- Kaip jaučiatės žinodama, kad jūsų rankose – trečias pagal dydį valstybės biudžetas?
- Suprantu, kad reikia didelio atsargumo. (Juokiasi.) Kita vertus, nereikia susireikšminti – ne aš viena valdau „Sodros“ biudžetą. Dirba didelė žmonių komanda tiek „Sodroje“, tiek Socialinės apsaugos ir darbo, tiek Finansų ministerijose. Pastaroji apskritai valdo valstybės biudžetą. Esu tik viena dalių, ko gero, labai menka, institucijoje priimant sprendimus.
 
- Ilgai svarstėte, ar bandyti laimę konkurse?
- Sunkiausiai, ko gero, buvo priimti sprendimą jame dalyvauti. Suprantu, kad tai – darbas, kuriame gausu iššūkių. Neabejoju, kad reikės kaip reikiant pasistengti, kad aprėpčiau iššūkius, kurie susiję su organizacijos dydžiu, jos veiklos kompleksiškumu, darbų mastu. Taip pat dalykus, kurie priklauso ne nuo pačios organizacijos, bet pagal kuriuos ji vertinama visuomenės akyse.
„Sodroje“ dirbau jau porą metų. Tas laikas buvo itin įdomus, kadangi susipažinau su viešojo sektoriaus institucija iš vidaus. Pamačiau tai, su kuo netekdavo ar mažiau tekdavo susidurti privačiame sektoriuje – tai įvairios reguliacinės taisyklės, kurių privalu laikytis, kai dirbi biudžetinėje organizacijoje. Suprantama, kad tai – valstybės, mokesčių mokėtojų pinigai, už kuriuos pastariesiems turime atsiskaityti.
Kadangi esu susipažinusi su vidine „Sodros“ virtuve ir mačiau, kaip ją veikia įvairios jėgos, nereikėtų bandyti slėpti, kad šioje institucijoje yra tobulintinų vietų.
 
- Kaip aplinkiniai reagavo sužinoję apie jūsų karjeros šuolį?
- Sulaukiau įvairių reakcijų. Buvę ir esami kolegos, draugai sveikino, bet kartu pareikšdavo suprantą, jog bus nelengva, reikės nešti didelę nepasitenkinimo naštą, kuri kyla tiek dėl mažų pensijų, tiek dėl to, jog kas nors nebuvo padaryta laiku.
 
- Turbūt ne kartą girdėjote gąsdinančias kalbas apie „Sodros“ bankrotą ir tai, jog ateityje nebus iš ko mokėti pensijų?
- Visų pirma „Sodra“ biudžetas – viena valstybės biudžeto sudedamųjų dalių. Jei bus gerai valstybei, daugiau mažiau bus gerai ir „Sodrai“. O tie dalykai, kad „Sodros“ įmokos dėl demografinių priežasčių augs lėčiau negu išmokos... Šias problemas reikia spręsti reformuojant visą socialinio draudimo sistemą atsižvelgiant ir į demografines tendencijas. Iš tikrųjų tie žingsniai jau yra daromi: antros pakopos pensijų reforma ir įstatymai, kurie susiję su senatvės pensijomis. Tai yra taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama, kiek gali tikėtis senatvės pensijos. Kita vertus, apie šios sistemos finansavimo šaltinius diskusijos vyko ir vyksta. Viena jų – savarankiškai dirbantieji arba netradicinės darbo formos. Pripažįstama, kad tos socialinio draudimo sistemos, kokios buvo iki šiol, nėra pritaikytos tokioms sąlygoms, kai žmonės dirba nereguliariai, kai gauna nereguliarias pajamas. Tai dar vienas iššūkių ir tiesiog reikia suprasti, kad mūsų socialinio draudimo sistema, viena vertus, nėra izoliuota nuo valstybės biudžeto, kita vertus, nėra izoliuota nuo pasaulyje vykstančių reiškinių.
 
- Tad ar bus kas mokės mums pensijas ateityje?
- Bus. Bet gal ne tokio dydžio, kokių norėtume. Kaip sakoma: pasitikėk Dievu, bet pririšk asilą. Taigi būtų gerai turėti šiek tiek susitaupius, tada būtų galima miegoti ramiai.
 
- Buvo daug erzelio dėl pensijų reformos: kai antroje pensijų pakopoje kaupiantieji galėjo arba grįžti į „Sodrą“ su sukauptomis lėšomis, arba likti toliau kaupti. Kas iš to išloš?
- Kadangi kaupimo sistema ypač nuo šių metų reformos yra ne kaip socialinio draudimo sistemos arba senatvės pensijų pakaitalas, bet kaip priedas prie jų, mano supratimu, tie žmonės, kurie ką nors susitaupys, bus geresnėje padėtyje negu kurie nesutaupys nieko.
Didžioji dalis gyventojų kaip buvo dalyviais taip ir lieka. Tiesiog nedaro nieko. Jie priėmė tokį sprendimą arba kiti, priešingai, nenori to priimti – tegul būna taip, kaip yra. Šios reformos vienas principų ir buvo, kad žmogus pats linkęs nedaryti nieko, todėl valstybė ar kitas socialinis partneris turėtų jam padėti. Yra dalis žmonių, kurie lieka sistemos dalyviai, bet sustabdo kuriam laikui įmokų mokėjimą ir dažniausiai jų argumentas yra toks, kad jie dar palauks, pasižiūrės, kuo čia viskas pasibaigs. Jie įtariai žiūri, kad reformos per dažnai, jų manymu, vyksta. Yra dalis žmonių, kurie nutraukia kaupimą ir grįžta į „Sodrą“. Dažniau taip daro tie, kuriems kaupimo sistema buvo nepalanki, nes jie mažai sukaupė. Jie uždirbo mažas pajamas ir galbūt nėra tikri dėl pajamų ateityje.
 
- Jaunimas, jūsų galva, pakankamai domisi tuo, kaip sutiks gyvenimo saulėlydį?
- Dabar vykstanti reforma, galima sakyti, sukelia daug diskusijų, ginčų. Yra prieštaringų dalykų, bet vienas jos privalumų arba pliusų - ji paskatina jaunus žmones domėtis arba susimąstyti, kaip jie gyvens senatvėje.
Mano manymu, jų susidomėjimas padidėjęs, bet, kita vertus, šiek tiek nuvilia tai, jog dažnai tas susidomėjimas, kalbos, nuogąstavimai lieka tik žodžiais, o ne veiksmais, kurie galėtų iš tikrųjų šiek tiek sumažinti riziką ateityje.
 
- Jūsų, kaip „Sodros“ vadovės, nepersekioja senjorai, klausdami, kada gi bus mokamos orios pensijos?
- Dar ne. Aš manau, kad mūsų senjorai puikiai supranta, kur baigiasi „Sodros“ galimybės. Kad pensijos nėra tokios didelės, kaip jie norėtų, „Sodros“ kaltės daugelis nebando įžvelgti.
Tenka pripažinti, kartais žmonės kaltina „Sodrą“, bet paskui pasitaiso sakydami, kad turėjo omenyje ne konkrečiai mūsų organizaciją, bet visą socialinės apsaugos sistemą.
 
- Kokių emocijų sukėlė pirmasis prezidento rinkimų turas. Vienas kovą tęsiančių kandidatų – jūsų buvęs kolegas Gitanas Nausėda, su kuriuo dirbote SEB banke. Kokie įspūdžiai iš tų laikų?
- Įspūdžiai geri. Vertinu jo profesionalumą, tai, ką jis dabar daro. Bet „Sodra“ tokia institucija, kad ar vieni rinkimai, ar kiti, mes turime vykdyti funkcijas, tai yra rinkti įmokas, mokėti išmokas. Rinkimai neturėtų daryti įtakos „Sodrai“ kaip institucijai.

---

 
Dosjė
„Sodros“ vyriausiąja patarėja 43-ejų J.Varanauskienė pradėjo dirbti 2017 metų kovą, ji buvo atsakinga už ekonominius tyrimus bei analizę, ekspertinį konsultavimą formuojant socialinio draudimo politiką.
Socialinių mokslų daktarė J.Varanauskienė 2016 metų pabaigoje paliko vieną didžiausių šalyje SEB banką, kur nuo 2004 metų dirbo šeimos finansų eksperte. Iki tol ji 8 metus dirbo kituose SEB padaliniuose.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!