Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete diskutuota apie medikų psichologinę gerovę. Iš parlamentarų ir sveikatos apsaugos ministro lūpų skambėjo mintis ne tik apie gydymo įstaigų vadovų rotaciją, bet ir apie centrų ir skyrių vedėjų kadencijas.
Seime imta svarstyti, ar nevertėtų įvesti kadencijų ir gydymo įstaigų centrų bei skyrių vedėjams.
Tikisi medikų palaikymo
Viskas prasidėjo nuo sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės skaitymo valandėlės. Ji parlamentarus supažindino su anoniminiu Klaipėdos universitetinės ligoninės medikų skundu. Matyt, bendrai posėdžio atmosferai sukurti, nes tas pats skundas žiniasklaidoje pasirodė dar prieš savaitę.
Komiteto nariai teigė, kad skunde įvardytos problemos jiems ne naujiena. „Žinau daug konkrečių pavyzdžių, kur centro vadovas su skyriaus vedėju elementariai nesilaiko Darbo kodekso, o apie psichologinį smurtą nėra jau ką ir kalbėti. Medikai gyvena baimėje. Baimėje kad nebūtų išvaryti, nebūtų pažeminti pareigose. Iki šiol visi tylėjo...“ - teigė Seimo narė konservatorė Irena Degutienė. Ji pasisakė už kadencijas didžiųjų miestų ligoninėse, tačiau suabejojo, ar rajoninėse ligoninėse vadovaujanti pozicija dėl laikinumo neprarastų patrauklumo.
Visgi Aurelijus Veryga pasisakė už permainas. „Mes turim apsispręsti, ar norime surizikuoti, kad galbūt neatsiras vadovų, ar susitaikom su tuo, kas yra dabar. Manau, kad nebereikia taikytis. Galima numatyti kriterijus, kad ir darbuotojai pasisako. Jeigu Sveikatos komiteto nariai pritartų, tikrai galima siūlyti tokias pataisas ir, manau, bendruomenė tikrai jas palaikys“, - sakė ministras.
L. S. skaičius
52
– tiek proc. Vyriausybės viešosios konsultacijos dėl medikų psichikos sveikatos gerinimo darbo vietoje dalyvių pritarė gydymo įstaigų padalinių vadovų rotacijai.
Sąjūdiečiai priešinasi?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės teigimu, pagalius į ratus vadovų kadencijų planams kaišioja... Medikų sąjūdis. „Mes kvietėme Sąjūdžio atstovus, parašiau laišką į Facebook'ą. Sąjūdis kiekvienam jūsų rašė, kad rotacijos nereikalingos - esą jos sukels sumaištį. Nuo šios LMS pozicijos atsiribojo aktyvus jo atstovas, profesorius Vytautas Kasiulevičius. Man įdomu išgirsti, ar Sąjūdžio vadovai ir toliau laikosi pozicijos, kad nereikia rotacijų“, - stebėjosi A.Kubilienė, posėdyje pasigedusi LMS narių.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovai nesutinka su parlamentarės teiginiais.
LMS vadovės pavaduotoja, gydytoja radiologė Jurgita Sejonienė teigia, kad sąjūdiečiai jokio kvietimo dalyvauti komiteto posėdyje negavo. „Kad Sveikatos komitetas apie tai diskutuoja, puiku, tačiau mums niekas pranešimo nesiuntė. Nežinojome, kad toks posėdis vyks, būtume mielai išsakę savo poziciją. Apie tai, kad kažkas daroma, išgirdome tik iš Jaunųjų gydytojų asociacijos. Sekretoriatas neapsižiūrėjo?“ - retoriškai klausė medikė.
Pasak J.Sėjonienės, LMS neabejotinai priima ir skatina kuo greičiau įteisinti įvairių lygių vadovų kadencijas. Pagrindinis klausimas, anot pašnekovės, – ar vadovams reikia kelti griežtesnius reikalavimus nei kitiems valstybės tarnautojams. Taip pat, atsižvelgiant į įstaigos galimybes, vadovo lygį, reikia diskusijos, kokios trukmės bus kadencijos.
„Iškilus mobingo temai norėtume akcentuoti, kad jei vadovas laimi konkursą, dar nereiškia, kad jis viską žino. Kadencijos laikotarpiu reikalingi mokymai, kompetencijos kėlimas. Svarbūs psichologijos ir organizacinės kultūros, valdymo, reagavimo kritinėse situacijose mokymai. Bendra kai kurių įstaigų ar padalinių, skyrių atmosfera rodo, kad situaciją reikia keisti“, - tikino J.Sejonienė ir pabrėžė, kad dauguma medikų patiria ne horizontalų mobingą tarp skyriaus kolegų, o būtent iš vadovų.
Tarp kitko
Pristatyti Vyriausybės viešosios konsultacijos dėl medikų psichikos sveikatos gerinimo darbo vietoje preliminarūs rezultatai. Apklausa pasižymėjo ypatingu aktyvumu, joje dalyvavo daugiau nei 500 žmonių. „
Apklausoje išskirtos problemos suklasifikuotos į lygmenis. 1. Asmens lygmenyje: medikai išgyvena labai negatyvius jausmus, susiduria ir su pacientų netektimis, konfliktai. Praktiškai jie neturi įgūdžių, kaip reaguoti, tas problemas įveikti. Stokoja žinių kaip jiems patiems reiktų užtikrinti savo psichikos higieną. 2. Horizontalūs ir vertikalūs tarpusavio santykiai: nusistovėjusi hierarchija. Simpatijų, antipatijų problemos, kolektyvų amžiaus skirtumo iššaukti nesutarimai. 3. Vadybiniai sprendimai – viršesnį darbą dirbančių kaitos nebuvimas, nepakankama įstaigų vadovų kompetencija vadybos srityje. 4. Problemos universitetuose: griežtas hierarchiškumas 5. Mediko, visuomenės ir paciento santykis: medikų atžvilgiu neigiama socialinė nuostata.
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, liberalas Jonas Liesys:
- Sovietų sąjunga nenumirusi mumyse ir skyrių vedėjai dar Darbo kodekso nesilaiko. Rotacijos? Mes jas padarėme mokyklose, tai dabar keturių šimtų vadovų trūksta. Ką reiškia penkerių metų kadencija. Nenorima tuomet imtis pareigų. Tai irgi reikia įvertinti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: