Lietuvos statistikos departamentas metus pasitiko naujais darbais – Vyriausybė pavedė atlikti COVID-19 statistinį tyrimą ir perimti statistikos rengimo, duomenų apdorojimo, analizavimo procesus bei visuomenės informavimą apie juos iš NVSC. Pasak departamento generalinės direktorės dr. Jūratės Petrauskienės (39 m.), skaičiai vertingi tik tuomet, kai jie suprantami, tad nuo šiol Departamentas imsis gerosios praktikos ir mokys visuomenę bei politikus tinkamai naudotis statistika ir ją suprasti.
„Svarbu žmonėms paaiškinti, išdiskutuoti, koks skaičius, ką jis reiškia, ką rodo, kad suprastų ne tik žiniasklaida ar politikai, bet ir visuomenė, jaunimas, senjorai“, - sako Statistikos departamento generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.
- Ministras Dulkys yra pasakęs, jog gerais laikais duomenų niekam nereikia, blogais – niekas nenori jų atverti. Tačiau Statistikos departamentas dabar, ne geriausiais laikais, dalijasi begale įvairių COVID-19 duomenų... Ši užduotis buvo iššūkis?
- Tai tikrai buvo iššūkis, nes Statistikos departamentas iki tol su operatyviąja statistika nedirbo, o dabar per ypač trumpą laiką tenka sutvarkyti duomenis ir paskleisti informaciją. Jau prieš priimant nutarimą, kad galėtume imti duomenis iš tiesioginės sistemos – Registrų centro tvarkomos e. sveikatos – matėme, kad tikrai duomenyse yra daug problemų, kad reikia sumažinti tarpines duomenų perdavimo grandis ir kita. Sausio pradžioje kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, sprendėme, kokių rodiklių visuomenei, sveikatos ekspertams, Vyriausybei reikia, kokios yra europinės patirtys. Tai lėmė operacijų vadovo sprendimą su detaliais COVID-19 rodiklių skaičiavimo aprašymais. Tuomet buvo pasirašomos sutartys su duomenų valdytojais, pradėti gauti duomenys, tvarkomi, rengiami rodikliai. Svarbiausia – teko automatizuoti duomenų paėmimą ir paskelbimą. Šis didelio atidumo reikalaujantis darbas atliktas per rekordiškai trumpą laiką – vos kelias savaites.
Tiesa, COVID-19 duomenų tvarkymas yra tik nedidelė dalis mūsų darbo. Reikėjo suderinti viską taip, kad nenukentėtų ir kiti mūsų tvarkomi bei skelbiami duomenys, susiję su rinkos, pramonės situacija, demografiniais rodikliais, ilgojo ir trumpojo laikotarpio verslo statistika ir panašiai. Iš viso atliekame apie du šimtus įvairių tyrimų. Kol viskam pasiruošėme ir sustygavome procesus, neskaičiavome nei darbo dienų, nei naktų ar savaitgalių.
-
Vos pradėję skelbti COVID-19 duomenis sulaukėte neblogų įvertinimų iš sveikatos ekspertų bei duomenų analitikų, tačiau buvo ir pastabų.
- Tikrai sulaukėme gerų įvertinimų. Perėmę COVID-19 duomenų valdymą ir skelbimą nemažai tarėmės ir iki šiol tariamės tiek su Sveikatos apsaugos ministerija, tiek su kitais sveikatos ekspertais. Įsiklausome ir į žurnalistų, visuomenės prašymus, pasiūlymus - stengiamės atverti vis daugiau aktualių duomenų įvairiais pjūviais. Na, o kritika, jeigu ji konstruktyvi, visada yra gerai.
- Kas valdo duomenis, į tą lekia ir strėlės pastebėjus nesklandumus. Esate apgalvojusi, kaip elgtumėtės, jeigu iš Sveikatos apsaugos ministerijos ar Vyriausybės sulauktumėte tokių pastabų, kokių sulaukė NVSC vadovas Petraitis – neapskaitytos mirtys, duomenų neatitikimas?
- Pirmiausia aš, kaip vadovė, pagalvočiau, ar galiu imtis vykdyti funkcijas, kurioms neturiu kompetencijos. Taip pat privalu įvertinti komandos galimybes, kompetencijas, apskaičiuoti, kiek žmonių reikės konkrečiam darbui, kokias papildomas kompetencijas įgyti. COVID-19 statistinis tyrimas yra papildoma mūsų funkcija ir mes taip pat turėjome persiorientuoti. O sulaukusi kritikos stengčiausi kuo daugiau komunikuoti, nes tik kalbantis geriausiai išsiaiškinama, iš ko kyla nepasitikėjimas, ką reikia tobulinti…
Kalbant apie duomenų patikimumą, mums padeda tai, kad praėjusį lapkritį įsigijome duomenų valdymo sistemą, į kurią duomenys iš skirtingų sistemų suplaukia automatiniu būdu, tad išvengiame rankinio darbo. Įsivaizduokite, ką reiškia surinkti duomenis iš tų pačių ligoninių, kitų duomenų davėjų – atsiranda daug žmogiškosios klaidos galimybių ir tai kainuoja daug laiko. Kita vertus, mūsų departamentas turi visas kompetencijas dirbti su duomenimis, jų tvarkymu ir automatizavimu.
- Pajutote didesnį visuomenės domėjimąsi Departamento veikla?
- Tikrai pajutome. Atrodo, kad per pandemiją žmonės tarsi naujai pažino mūsų Departamentą ir dabar viskas įdomu. Visi duomenys, viskas po padidinamuoju stiklu, ne tik COVID-19. Vis dažniau domimasi ekonominiais, demografiniais rodikliais.
- Širvintų merei ėmus interpretuoti jūsų skelbiamus skaičius tuoj pat sureagavote organizuodami spaudos konferenciją. Sieksite visais atvejais užkirsti kelią melagienoms?
- Mes, kaip oficialiosios statistikos teikėjai, vadovaujamės Europos statistikos praktikos kodeksu, kuriame kalbama apie aktyvią reakciją į bet kokį statistinių rodiklių neteisingą pateikimą. O COVID-19 rodikliai yra ypač svarbūs ir žmonių reakcijoms paaštrinti užtenka nedidelės kibirkšties, tad skaičius reikia interpretuoti atsargiai. Be to, oficialioji statistika visiškai atsiriboja nuo politikos, teikiame konkrečius skaičius ir juos aiškiname.
Dabar jau nuolatos, kiekvieną ketvirtadienį, organizuosime atviras klausimų–atsakymų sesijas, kurias galės stebėti ir visuomenė. Svarbu žmonėms paaiškinti, išdiskutuoti, koks skaičius, ką jis reiškia, ką rodo, kad suprastų ne tik žiniasklaida ar politikai, bet ir visuomenė, jaunimas, senjorai. Skaičiai vertę įgyja tik tada, kai jie suprantami ir teisingai analizuojami.
- Dažnėja programišių atakų, kuomet pavagiami ir nutekinami įvairūs duomenys. Skiriate pakankamai dėmesio duomenų saugumui?
- Turime be galo daug duomenų, renkamų oficialiosios statistikos tikslams, ir toks programišių smūgis būtų skaudus. Bet mes turime ISO sertifikatą duomenų saugai, o visus saugiklius peržiūrime nuolat, kad būtų užtikrinamas duomenų saugumas.
- Pirmadienį pranešėte, jog pradedame trečiąją pandemijos bangą. Kokie rodikliai apie tai įspėja?
- Matomas naujų atvejų skaičiaus padidėjimas per keturiolika dienų. Lietuvos trajektorija dviejų pandemijos rodiklių erdvėje sugrįžo į senas vėžes, kuriomis važiavo spalio mėnesį. Naujų paros atvejų skaičius nebemažėja, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis (procentas) auga. Šie dėsningumai stebimi jau kurį laiką ir jau nekelia abejonių.
Dosjė
2003 m. Vilniaus universitetas, Matematinės statistikos bakalauras.
2005 m. Vilniaus universitetas, Matematinės statistikos magistras.
2011 m. Vilniaus universitetas, fizinių mokslų daktaras.
2004–2005 m. Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vyresnioji specialistė.
2005–2007 m. Departamento Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė.
2007–2013 m. Departamento Metodologijos ir kokybės skyriaus vyriausioji specialistė.
2013–2019 m. Departamento Metodologijos ir kokybės skyriaus vedėja.
2019 – iki dabar Departamento direktorė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: