveikatai alternatyva tiems, kam kol kas nepakanka jėgų visiškai mesti rūkyti.
 
Jau yra tyrimų rezultatai
Vokietijos Federalinio rizikos vertinimo instituto 2017 m. paskelbtais duomenimis, toksinis nikotino poveikis gali būti sumažintas naudojant alternatyvius įrenginius. Jie nikotiną iš tabako išgauna ne degindami jį, o tik kaitindami ir, palyginti su įprastinėmis cigaretėmis, išskiria mažesnį kenksmingų ir potencialiai kenksmingų medžiagų kiekį. „Vartojant alternatyvius tabako gaminius, – teigiama instituto pranešime, – gaunamas nikotino kiekis yra pastovus ir panašus į tą, kuris gaunamas rūkant cigaretę. Bet pastebėtas mažesnis aldehidų (apie 80-95 proc. mažiau) ir lakiųjų organinių junginių kiekis (apie 97-99 proc. mažiau).“
 
Šiemet per pasaulį galima priskaičiuoti jau apie pusšimtį nepriklausomų mokslinių publikacijų, iš vienokio ar kitokio rakurso prieinančių prie teiginio, jog alternatyvūs nikotino gaminiai rūkantįjį veikia mažiau arba yra mažiau jam žalingi nei degamasis tabakas, mat išskiria mažiau kenksmingų medžiagų.
O ir Lietuvoje ne per seniausiai – 2020 m. – buvo atliktos ir šalies bei pasaulio moksliniuose leidiniuose publikuotos trys studijos, kurių tematika glaudžiai susijusi su kaitinamuoju tabaku.
 
Kiek dešimtmečių turės praeiti?
GMEI užsakymu atliktas tyrimas taip pat parodė, kad mesti rūkyti yra bandę du trečdaliai respondentų. Vis dėlto atsisakyti žalingo įpročio šiems žmonėms nepavyko – kartais dėl valios stokos, kartais dėl pagalbos trūkumo, pernelyg stiprios priklausomybės ar kokių kitų priežasčių. Laikui bėgant jie tikriausiai panorės pabandyti dar kartą, šį sykį jau sėkmingai. O iki tol jie vis dar smalina deginamąjį tabaką, nes yra mažai informuoti apie mažiau žalingas alternatyvas. Juk tiek kaitinamasis tabakas, tiek garinamieji nikotino įrenginiai yra palyginti naujas reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
 
Moksliniai tyrimai, atliekami su tokiu nauju produktu, kol kas tik trumpalaikiai – ilgalaikius atlikti gali užtrukti ir dešimt metų, ir vieną ar du žmogaus gyvenimus. Tai tikriausiai gali pasitarnauti kaip gera priežastis jiems ignoruoti. Galimai PSO – o kartu su ja ir Lietuvos Nacionalinė darbotvarkė – pernelyg tiksliai neakcentuodama, kokios gi trukmės nepriklausomi moksliniai tyrimai jos yra laikomi pakankamai tikrais ir vertais dėmesio, naudojasi proga palūkėti...
 

„Priemonių šiandien turime tikrai nemažai, tik galbūt kažkokiose grandyse trūksta informavimo apie tai. Nacionalinė darbotvarkė kaip strateginis dokumentas turi numatyti faktinę situaciją, priemones ir tikslus. Kitu atveju mes tikslo, bedūmės visuomenės, tikrai nepasieksime – arba bent jau ne artimiausiu metu“, – diskusijos rezultatus apibendrina gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!