„Kaip gydytojas gali išmokti meno tik praktikuodamas prie paciento lovos, taip ir mes kaip valstybė, kaip medikai galime sužinoti, kas vyksta karo lauko sąlygomis, tik nuvykę ir pamatę, kaip tai yra iš tikrųjų“ – spaudos konferencijoje penktadienį Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis.
 
Stažuotė truko dvi savaites. Tikslus dalyvavusiųjų skaičius nenurodomas, tačiau komandą, BNS žiniomis, sudarė iki dešimties medikų.
 
Pasak A. Šimaičio, vėliau šie medikai perduos savo patirtį ne tik Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojams, bet ir medikams iš viso Vakarų regiono.
 
Anot saugų medikų buvimą ir logistiką stažuotėje užtikrinusios nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ vadovo Jono Ohmano, stebint šių dienų geopolitinę situaciją, Lietuva privalo ruoštis įvairioms situacijoms.
„Mes džiaugiamės, kad galime pasiūlyti naudoti šitą (formalią ir neformalią – BNS) infrastruktūrą Ukrainoje, kur nėra paprasta veikti, (...) ir pamažu padėti perleisti šitą mums labai reikalingą patirtį“, – sakė jis.
 
Vienas iš stažuotėje dalyvavusių medikų – Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas anesteziologas-reanimatologas Nerijus Klimas. Jo teigimu, Ukrainos medikų profesionalumo lygis yra labai aukštas.
„Mes lankėmės (...) didelėje gydymo įstaigoje, kuri turi patirtį nuo 2014 metų teikti pagalbą nukentėjusiems nuo karo. Tai civilinė ligoninė, kuri teikia didžiąja dalim pagalbą nuo karo nukentėjusiems medikams. Šitoje situacijoje jie buvo priversti padvigubinti intensyvios terapijos lovų skaičių, operacijų skaičių, kiekvienoje operacinėje atsirado po du stalus“, – sakė specialistas.
 
Mediko teigimu, tarp nukentėjusiųjų vyrauja skeveldriniai sužeidimai.
Stažuotės dalyvius domino ligoninėje atlikti organizaciniai pakeitimai: ligonių patekimas iš fronto į gydymo įstaigas, logistikos pokyčiai, pokyčiai dokumentacijos srityje.
 
Ukrainos medikai Lietuvos medikams ypač pabrėžė apie infrastruktūros pokyčių būtinumą.
„Turime įvertinti galimybes išnaudoti požemines struktūras, kurias turime ligoninėje. Gydymo įstaigos privalo tapti pakankamai autonomiškos, apsirūpinti savo atskirais energijos tiekimo šaltiniai, kurių turi būti ne vienas, vandeniu“, – sakė medikas.
 
Stažuotėje dalyvavęs Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas traumatologas Tadas Abelkis taip pat pabrėžė kolegų iš Ukrainos pademonstruotą profesionalumą ir įdirbį.
„Viskas yra sudėliota: operacinių darbas, anesteziologų darbas, pacientų atvykimas, išvykimas, reabilitacija, pacientų tolimesnis grįžimas į gyvenimą – tas viskas preciziškai veikia“.
 
Anot Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, šiuo metu ministerijos viena iš prioritetinių sričių yra sveikatos sistemos atsparumo grėsmėms didinimas.
„Numatome iš visų Lietuvos regionų tas medikų komandas: anesteziologai, chirurgai, traumatologai, slaugytojai, greitosios medicinos pagalbos medikai ir psichikos sveikatos specialistai – kad visi vyktų. Ir planuojame tikrai šiais metais, iki rudens, tas misijas įvykdyti“, – sakė ji.
 
M. Jakubauskienė tikisi, kad į misijas bus įtraukti savanoriai medikai iš kiekvieno šalies regiono.
Pasak jos, Lietuva yra viena pirmųjų šalių Europoje, kuri ėmėsi tokio projekto.
Ministrė dar kovo pradžioje sakė, jog didžioji dalis šalies sveikatos įstaigų turi veiklos planus karo sąlygomis, tačiau pasirengimo lygis nėra pakankamas.
 
Preliminariais vertinimais, sveikatos įstaigas trims dienoms aprūpinti pagrindiniais pasirengimo apsektais – vandens gręžiniais, kuro talpykloms, ryšio priemonėmis, maistu – būtų reikalingi apie 100 mln. eurų.
Kaip skelbė BNS, į Ukrainą Lietuvos medikų komandos yra vykusios ir anksčiau, tačiau jų užduotis tuomet buvo padėti užpultos šalies gydytojams.