Kauno klinikos ketvirtadienį paskelbė ir vėliau atšaukė įsakymą, kuriuo medikai būtų įpareigojami karantino laikotarpiu nedirbti kitose ligoninėse.
Kaip BNS atsiųstame komentare teigia Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius, sprendimas buvo priimtas siekiant sumažinti riziką medikams užsikrėsti koronavirusu (COVID-19), tačiau gavus ligoninių prašymus dėl gydytojų poreikio kitose ligoninėse, jis atšauktas.
„Norėdami sumažinti tikimybę mūsų darbuotojams užsikrėsti COVID-19 infekcija ir užkirsti kelią galimam jos plitimui Kauno klinikose, nes Kauno klinikos bus ligoninė, kurioje bus gydomi sunkiausios būklės pacientai, dedame visas pastangas, kad apsaugotume savo darbuotojus ir pacientus“, – sakė R. Jurkevičius.
„Šiandien, gavus ne vienos gydymo įstaigos prašymą dėl Kauno klinikų gydytojų ir gydytojų rezidentų poreikio jų darbo vietose, įsakymą atšaukėme“, – teigia jis.
Pasak R. Jurkevičiaus, bandyta sureguliuoti gydytojų judėjimą tarp medicinos įstaigų, nes klinikose dirba daugiau kaip 7 tūkst. darbuotojų, iš jų per 2,2 tūkst. yra gydytojai, per 2,3 tūkst. – slaugytojai.
„Mes neturime informacijos, keliose kitose darbovietėse jie dirba“, – sakė Kauno klinikų vadovas.
Pasak jo, pasaulinė patirtis rodo, kad kovojant su koronavirusu, labai svarbu, kuo ilgiau išsaugoti sveikus visus sveikatos priežiūros specialistus.
„Dar šįvakar bendrausime su kitomis Lietuvos ligoninėmis bei Sveikatos apsaugos ministerija dėl medicinos darbuotojų užtikrinimo kitose sveikatos priežiūros įstaigose“, – tvirtino R.Jurkevičius.
Ketvirtadienį priimtame ir vėliau atšauktame įsakyme buvo nurodoma, kad visi Kauno klinikų gydytojai rezidentai ir kiti medikai karantino laikotarpiu sveikatos priežiūros paslaugas, kai paslauga teikiama fiziškai darbo vietoje, teikti gali tik Kauno klinikose, o planinį darbą kitose ligoninėse turi sustabdyti.
Su BNS su anonimiškumo sąlyga bendravę rezidentai nerimavo, kad dėl tokios tvarkos galėtų sutrikti kitų Lietuvos ligoninių, kur didelę dalį darbo atlieka gydytojai rezidentai, veikla.
Viena iš tokių ligoninių – Respublikinė Šiaulių ligoninė, esanti viena iš Lietuvos ligoninių, priimančių koronavirusu sergančius pacientus.
Šios ligoninės direktorius Remigijus Mažeika BNS sakė, kad personalą ligoninėje reikėtų net stiprinti ir dėl to šiuo metu kalbamasi tiek su ministerija, tiek su kitomis regiono ligoninėmis.
Pasak jo, rezidentai dabartiniu metu yra ypač svarbūs, nes jauni medikai nėra rizikos grupėje.
„Rezidentai yra jaunimas, tai – mažiausios rizikos grupė, jie yra ypatingos svarbos gydytojai. Mes jų turime daug, visokių sričių“, – sakė R. Mažeika.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas Vytautas Kasiulevičius BNS sakė, kad Santaros klinikų gydytojai rezidentai skatinami visas jėgas sutelkti šioje gydymo įstaigoje, tačiau pabrėžė, jog Santaros klinikos, skirtingai nei Kauno klinikos, gydo koronavirusu sergančius pacientus.
„Mes iš tikrųjų mobilizuojame visus rezidentus: netaikome prievartos, bet visais būdais skatiname grįžti į šitą ligoninę ir padėti Infekcinių ligų centrui“, – sakė jis.
V. Kasiulevičius pabrėžė, jog tai neliečia ligoninių, kur taip pat gydomi koronavirusu užsikrėtę pacientai.
„Tikrai mes nė vieno rezidento iš atraminių ligoninių neatšaukinėsime. Šiaulių ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Panevėžio ligoninė – visose šitose ligoninėse rezidentai turi dirbti, ir jie vykdo labai svarbią misiją“, – teigė V. Kasiulevičius.
Kaune koronavirusu užsikrėtę asmenys gydomi Kauno klinikinėje ligoninėje.
BNS komentaro dėl Kauno klinikų sprendimo kreipėsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, pastaroji žadėjo jį vėliau pateikti raštu.
Sveikatos apsaugos ministro atstovė Lina Bušinskaitė BNS sakė, jog su šiuo sprendimu „galbūt paskubėta“, tačiau teigė, jog ministerija gerbia gydymo įstaigų vadovų ir medikų sprendimus ir jie patys turi įsivertinti, kaip tinkamai organizuoti darbą.
Karantinas dėl koronaviruso grėsmės šalyje paskelbtas pirmadienį, kol kas numatyta, kad jis truks iki kovo 30 dienos.
Komentuoti: