Išgyventi padeda nuo draudimų apsaugotos pilkosios zonos

Sima Kazarian
2022-01-31
„Ar mes čia neperžengiame padorumo?“ – sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio paklausė Seimo narys Algirdas Sysas apie saugaus narkotinių medžiagų vartojimo kambarį. Ir sulaukė A.Dulkio atsakymo: „Tai kultūringos skandinaviškos praktikos diegimas sveikatos gydymo įstaigose“. Ekspertai sutaria, kad šis žingsnis itin reikalingas narkotikus vartojančių žmonių saugumui, tačiau net po to būtina toliau didinti žemojo slenksčio paslaugų apimtis.
Išgyventi padeda nuo draudimų apsaugotos pilkosios zonos
Po nuotr, Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi atnaujinti žemo slenksčio paslaugų teikimo taisykles. Lietuvoje ne tik turėtų daugėti tokių specialias paslaugas teikiančių kabinetų, bet ir atsirasti saugesnio narkotikų vartojimo kambarys.

Prašo neklaidinti žmonių
Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi atnaujinti žemo slenksčio paslaugų teikimo taisykles. Lietuvoje ne tik turėtų daugėti tokių specialias paslaugas teikiančių kabinetų, bet ir svarstoma  galimybė diegti tarptautinių organizacijų rekomenduojamas bei kitų šalių gerąja praktika bei mokslu grįstas iniciatyvas – saugesnio narkotikų vartojimo kambarius, kitaip dar vadinamus perdozavimo prevencijos patalpa. Šios idėjos skeptikai aiškina, kad tokio kambario buvimas suponuotų narkotikų vartojimo legalizavimą.

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė įsiaudrinusius ramina, kad idėja išplėsti žemo slenksčio paslaugas yra derinimo stadijoje, o jų gavėjais numatoma maža visuomenės grupė, tik švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys. Tokie planai glaudžiai susiję su šalies statistika, kuri jau daug metų kelia nerimą: mes turime mirčių nuo perdozavimo bei infekcinių ligų plitimo rodiklius, kurie aiškiai indikuoja, kad tai, ką darome, nėra pakankama.
 
S.Bieliūnė primena, kad tokia Lietuvoje veikia ir dabar, kai narkotikų vartotojai specialiose vietose palieka senus švirkštus ir gauna naujus. Taip siekiama išvengti infekcijų plitimo, todėl nereikia klaidinti žmonių siejant saugaus vartojimo kambarius su narkotinių medžiagų legalizacija. „Tai nėra skirta visai populiacijai, nekalbame apie jokį legalizavimą, tai yra išimtinai probleminių vartotojų ir žemo slenksčio paslaugų kontekste, – pabrėžė ji.

 
Pagalbos teikiame per mažai
Paramos fondas „Rigra“ žemojo slenksčio paslaugas teikia Kaune. Jo vadovė Gražina Aleksaitienė nuolat susiduria su narkotinių medžiagų vartotojais – apie 30 žmonių peržengia jų slenkstį kasdien: „Pirmoji priežastis, kodėl jie čia ateina – noras pasikeisti švirkštus. Tačiau tai yra tik pradžia. Stengiamės įgauti šių žmonių pasitikėjimą. Suteikiame jiems reikalingą informaciją, konsultuojame, padedame įsitraukti į sveikatos priežiūros paslaugas. Apie 80-90 procentų vartojančių narkotines medžiagas asmenų serga hepatitu C, nemažai yra sergančių ŽIV, tačiau turime gražių istorijų, kai žmonės gauna tinkamą gydymą, grįžta į visavertį socialinį gyvenimą.“
 
Asociacijos „Demetra“ prezidentė Svetlana Kulšis akcentuoja, kad žemojo slenksčio paslaugų Lietuvoje nepakanka: „Turime vienuolika kabinetų, tačiau dalis jų dirba ne visu pajėgumu, finansavimas prastas.“ Viena „Demetros“ funkcijų yra užtikrinti nemokamą ŽIV testavimo tinklą taip siekiant mažinti ŽIV, AIDS plitimą. Pernai organizacija turėjo apie 17 tūkst. vizitų. Ji teikia ir kitas žemojo slenksčio paslaugas, pvz., dalija švirkštus.
 
„Bet mes net neužtikriname tų švirkštų pakankamai. Keičiasi narkotikai, visas paveikslas, kurį būtina matyti. Narkotinių medžiagų vartotojai psichotropines medžiagas leidžiasi dažniau, net iki dvidešimt kartų per dieną. O mes pagal savo finansavimą galime duoti tik penkis švirkštus per vizitą“, – apgailestavo S.Kulšis. Ji priminė Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kad norint pasiekti efektyvumą, paslaugas turi gauti 60 proc. narkotinių medžiagų vartotojų. Tačiau, pasak S.Kulšis, Lietuvoje jos suteikiamos tik 20 proc. asmenų.
 
Semilegalios zonos
„Rigros“ vadovė G.Aleksaitienė iškėlė mintį, kad ateinantys į saugaus vartojimo kambarius žmonės jaustųsi saugiai, svarbus mažo kiekio narkotinių medžiagų laikymo dekriminalizavimo įstatymas. „Jei už narkotinių medžiagų laikymą gali būti suimtas, nežinia ar rizikuosi jas vartoti tokiose vietose“, – apie galimus paslaugų teikimo niuansus svarstė pašnekovė. Jai pritaria ir Seimo narė J.Sejonienė, kuri palaiko dekriminalizacijos idėją.
„Bet administracinės baudos turėtų būti kaip tik didesnės. Dvidešimt eurų, mano manymu, per mažai. Tačiau naivu tikėtis, kad vien baudomis spręsime problemą – sveiko vartojimo kabinetai reikalingi. Kartu turi būti teikiama ir psichologinė pagalba. Ir tikrai nereikia tikėtis, kad bus lengva. Tačiau jei mažiau žmonių mirs dėl perdozavimo, bus labai svarbus pasiekimas“, – sakė Seimo narė Jurgita Sejonienė.
 

Seimo narė Morgana Danielė pastebi, kad panašūs kambariai veikia daugelyje vakarų šalių ir toli gražu ne visose jose dekriminalizuotas mažų kiekių narkotinių medžiagų laikymas. „Tai nėra būtina sąlyga ir barjeras. Žinoma, būtų gerai nuoseklumui, bet šiuo atveju pasitarnauja valstybinis susitarimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų viršenybės nuo 1995 m., kai patruliai nestovi ir neareštuoja žmonių, kuriems suteikiamos žemojo slenksčio paslaugos. Jei nebūtų šio susitarimo, nepavyktų prevencija. Dabar tai yra semilegali pilkoji zona, kur šias paslaugas gaunantys asmenys gali jaustis saugūs“, – paaiškino M.Danielė.

 
Seimo narė pabrėžia, kad saugaus vartojimo kambariai palengvins darbą policijos pareigūnams. Pamačiusi pažeidžiančius viešąją tvarką narkotinių medžiagų vartotojus policija jau turės sprendimą – šiuos žmones galės nukreipti į saugaus vartojimo kambarius.
 

Padeda ne kibirėlis
„Rigros“ vadovė įsitikinusi: priklausomiems nuo narkotikų asmenims reikia, kad į juos žiūrėtų normaliai, priimtų kaip žmones. „Narkotikai vartojami todėl, kad yra bloga. Po to prasideda vagystės, kad galėtų įsigyti narkotikų. Tai nėra blogi žmonės, jie tiesiog ligoniai ir padėjus išeiti iš to uždaro rato galima grąžinti juos į gyvenimą“, – įsitikinusi G.Aleksaitienė.
 

„Jie nenukritę iš dangaus – tai visų mūsų vaikai, broliai, tėvai, seserys. Nenusisukime nuo jų, – ragina ir asociacijos „Demetra“ prezidentė Svetlana Kulšis. – Mes stengiamės juos nukreipti pas gydytojus, padėti gauti psichologines, detoksikacijos, reabilitacijos paslaugas. Ir saugaus vartojimo kambariai yra ne nauja, bet reikalinga paslauga – žmonės miršta nuo perdozavimo, todėl svarbu turėti galimybę suteikti jiems pagalbą ir užbėgti tokiai baigčiai už akių.“
G.Aleksaitienė mačiusi pasaulinių pavyzdžių, kai saugaus vartojimo kambariuose netgi suteikiamos narkotinės medžiagos. Tiesa, neleidžiama jų išsinešti. Lietuvos saugaus vartojimo kambariuose narkotikų niekas nedalins. Iš esmės šiose patalpose neatsiras nieko ypatingo – tik kibirėliai, kuriuose galima išmesti švirkštus, servetėlės. Galbūt čia apsilankiusieji galės prisėsti ant sofos, išgerti arbatos.

 
Kas žmones motyvuos čia ateiti? Pasak M.Danielės, motyvų, dėl ko ateinama į tokias vietas yra ne vienas. Pirmiausiai – galimybė sušilti, pabendrauti.
„Iš karto žmonės ir neis, nepasitikės, reikės užtikrinti jų saugumą ir įgyti pasitikėjimą. Nereikia manyti, kad jau pirmą dieną sulauksime antplūdžio“, – įspėja Seimo narė Morgana Danielė ir priduria, kad saugaus vartojimo kambarių sėkmei didelę reikšmę turi vieta.

 
„Reikės pasukti galvą ir pažiūrėjus į miesto planą išrinkti geriausiai tam tinkamą tašką. Tai turi būti ta vieta, kurioje renkasi narkotines medžiagas vartojantys asmenys. Tu turi atsirasti prie jų, o ne jie prie tavęs. Seniau pagalbą suteikdavome prie taboro teritorijos, pasakydavome: ei, neikite į miškelį, ateikite čia pas mus. Tokiu būdu esi prie žmonių, kuriems pagalba yra reikalinga. Jie patys tikrai iki tokių kambarių nevažiuos. Kur dabar tokia vieta? Nors taboro neliko, tačiau paprastai narkoscenos nepersikelia kažkur toli – jos atsiranda greta ankstesnės vietos. Spėčiau, kad gal saugaus vartojimo kambarį būtų tikslinga įrengti Naujininkuose, gal tai būtų Pelesos gatvė, tačiau tikrai nežinau. Pavyzdžiui, Toronte tokia vieta yra greta centrinės aikštės. Mūsų atveju tai tikrai netinka“, – kalbėjo Seimo narė.
 
„Taigi norint pritraukti žmones ir jiems padėti, reikia pasirinkti tinkamą vietą, gerus specialistus, galbūt prieigą prie interneto. Nereikia galvoti, kad kambarys bus motyvacinė priemonė. Žmogaus dėmesys yra kur kas didesnė motyvacija nei kibirėlis, į kurį bus išmetamas švirkštas“, – užbaigė M.Danielė.

 
Tarp kitko
Žemo slenksčio paslaugos yra anoniminės sveikatos priežiūros paslaugos asmenims, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus, siekiant sumažinti su rizikinga elgsena susijusį infekcijų, pvz., ŽIV, hepatitų plitimą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalstamumą bei kitas neigiamas pasekmes.
 
Lietuvoje daugiau kaip dešimtyje miestų veikia žemo slenksčio paslaugų kabinetai, į kuriuos gali kreiptis visi švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Viena pagrindinių čia teikiamų paslaugų yra švirkštų ir adatų išdavimas. 
 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, žemo slenksčio kabinetuose narkotikų vartotojai apsilanko maždaug  40–50 tūkst. kartų kasmet. Nuolatinių paslaugų gavėjų skaičius nepastovus: anksčiau siekdavo apie 1–2 tūkst. ar daugiau, o pastaraisiais metais  mažėjo – 2019 m. registruoti 746 nauji paslaugų gavėjai, 2018 m. – 820.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Jau turime pagrindo kalbėti apie plaučių vėžio gydymo perspektyvas

    Jau turime pagrindo kalbėti apie plaučių vėžio gydymo perspektyvas

    Rokiškėnas Stasys Samulionis dar prieš kelias dienas laukė kompiuterinės tomografijos tyrimo atsakymo – prie&s...
    R.Ramonaitė: kartais darbo drausmę pradedame maišyti su mobingu

    R.Ramonaitė: kartais darbo drausmę pradedame maišyti su mobingu

    Net trisdešimt devynerių metų slaugytojos darbo stažą sukaupusi, Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo apdovanojimą pelniusi Kl...

    Budinti vaistinė


    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...
    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Nuo šiandien įsigaliojus tik rekomendacijai, o ne būtinybei viešose vietose dėvėti medicinines kaukes, vaistininkai ...

    Sveika šeima


    Širdžiai irgi reikia atostogų

    Vis dažniau kalbama, jog tam, kad širdis būtų sveika, reikia rasti būdų jai pailsėti nuo alinančios įtampos ir streso. Puiki išeitis – poilsinė kelionė. Kelionių nereikėtų vengti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tik prieš išvykstant rekomenduojama pasitikrinti sveikatą. Ir visiems ...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Suvalkų koridorius – NATO Achilo kulnas

    Suvalkų koridorius – siauras 70 km ilgio žemės ruožas, jungiantis Kaliningradą ir Baltarusiją. Daugelį metų jis buvo vadinamas NATO Achilo kulnu, o rusijos invazija į Ukrainą pavertė jį tikru galvosopiu.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip susapnuoti dramblį?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip susapnuoti dramblį?
    Jei peršalo jūsų siela...
    Henrikas Vaitiekūnas Jei peršalo jūsų siela...
    Dar viena lietuviška dvejonė
    Henrikas Vaitiekūnas Dar viena lietuviška dvejonė

    Naujas numeris