Kas slepiasi už neaiškių mirties priežasčių

www.lsveikata.lt
2020-02-07
Mįslingai sparčiai didėja neaiškių mirties priežasčių skaičiai. Po pastaraisiais, mokslininkų, kurie dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybėje surengtoje konferencijoje, teigimu, gali slėptis ne kas kitas kaip... savižudybės.
Kas slepiasi už neaiškių mirties priežasčių

Neaiškios mirties priežastys
Po atlikto tyrimo mokslininkai savivaldybėje vykusioje konferencijoje pristatė Vilniaus miesto savižudybių, mėginimų nusižudyti, mirčių dėl neaiškių ir nepatikslintų priežasčių atvejų analizės ataskaitą bei pasidalijo aktualiomis įžvalgomis.
„Nuosekliai daugėja atvejų, kuomet mirties priežastis išlieka neaiški. Vadinasi, nebuvo atliktas tyrimas arba nėra mirties atvejo liudininkų, arba išvis nėra aišku, kokia mirties priežastis. Teismo medicinos ekspertai yra kviečiami tik tuomet, kai iškyla klausimas, mirties priežastis – smurtinė ar ne. Policijai svarbu išsiaiškinti, ar tai yra žmogžudystė, priešingu atveju, išsamesnis tyrimas neinicijuojamas“, - sakė Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro moklininkė dr. Jurgita Rimkevičienė.
Mokslininkė atkreipusia dėmesį, jog užsienio šalyse netgi įsteigta papildoma pareigybė, tai yra teismo medicinos darbuotojas, kuris apžvelgia visą medžiagą – tiek teismo medicinos eksperto, tiek policijos. Tad toks specialistas iš karto gali papildyti, ar minėtas atvejis yra savižudybė.
 

L.S. skaičius
1,5
- tiek karto nuo 2015 iki 2018 m. padažnėjo mirčių klasifikuotų kaip mirties priežastis neaiški, imant rodiklius 100 tūkst. gyventojų. 


 

Lemia charakterio savybės
Skaitydama pranešimą VU Suicidologijos tyrimų centro doktorantė Dovilė Grigienė akcentavo, kad savižudybės rizikos ženklų atpažinimas vis dar išlieka svarbiu iššūkiu, kadangi aplinkiniams trūksta žinių, kaip teisingai reaguoti, pastebėjus gresiančius jos požymius.
Atliekant tyrimą beveik pusė apklaustųjų teigė, kad jų artimasis tiesiogiai arba netiesiogiai užsiminė apie savižudybę. 40 proc. atvejų nekilo jokio įtarimo, kad šeimos narys galėtų nusižudyti. Ir 13 proc. atvejų ankstesni bandymai žudytis vertė nerimauti, kad artimasis ir vėl gali prieš save pakelti ranką.
„Artimieji dažnai minėjo psichikos ligas, nusižudžiusiojo charakterio savybes ar bruožus, kurie, jų manymu, turėjo įtakos savižudybei. Tarp įvardintų priežasčių buvo ir darbinės problemos, kuomet nepriimtinas darbas, jame patiriamas stresas, įtemti santykiai su kolegomis, darbo praradimas arba labai sudėtinga jį susirasti“, - tyrimo duomenis pateikė D.Grigienė.
Tyrimo dalyviai taip pat akcentavo, kad gedint po artimojo savižudybės svarbu gauti informaciją apie pagalbą.
„Labai maža tyrimo dalyvių dalis – apie dvidešimt procentų – iš policijos pareigūnų gavo informacinį lankstinuką apie pagalbos galimybes, kai šie atvyko registruoti mirties fakto. Keletas tyrimo dalyvių pabrėžė, kad būtų svarbus aktyvus specialistų pagalbos siūlymas ne tik iškart po įvykio, bet ir praėjus kuriam laikui“, - akcentavo mokslininkė.


 
Vyrų kreipėsi keturiskart daugiau
Savo ruožtu dr. J.Rimkevičienė pažymėjo, kad vyrams, turintiems su savižudybe susijusių minčių, per savivaldybės strategijos vykdomą laikotarpį keturis kartus dažniau suteikiamos psichologinės paslaugos negu jos pradžioje.
Vyrai, priešingai nei moterys, ne taip dažnai lanko medicinos įstaigas prašydami kvalifikuotos psichologinės pagalbos.
„Man atrodo, tai labai susiję su tuo, kaip artimieji apibūdina vyrus, kurie vėliau nusižudo: uždaras, keliantis aukštus reikalavimus sau ir, tikėtina, kitiems, ganėtinai konfliktiškas. Pasiūlykite tokiam vyrui psichologo pagalbą...“ - konferencijoje kalbėjo dr. J.Rimkevičienė.
Konferencijoje dalyvavęs psichologas, psichoterapeutas Paulius Skruibis, vadovavęs „Jaunimo linijai, įžvelgė ir teigiamų pokyčių.
„Pozityvi mintis galėtų būti ta, kad vyrų, besikreipiančių psichologo konsultacijos, procentas padidėjo nuo dešimt iki keturiasdešimt. Moterų - nuo trisdešimt iki šešiasdešimt“, - akcentavo P.Skruibis.


 
Komentarai

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys Mykolas Majauskas:

- Nors Lietuvoje sparčiai mažėja nusižudžiusių vyrų, Vilniuje situacija išlieka prasta. Taip pat galime pastebėti, kad vis mažiau vyrų prieš savižudybę kreipiasi į specialistus. Be to, mįslingai sparčiai didėja neaiškių mirties priežasčių skaičius, po kuriomis, mokslininkų nuomone, taip pat gali slėptis savižudybės.
Kelios įdomios kokybinio tyrimo išvados. Artimieji dažniausiai įvardija kelias galimas priežastis, dažniausiai psichikos sveikatos problemas. Tai atitinka tarptautinius tyrimus, jog paprastai nėra vienos priežasties. Taip pat net pusę apklaustųjų patvirtino, kad artimasis apie savižudybę užsimindavo prieš nusižudydamas. Tai rodo, kas skirtingai, nei įprasta manyti, kad žmogus tik gąsdina, mintis apie savižudybę visada reikia vertinti rimtai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad net pusė artimųjų policijos darbą įvertino blogai – nejautrūs komentarai ir neadekvatūs veiksmai (pavyzdžiui, po mėnesio artimiesiems grąžinta virvė). Šiuo klausimu planuojame susitikimą su Policijos generaliniu.


Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir sporto reikalų komiteto pirmininkė Renata Cytacka:

- Viena pagrindinių mūsų užduočių – atpažinti savižudybių riziką. Mūsų visuomenės sveikatos biuras šiuo metu vykdo mokymus. Juos praėjusiuosius vadiname tarpininkais, kurie gali atpažinti požymius, jeigu žmogus mąsto apie savižudybę arba ketina tai padaryti.
Mes, kaip savivaldybė, jau keletą metų prie Centro poliklinikos esame įsteigę visą parą teikiamą psichologų pagalbą, kur gyventojai gali kreiptis ir anonimiškai. Iš įstaigos administracijos išgirdome informaciją, kad prieš porą metų vienai psichiatro komandai buvo priskirta apie keturiasdešimt tūkstančių gyventojų, dabar - septyniolika tūkstančių. Labai padaugėjo besikreipiančio jaunimo, į ką irgi reikia atkreipti dėmesį.
Blogai, kad neteikiame psichologinės pagalbos staigiai. Neduok Dieve, savižudybė ar didelė autoavarija... kaip mums minėjo darbo grupėje, policininkai padalija lankstinukus, kur ieškoti pagalbos, ir viskas. Bet kas iš mūsų juos skaito? Iš karto reikia teikti kvalifikuotą pagalbą.
 
Vilniaus universiteto profesorė, savižudybių prevencijos pradininkė Danutė Gailienė: 

- Duomenys rodo, kuomet politiškai susitelkiame, kai specialistai suremia pečius ir atsiranda daugiau entuziazmo, rezultatai pagerėja. Bet vieno entuziazmo negana. Sistemoje turime rasti dar daug resursų ją tobulinti, nes be kompleksinės pagalbos efektyvumai nebus dideli.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris