Siūlė nedelsti
Visuomenininkas O.Šurajevas feisbuko paskyroje kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) prašydamas „nieko nelaukiant“ sudaryti sąlygas vaistinėse ar kituose taškuose įsigyti purškiamą į nosį nalaksono hidrochlorido veikliosios medžiagos preparatą.
 
Tai iš tiesų itin veiksmingas vaistas, greitai neutralizuojantis opioidų perdozavimo poveikį. Taip pat ir fentanilio, kuris dėl greito perdozavimo laikomas itin pavojingu narkotiku.
 
Nors O.Šurajevas apeliavo į jaunimą ir tėvus, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė
Morgana Danielė teigia: nalaksonas nėra jaunimui reikalingiausias vaistas. „Nors Lietuva pagal mirtis nuo perdozavimo pirmauja Europoje, tarp jaunimo nėra opioidų epidemijos, – tvirtina ji. – Nalaksonas yra vaistas injekciniams opoidų vartotojams, priklausomiems nuo heroino.“
 
Ir nors politikė mano, kad kiekvienam kišenėje tokio vaisto turėti nereikia, teigia, kad nereikia ir perteklinių barjerų, nes vaistas saugus. „Šiuo metu nalaksono injekcinį rinkinį galima gauti anonimiškai ir nemokamai Priklausomybės ligų centre, jei to reikia artimoje aplinkoje. Injekcinis yra pigesnis – kainuoja vieną ar pusantro euro, o purškiamas – dvidešimt penkis“, – teigė M.Danielė.
 
Testavimas reikalingas
Visgi šis pasiūlymas sukėlė platesnę diskusiją apie žalos mažinimo priemones psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims. Viena jų – narkotinių medžiagų testavimas. Ši iniciatyva laukia Sveikatos apsaugos ministerijos palaikymo, bet kol kas nesėkmingai.
 
Nuo 2017 m. Lietuvoje testavimu užsiima ne pelno siekianti organizacija „Jauna Banga - Young Wave“. Jos vadovas dr. Linas Tamošaitis teigia, kad savanoriai vykdo kolorimetrinį testavimą įvairiose jaunimo susibūrimo vietose, kur vartojamos psichotropinės medžiagos.
 
„Tai nėra tikslus metodas, bet leidžia susiaurinti paieškas bent iki medžiagos klasės. Pavyzdžiui, leidžia žinoti, kad čia katinonas, o ne amfetaminas. Mes kaupiame tyrimų duomenis, galime atlikti apie du šimtus testų per metus“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad ištestuoti šimtą penkiasdešimt mėginių kainuoja apie penkiasdešimt eurų.
 
Beje, „Jaunos bangos“ organizaciją įkūrė M.Danielė. Ji prisimena, kaip naktinio pasilinksminimo vietose pradėjo dalinti testavimo rinkinius. „Mes medžiagų neimame į rankas, jų nematome, apie jas nežinome, bet duodame testą norinčiam juo pasinaudoti žmogui, – prisimena ji. – Būdavo nustatomi atvejai, kai tariamoje ecstasy net nėra MDMA. Ir neaišku, kas iš viso ten yra. Rekomenduodavome šių medžiagų į burną nedėti. 
 
Už idėją – nulis balų

Kodėl testavimas toks veiksmingas mažinant žalą? „Tai matome iš patirties, – sako organizacijos „Jauna Banga - Young Wave“ vadovas dr. Linas Tamošaitis. – Kai žmonės sužino, kad įsigijo ne tokių medžiagų, kaip galvojo, jie keičia vartojimo planus: nusprendžia vartoti mažiau arba išvis nevartoti įsigytos prekės. Mūsų anketos rodo, kad tai daro kas trečias, kas ketvirtas. Kaip prevencinei priemonei, tai gana daug.“

 
„Jauna banga“ domisi mobiliais infraraudonųjų spindulių spektroskopijos įrenginiais, tiesa, jie brangūs ir kainuoja nuo dvidešimt iki šimto tūkstančių eurų. M.Danielė priduria, kad nedidelės mobilios laboratorijos, naudojamos kitose šalyse, išsamiai nustato medžiagos cheminę sudėtį bei padeda geriau išvengti apsinuodijimų.
 
„Bet kiek rašėme projektuose, finansavimo gauti nepavyko, – pasakojo parlamentarė. – Ne paslaptis, vienas projektas buvo atmestas SAM suteikus nulį balų. Mus apkaltino narkotikų vartojimo skatinimu, nors tai – antrinė prevencija.“
 
Stacionarinė laboratorija
L.Tamošaitis teigia, kad rimtesnė testavimo laboratorija apskritai būtų reikalinga šalyje, nes leistų geriau nustatyti medžiagų grynumą, priemaišas. „Bet tai – jau ne savanorių darbas. Tai reikėtų derintis su nacionalinėmis institucijomis, įkurti medžiagų stebėsenos centrą, kuris galėtų priiminėti mėginius paštu ar anonimiškai. Tai būtų monitoringas, kas „vaikšto“ gatvėse, ką vartoja pogrindis. Jis leistų reaguoti į narkotikų plitimą, daryti politinius ir sveikatos apsaugos sprendimus. Tokios iniciatyvos Europoje ne naujiena – Ispanija turi „Energy Control“, o Olandijoje veikia DIMS, - sakė L.Tamošaitis.
 
Lėšų nereikia daug
„Jauna banga“ neturi užmezgusi ryšio su Sveikatos apsaugos ministerija. „Ji nesuinteresuota su mumis bendradarbiauti. Turbūt todėl, kad esame savanoriai, ne specialistai iš sveikatos apsaugos srities. Nėra kreipusis į mus SAM, o su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu pasikalbame pakankamai dažnai, apie aktualijas, testavimą, projektus“, – sakė L.Tamošaitis. 
 
„Jauna banga“ gyvena iš žmonių paramos, tarptautinių projektų, GPM procento. „Lėšų nereikia daug, labiau reikia žmonių. Jei turi žmonių ir lėšų, gali galvoti apie rimtą ilgalaikę strategiją“, – sakė pašnekovas.
 
Turi būti gyvenimo dalis
„Dažniausiai jaunimas vartoja namie, bet nesibelsi žmonėms į langus, dėl to esame baruose, festivaliuose, reivuose. Stengiamės megzti ryšį su publika. Žmonės atvirai kalba apie patirtis, jiems įdomu, kad yra asmenys, galintys pasikonsultuoti, papasakoti, kas sklando gatvėse, kokie testų rezultatai, ką randame. Tų klausimų ir temų daug“, – sakė L.Tamošaitis.
 
Savanoriais paprastai tampa žmonės iš bendruomenės, kurie patys dalyvavo naktinėje kultūroje. „Kad konsultuotum turi kažkiek būti to gyvenimo dalis. Jei esi autsaideris, ar koks specialistas iš sveikatos biuro, nežinau, ar norės su tavim bendrauti. Atrodysi kaip iškritęs iš mėnulio, neturėsi gatvės, praktinių žinių, kultūrinio konteksto. Bendra patirtis leidžia geriau padėti“, - aiškino L.Tamošaitis.
 
„Jauna banga“ vyksta į mokyklas, kur su jaunimu kalba apie žalos mažinimo taisykles, vartojimo rizikas. „Sakome tiesą, ką matome naktinėje kultūroje, festivaliuose, ką žinome iš žmonių istorijų ir įspėjame apie pasekmes, – teigė pašnekovas ir pridūrė, kad jie – ne specialistai baltais chalatais. – Mes visuomeninė iniciatyva, veikianti kaip reguliacinis mechanizmas, įgalintas pačios visuomenės.“


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!