JAV pasitraukimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) klibina Jungtinių Tautų pamatus, teigia PSO biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė. Neliekant didžiausios finansinės donorės, stabdomos lėšos sveikatos ir kitoms humanitarinėms veikloms. Sunerimusios pasaulio organizacijos – ne tik tiesiogiai dirbančios per PSO, bet ir kitos, kurios JAV palaikomos darbuojasi žmogaus teisių, skurdo mažinimo ir kitose srityse.
PSO biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė teigia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pasitraukti iš PSO reiškia nutraukiamą ar pristabdomą JAV finansinę paramą įvairiems fondams, susijusiems su sveikata.
Jungtinių Tautų krizė
I.Zurlytė teigia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pasitraukti iš PSO reiškia nutraukiamą ar pristabdomą JAV finansinę paramą įvairiems fondams, susijusiems su sveikata.
„Jau pasijuto įjungtas taupymo režimas. PSO priversta stabdyti veiklas, kurios buvo finansuojamos JAV lėšomis. Dabar vyksta nuodugnus finansavimo įvertinimas“, – informavo I.Zurlytė.
Šiuo metu, pasak pašnekovės, JAV prezidento įsakai galioja valstybinėms institucijoms, todėl sustabdyta šalies Ligų kontrolės ir prevencijos centro komunikacija su PSO bei išorinė finansinė pagalba įvairiems fondams. „Tai paliečia ne tik PSO, bet ir kitas Jungtinių Tautų organizacijas, jų veiklą. Tad turi įtakos Jungtinių Tautų krizei“, – teigė I.Zurlytė.
Lietuva, pasak PSO atstovės mūsų šalyje, JAV išstojimo kol kas nejaučia: „Nedaug naudojome šios šalies finansavimo – pernai atėjo 75 tūkst. dolerių programoms su pabėgėliais iš Ukrainos. Kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis jiems organizuodavome įvairius renginius, susijusius su psichikos sveikata, psichosocialine pagalba.“
Motyvas – neapsimoka?
D.Trumpas tikino, kad sprendimą pasitraukti iš PSO motyvavo organizacijos negebėjimas tvarkytis su COVID-19 pandemija. Svarbų vaidmenį, pasak naujojo JAV prezidento, vaidina ir neproporcingai didelis JAV finansinis įnašas. Jis minėjo Kiniją, kurioje trigubai daugiau gyventojų, o lėšų PSO ji skiria „90 proc. mažiau“.
I.Zurlytė teigia, kad, 2023 m. duomenimis, JAV indėlis buvo 15,6 proc. visų PSO lėšų (metinis narystės mokestis per 200 mln. dolerių, savanoriškas indėlis – per milijardą). „JAV narystės mokesčio sumoka ne ką daugiau kaip Kinija, tačiau didesnis skirtumas yra savanoriškuose indėliuose. O Kinija daugiau lėšų atneša per dvišalius susitarimus“, – aiškino pašnekovė.
Vertybinis požiūris keičiasi
Kauno r. savivaldybės vicemeras, PSO Sveikatą stiprinančio Kauno regiono darbo grupės pirmininkas Laurynas Dilys pabrėžia, kad PSO esmė – atstovauti sveikatai kaip vertybei pasaulyje. „Vertybė – pasirinkimo matas, kai renkiesi tarp sveikatos ir verslo, mažesnės taršos ir didesnių mokesčių ar atvirkščiai. Taigi, JAV administracijos vertybinis karkasas atsispindi šiuose sprendimuose“, – kalbėjo jis.
L.Dilys teigia, jog tokio žaidėjo išstojimas iš vienos atšakos, veikia ir kitas, sėja nerimą, koks bus kitas žingsnis.
Kas pajus pirmi?
Didžiausia JAV finansavimo dalis buvo skirta infekcinėms ligoms valdyti ir ekstremalioms situacijoms pasaulyje pasirengti.
I.Zurlytė įsitikinusi, kad JAV pasitraukimą pirmiausiai ir pajus tos šalys, kurioms visada reikėjo didesnės pagalbos. „Pirmiausia tai – Ukraina, nes per JAV fondus buvo finansuojamas ŽIV vaistų tiekimas, gydymas ir kiti dalykai. Taip pat centrinėje Azijoje svarbios programos“, – kalbėjo PSO atstovė Lietuvoje.
Ji sako JAV pasitraukime nematanti jokių teigiamų dalykų: „Kalbant apie infekcijų prevenciją pasaulyje, JAV pagalba suvaldyti raupai, poliomielitas ir kitos ligos. Tiesa, tokios narės pasitraukimas turės didelę neigiamą reikšmę ir JAV saugumui, nes pasaulyje esame be galo tampriai susiję.“
Skaldytis grėsminga
Kauno r. savivaldybės vicemeras, PSO Sveikatą stiprinančio Kauno regiono darbo grupės pirmininkas Laurynas Dilys pabrėžia, kad tokia jautri sritis kaip sveikata – ne vieta politikuoti: „Sveikatą reikėtų kelti aukščiau interesų, lenktynių tarp šalių. Tokios lyderės išstojimas nieko gero neduoda nei pasauliui, nei pačiai JAV. Eiti skaldymosi, kritikos keliu grėsmių akivaizdoje neperspektyvu.
Pasitraukimas silpnina sveikatos apsaugą pasaulio kontekste. Kilus globaliems iššūkiams, bendrą vardiklį rasti bus sudėtingiau, nes JAV su dideliu moksliniu, ekonominiu potencialu buvo mediatorius tarp šalių, vienijęs mokslines, praktines, politines, verslo organizacijas į vieną komandą.“
Kritika dėl COVID-19
Vis dėlto L.Dilys sutinka, jog COVID-19 pandemija pakišo koją PSO. „Tačiau tai nenuneigia organizacijos naudos, – tvirtina jis. – Nes organizacija neša žymiai daugiau pridėtinės vertės visuomenei, nei randama minusų. Taip, per pandemiją informacijos greičio pritrūko. Antivakserių judėjimai išbalansavo pasaulį ir pačią PSO. Vadinasi, tobulėti jai tikrai yra kur. PSO nėra dievai, kur pasakė, padarė ir viskas gaunasi dešimt iš dešimt.“
Gali apsigalvoti?
„Jei JAV mato, kad PSO reikalingi vidiniai pokyčiai, būdama valstybė narė ji turėtų didesnę įtaką organizacijos veiklai, nei būdama stebėtoja iš šalies, ar kaip ten tie mechanizmai turėtų atrodyti. Nes PSO veikia savo valstybėms narėms ir pagal jų poreikius, – kalbėjo I.Zurlytė. – Sunku prognozuoti, kaip atrodys viskas. Sakoma, kad kiekviena krizė yra ir galimybė. Galbūt čia savotiška galimybė PSO permąstyti veiklą, nustatyti aiškius prioritetus. Šiuo metu ji vienintelė sveikatos agentūra, dengianti tokį platų spektrą klausimų ir problematikos.“
„Iš tiesų – liūdnas dalykas, nes JAV yra viena PSO įkūrėjų, narė nuo 1948 m., per tą laiką susiklostė tamprūs ryšiai tarp įvairių šios šalies institucijų ir PSO. JAV ekspertai dalyvauja daugelyje aukščiausio lygio ekspertų grupių, kurios pataria PSO, dalyvauja įrodymais grindžiamoje sveikatos politikoje. Įvairiose srityse pradeda trūkinėti svarbūs ryšiai“, – apibendrino I.Zurlytė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: