Kai prieš rinkimus tiki tuo, kas parankiau

Evelina Machova
2020-05-18
Greitosios medicinos pagalbos stotys perka programinę įrangą iš privatininkų ir už tai moka milijonus! Tokie kaltinimai nugriaudėjo Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje. Politikai informacijos šaltiniu pasirinko vienos privačios (!) įmonės, teikusios tokias sistemas GMP stotims, savininką. Antros pusės jie nelabai klauso, o šios darbo rezultatus - atgaivintus pacientus - vadina emocijomis. Esą svarbiausia milijonai ir operatyvumas. Artėjantys rinkimai į dienos šviesą traukia tai, kas ketverius metus niekam nekliuvo.  
Kai prieš rinkimus tiki tuo, kas parankiau
Seimo Antikorupcijos komisija dar kartą ėmėsi tyrimo dėl greitosios medicinos pagalbos apsaugos tiekimo bei dispečerinių programinės įrangos įsigijimo.

Švaistomi milijonai
Beveik dešimtmetį trunkanti istorija kas keleri metai kaip feniksas pakyla iš pelenų ir viskas kaip toje patarlėje: trukt už vadžių - vėl nuo pradžių. Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija dar kartą ėmėsi tyrimo dėl greitosios medicinos pagalbos teikimo bei dispečerinių programinės įrangos įsigijimo. Precedentu tapo LRT tyrimų skyriaus paskelbta medžiaga, kurioje teigiama, jog stringantis Greitosios medicinos pagalbos tarnybos integravimas į Bendrojo pagalbos centro sistemą naudingas dviem įmonėms: UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ ir UAB „Dekbera“. Jos gauna milijonus už paslaugas, kurias valstybė teikia nemokamai. Kai pagalvoji, nematytas akiplėšiškumas!
LRT tyrimų skyriaus duomenimis, privatininkų teikiama ryšio ir informacinės sistemos paslauga, kurią neva gina GMP asociacija, trims dispečerinėms kainavo daugiau nei 17 mln. eurų. Šiais pirkimais dabar mojuoja ir politikai, vograudami apie švaistomas lėšas, kai viską esą galima gauti nemokamai. Tačiau Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos vadovas ir Kauno miesto GMP direktorius Nerijus Mikelionis sako ką kita.
 

„Visos GMP stotys perka įrangą iš privačių tiekėjų, tik skirtingomis apimtimis. Net ir Panevėžio GMP, kuri naudojasi Bendrojo pagalbos centro suteikta programine įranga, turėjo jos papildomai įsigyti iš privačių tiekėjų, kad atitiktų minimalius Sveikatos apsaugos ministerijos keliamus reikalavimus“, - sako Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos vadovas ir Kauno miesto GMP direktorius Nerijus Mikelionis.

 
Kad būtų visiškai aišku, nemokamai kelios GMP stotys gavo dalį programinės įrangos, tačiau, kad galėtų teikti paslaugas, turėjo iš privačių tiekėjų įsigyti papildomos.

Su BPC sistema ir ryšiu dirbanti Panevėžio miesto GMP stoties vadovė Rūta Ramoškienė paklausta, kaip jiems sekasi dirbti su šia sistema, tikina, jog gerai. Tiesa, pripažįsta, kad nors su BPC įranga dirba nuo 2012 m., akreditaciją gavo tik prieš trejus metus. Mat norint atitikti minimalius reikalavimus, teko įsigyti papildomos informacinių sistemų įrangos, kurios BPC neturi.
Beje, nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Viešųjų pirkimų tarnyba minėtuose pirkimuose nieko blogo neįžvelgia. Tačiau Seimo Antikorupcijos komisijai kilo nemažai klausimų. Teisybės dėlei, reikėtų paminėti, kad jos nariai, kaip liaudis sako, pasiklydo tarp kelių pušų, nes į vieną suplakė kelias istorijas. Tiesa, tyrimus žada tęsti ir sudėlioti visus taškus ant „i“.
 
Paseno sistema
Komisijos posėdyje klausimą dėl įrangos iškėlė „Atvira karta“ vadovas Arūnas Franckevičius. Jo vadovaujama įmonė GMP stotims teikė paslaugas ir ilgą laiką buvo įmonės „Tarptautinė skubios medicinos akademija“ subtiekėjas. Tačiau, panašu, versle kartais taip nutinka, bendri reikalai dviems įmonėms nepasisekė. A.Franckevičius nepraleido progos pakalbėti apie švaistomus milijonus. Esą informacinėmis sistemomis bei ryšiu, už kurį GMP stotys moka privačioms įmonės, jos galėtų nemokamai naudotis iš BPC. Galėt gal ir galėtų, tik, kaip sako dabartinis BPC vadovas Audrius Čiuplys, šiuo metu GMP nėra prasmės jungtis prie BPC sistemos. Mat ji paseno ir bus keičiama.
 
Pasak jo, jau kitąmet BPC ir GMP tarpusavio sąveikai užtikrinti bendrai naudos centro informacinę sistemą. Vyriausybės programoje numatyta, kad BPC įsigyja informacinės sistemos pagrindą „Kedą“, kurį kartu su Vidaus reikalų ministerijos valdomu radijo ryšiu nemokamai suteiks naudotis GMP stotims. Tiesa, gavusios minėtąjį pagrindą GMP turės papildomai į jį įdiegti dabar naudojamus savo įrankius: skambučių kvietimo ir priėmimo protokolus, įvairias aplikacijas, pavyzdžiui, vietos nustatymo ar savanorių iškvietimo. „Dėl to GMP stotys patirs papildomų kaštų, bet dirbsime su bendra sistema. Dalyvavome perkant tą pagrindą, derinome techninę specifikaciją, tad laukiam, kada jau galėsime naudotis“, - sako N.Mikelionis.
A.Franckevičius gi tikina esą situacijai, kokią įrangą pirkti, o kokios ne, vadovauja būtent N.Mikelionis. O GMP stotys, kurios iš principo yra pavaldžios savivaldybėms, negali tam niekaip pasipriešinti...

Viskas prasidėjo balandį...
„Viskas prasidėjo balandžio trečią dieną. Trisdešimt viena GMP stotis neteko galimybės naudotis per viešuosius pirkimus įsigyta 110 pildymo forma (paciento kortele, kurios variantus yra sukūrę keli tiekėjai - red. past.), nes buvo nutrauktas duomenų siuntimas. Duomenys buvo perduodami tik į „Tarptautinės skubios medicinos akademijos“ kurtas sistemas. Visa ši situacija buvo koordinuojama Nerijaus Mikelionio, ir būtent jis kartu su dar dviem, Šiaulių, ir Klaipėdos, dispečerinėmis nusprendė atlikti šį nutraukimą. Dėl to sutriko stočių darbas. Viliuosi, kad dėl to žmonės nemirė“, - dėstė A.Franckevičius. Dar papasakojo apie naktimis išvežiojamą įrangą, apie N.Mikelionio stočių vadovams įvairiais klausimais siuntinėjamus raštus, apie tyčia neatsakomus „Atviros kartos“ siunčiamus užklausimus ir panašiai.
 

Bet kai ką ir nutylėjo. Įsivaizduokime, kad „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ yra „Google“, o „Atvira karta“ - programėlė „Bolt“, rodanti, kaip žemėlapyje juda automobilis. Vieną dieną „Google“ susipyksta su „Bolt“ ir pastarajai nebeleidžia naudotis savo žemėlapiais. Kas nutinka? Programėlė tiesiog neveikia. Tačiau kuo čia dėtos GMP dispečerinės? Juk jų sutartyse su GMP stotimis nėra jokio punkto, kad šios turi siųsti duomenis į paciento korteles. Šias galima užpildyti keliais būdais: surašyti ranka, po to viską suvesti į sistemą arba nuskenuoti ir įkelti į sistemą arba viską pildyti planšetėje. „Atvira karta“ GMP stotims siūlė paciento kortelę kartu su planšete, tačiau paaiškėjo, kad ji priklausoma nuo „Tarptautinės skubios medicinos akademijos“ valdomų duomenų. Jei jų negauni, planšetė tiesiog neveikia. Tiesa, dėl to greitosios medicinos pagalbos darbas, niekuo nepasikeitė. Dispečerinės kaip ir anksčiau priima skambučius, iškvietimus perduoda artimiausiam ekipažui, duomenis persiunčia ir į kompiuterį, kurį yra įsipareigojusios pastatyti kiekvienoje GMP stotyje. O paciento kortelių ar vadinamosios 110 formos įsigijimas (iš ko pirkti ir už kiek) yra kiekvienos jų reikalas.

STT tyrimo nepradėjo
„Šmeižtas, kitaip to negaliu pavadinti. Akivaizdu, kad šioje situacijoje susipyko du tiekėjai, ir prelegentas iš „Atviros kartos“ dabar ieško įvairiausių būdų, kaip tai susigrąžinti. Esu užblokavęs telefone šio žmogaus numerį, kad išvengčiau jo grasinimų. O, kad tai, ką jis sako, netiesa, galiu įrodyti dokumentais“, - atvirai dėstė N.Mikelionis.
Beje, „Atvira karta“ vadovas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų atliktas susiklosčiusios situacijos antikorupcinis vertinimas.

 

„Taip, balandžio antrą dieną esame gavę kreipimąsi iš „Atviros kartos“. Įvertinus situaciją nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Panašu, jog tai - dviejų civilinių subjektų nesutarimai. Nes duomenų siuntimas, pagal tai, kas nurodoma dispečerinių ir GMP stočių pasirašomose sutartyse, nenutrūko“, - sako STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius.


Apie didžiulius trikdžius GMP sistemoje nieko negirdėjo ir Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė, laikinai vykdanti ministerijos kanclerės funkcijas Odeta Vitkūnienė. „Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams apie galimus GMP stočių darbo sutrikimus, apklausėme stotis, žinoma, ne visas. Menkų sutrikimų buvo, bet nieko grėsmingo“, - teigia O.Vitkūnienė. Seimo narė Agnė Bilotaitė, kuri, beje, ir iniciavo darbo grupę, spręsiančią šį klausimą, teigė turinti priešingos informacijos. Sutrikimų buvo ir nemažai, tik gal kai skambina iš ministerijos, žmonės bijo apie tai kalbėti. Seimo nariai tikino šįkart GMP klausimo nepaliksiantys. Kaip bus, parodys laikas...


Pozicija
Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė:


- Neseniai žiniasklaida paviešino informaciją, kad balandžio 3 d. vakarą dalis greitosios pagalbos dispečerinių nutraukė duomenų tiekimą 7 greitosios pagalbos stotims. Dėl to sutriko jų darbas, medikai, kaip teigiama, vėlavo vykti į iškvietimus. Įtardama, kad šitokiu būdu viena įmonė iš kitos be konkurso galėjo bandyti perimti programinės įrangos paslaugų teikimą sukeldama pavojų žmonių gyvybėms, inicijavau situacijos aptarimą Antikorupcijos komisijos Darbo grupės posėdyje.
 
Ši konkreti situacija priminė apie jau 16 metų nesprendžiamą problemą – iki šiol nėra įdiegta vieninga Bendrojo pagalbos centro (BPC) informacinė sistema, kuria naudotųsi visos šalies greitosios pagalbos stotys. Šiandien matome, kad dalis dispečerinių naudojasi nemokama valstybės teikiama programine įranga, o kitos perka paslaugas iš privačių tiekėjų. Susidaro įspūdis, kad kažkam naudinga yra nematyti problemų ir jų nespręsti, tačiau šis delsimas valstybei jau kainavo dešimtis milijonų eurų. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas leidžia greitosios medicinos pagalbos dispečerinėms pasirinkti, ar naudotis nemokama BPC ir Vidaus reikalų ministerijos programine įranga, ar pirkti ją iš privačių tiekėjų. Tokią tvarką, būtina keisti. Matant šiuos skaičius, natūraliai kyla klausimas, kaip nutinka, kad Panevėžio greitosios pagalbos stotis, naudodamasi nemokama BPC programine įranga, demonstruoja geriausius veiklos rezultatus? Keista, kad Sveikatos apsaugos ministerija neanalizuoja situacijos, nekoordinuoja sistemos ir neatlieka kontrolės. Akivaizdu, kad valstybės lėšos naudojamos neracionaliai.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...
    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima krit...

    Sveika šeima


    Spa namuose. Pradėkite nuo kūno žemėlapio

    Užkardą grožio centrams uždėjęs kranktinas, SPA ritualus verčia susikurti namuose. Jei skirtingos veido zonos daugeliui ne naujiena, kūno odos žemėlapis, ko gero, pažįstamas tik grožio specialistams.

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
    Leonardas Cohenas ir jausmai
    Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica