- Kuris vaikas nerodo kaprizų. Viešoje vietoje turbūt ne kartą teko matyti, kaip tėvus išpila prakaitas vaikui griūnant ant žemės. Kaip elgtis aplinkiniams? Būti apatiškam – socialiai neatsakinga, kištis – nepadoru...
 
- Ne veltui sakoma, jog augindami vaikus auga ir patys tėvai. Juk tiek mamoms, tiek tėčiams tėvystėje tenka patirti pačių sudėtingiausių situacijų bei išgyventi įvairiausias emocijas. Šios ir vaikus, ir jų tėvus moko susikalbėjimo, supratimo, atsakomybės, kantrybės. Pastaroji savybė, ko gero, tėvams būna reikalinga labiausiai.
Kaip reaguoti aplinkiniams, matantiems stiprių emocijų apimtą vaiką ir jį besistengiančius nuraminti tėvus? Bet kurioje situacijose gelbsti bendruomeniškumas, atjauta, noras padėti, tad ir tėvystės iššūkiuose didelė pagalba tėvams gali būti aplinkinių siunčiamas palaikymo žodis ar žvilgsnis.
Žinoma, tai negalioja situacijoms, kuriose matoma ar žinoma, jog vaikas yra skriaudžiamas, juo nesirūpinama ar tėvams stinga įgūdžių, kaip tinkamai atliepti vaiko poreikius. Tuomet negalima likti abejingiems.
 
- Norvegijoje, įtariu, iškart būtų paskambinta vaiko teisėms. Kokia situacija Lietuvoje? Pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų daugėja?
 
- Jau kelerius metus Lietuvoje stebime augantį pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, skaičių: 2020-aisiais buvo gauta apie 39,5 tūkst., 2021 m. – apie 40,5 tūkst., 2022 m. – apie 45,5 tūkst. pranešimų. Per pirmąjį šių metų pusmetį vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 27 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių.
 
- Kokiomis aplinkybėmis vaikai turi galimybę sugrįžti į šeimą?
 
- Tėvų bendradarbiavimas ir noras keistis, užtikrinti vaikams saugią, augti ir ugdytis tinkamą aplinką bei laimingą vaikystę yra raktas, padedantis vaikams grįžti į šeimą. Padėti krizę išgyvenančiai šeimai yra pasiruošęs būrys specialistų, tad dažniausiai tėvams tereikia priimti siūlomą pagalbą, kartu su specialistais įgyvendinti numatytas pagalbos šeimai priemones.
 
- Neseniai atnaujinta Vaiko konstitucija. Kas joje pakito?
 
- Vaiko konstitucija tapo mūsų Tarnybos simboliu, tad kasmet ieškome būdų, kaip patobulinti šią knygelę ir kaip joje esančią informaciją pateikti įdomiai bei patraukliai ne tik vaikams, bet ir visiems žmonėms, kurie dalyvauja jų gyvenime. Šiemet išsikėlėme ypatingą užmojį – norėjome pasiekti dar platesnę auditoriją, tad prioritetą skyrėme regos negalią, disleksijos, dėmesio valdymo ir kitų skaitymą apsunkinančių sutrikimų turinčių žmonių įtraukčiai ir informacijos prieinamumo didinimui.
Šiemet Vaiko konstitucijoje buvo įgyvendinta keletas pakeitimų: pavyzdžiui, parinktas lengvai skaitomas šriftas, užtikrintas tinkamas teksto, fono bei iliustracijų kontrastas, pasirūpinta, jog paveikslėliuose nebūtų smulkių, neįžiūrimų ar dėmesį blaškančių detalių, o pateikta informacija – aiškiai matoma ir nuolat kartojama. Viena inovatyviausių naujienų – knygelės galiniame viršelyje atsiradęs QR kodas, vedantis į filmuką, kuriame visa informacija perteikiama vaizdu ir garsu – tad knygelėje pateikta informacija prieinama ir negalintiems skaityti žmonėms, nes jie gali išklausyti įgarsintą versiją. Beje, filmuke apie vaiko teises ir atsakomybes pasakoja patys vaikai ir vaiko teisių gynėjai.
Tarp šių metų naujovių – ir patobulinti vaiko teisių ir atsakomybių plakatai, skirti ikimokyklinio amžiaus vaikams bei pagal Vaiko konstituciją parengtos iliustracijas, primenančios spalvinimo knygeles – jas nemokamai iš Tarnybos interneto svetainės atsisiųsti ir jomis naudotis kartu su vaikais gali jų tėvai, globėjai, seneliai, mokytojai, siekiant, jog tai būtų ne tik atpalaiduojanti, bet ir lavinanti veikla, kviečianti susipažinti bei diskutuoti vaiko artimiausioje aplinkoje apie jo turimas teises ir atsakomybes.
 
- Pasibaigus vasaros atostogoms daugelis pradinukus auginančių tėvų gali lengviau atsipūsti – pagaliau bus kur dienomis vaiką padėti. Ar nusikalto prieš įstatymą tie, kurie paliko vaikus namuose vienus, tegul ir palikus jiems maisto, kol patys iki 18 valandos dirbo?
 
- Tėvai geriausiai pažįsta savo vaikus, todėl spręsdami klausimą, ar vaikas gali likti vienas namuose, pirmiausia jie turėtų įvertinti atžalos amžių ir brandą bei žinoti individualias galimybes klausyti suaugusiųjų nurodymų jiems nebūnant šalia bei gebėjimus pasirūpinti savimi. Pavyzdžiui, vienas pradinių klasių moksleivis jau moka ir gali pasirūpinti savimi, saugiai grįžti namo, pasišildyti maistą ir panašiai, o kitam reikia suaugusiųjų priežiūros, nes pasirūpinti savimi gali būti per sudėtinga.
Tėvų pareiga pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros.
Tačiau palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal brandą yra pajėgūs pasirūpinti jaunesniu.
Situacijose, kai vaikas lieka namuose vienas, visuomet gelbsti technologijos – tėvai gali bendrauti su vaiku mobiliuoju ryšiu ar įvairių programėlių pagalba. Derėtų iš anksto aptarti ir situaciją, kaip vaikas turėtų elgtis, jeigu vienas iš tėvų neatsiliepia telefonu bei susitarti, po kiek laiko ir kiek kartų jis gali bandyti skambinti vėl. Tėvai, išeidami net ir trumpam, vaikui turėtų aiškiai įvardyti, kada jie ruošiasi sugrįžti, nes žinojimas ir aiškumas vaikui sukuria saugumo jausmą, o ištesėtas žodis – ugdo pasitikėjimą ir atsakomybę.

---

 
Dosjė
Išsilavinimas
2004 m. Vilniaus pedagoginis universitetas, Fizikos bakalauras.
2007 m. Mykolo Romerio universitetas, Viešojo administravimo magistras.
2021 m. Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas Psichiatrijos klinika Darbas su suaugusių grupėmis organizacijose.
Darbo patirtis
2004-2005 m. Vilniaus Simono Daukanto vidurinės mokyklos fizikos mokytoja.
2004-2006 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos užsieniečių integracijos programos vadovė.
2003-2018 m. Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ užsieniečių integracijos programos vadovė.
2018-2020 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja socialinės politikos ir įtraukiojo švietimo įgyvendinimo klausimais.
Nuo 2020 m. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!