Dėl, kaip žiniasklaidoje teigiama, galimai nepadoraus elgesio su moterimi Kauno prekybos centre birželio 30 d. policijos sustabdyto N.Mikelionio incidentą nagrinėja Kauno apygardos prokuratūra.
 
Iki rugpjūčio 20 d. atostogaujantis tarnybos vadovas tvirtina, kad tai – nesusipratimas, nuo platesnių komentarų kol kas susilaiko.
Pasidomėjome, kaip esamą situaciją vertina medikų bendruomenė.
 
Kelia klausimą, kam tai naudinga?
 
GMP tarnybos administracija apie įvykį išsakė savo nuomonę. „Eskalacija nepatvirtintos, žeminančios informacijos apie asmenį nesiderina su teisingumo ir sąžiningumo principais, nedaro garbės nei visuomenei, nei bendruomenei ir vis tik kelia klausimą: kam tai naudinga?“ – tarnybos feisbuko paskyroje skelbė ji.
„O mane buvo pagrobę ateiviai. Bet kaip viskas paprasta. Kaip galima per kelias valandas sugriauti žmogui gyvenimą. Paleidi tokią naujieną ir paskui viso gyvenimo neužteks įrodyti, kad nesi kupranugaris. Palaikau Nerijų. Jis puikus žmogus ir puikus vadovas“, – žinutę siuntė buvęs sveikatos apsaugos ministras, europarlamentaras Aurelijus Veryga.
 
„Kas pažįsta Nerijų, jo padorumu negalėtų suabejoti. Medikai jį palaiko. Jis – puikus vadovas, o dabar tokios insinuacijos... – komentavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė. – Neabejoju, kad išplitusi žinia yra absoliutus nesusipratimas.“
 
„Ar medikai neturi jokios teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, ar jiems negalioja nekaltumo prezumpcija?“ – kėlė klausimą gydytojai.
 
Dabar aktualiau pervežimai
 
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė perdavė profsąjungos nuotaiką: „Kol neįrodyta – tol nekaltas. Neturime teisės komentuoti įvykių ir spręsti. Tam yra teisėsauga, ji įvertins.“
 
Anot jos, GMP tarnybos bendruomenės diskusijos vyksta uždaroje socialinės platformos grupėje. „Pasisakymų tikrai daug. Tokių kaip „netikiu, negali būti“ – didžioji dalis, gal devyniasdešimt procentų“, –diskusijų užkulisiais dalinasi J.Keburienė.
 
„Esame šoke, bet, kita vertus, tai – ne išprievartavimas ar nužudymas. Suprantu, kad nesmagu, bet tikrai – ne rimtas kriminalas. Mums dabar ženkliai aktualiau pervežimai“, – teigė kur kas svarbesnėmis aktualijomis gyvenanti profsąjungos atstovė, pridūrusi, jog į tokią padėtį, kai atliekami tyrimai, GMP tarnybos darbuotojai patenka gana dažnai. – Dirbdami tokį darbą su teisėsauga glaudžiai bendradarbiaujame. Ko tiktai nebūna mūsų darbe...“
 
Rinkimų laikotarpis – ant nosies
 
Prieš kelis mėnesius L.S. žurnalistams duodamas interviu apie nuo liepos pirmos visuomenei pristatyti ketinamą GMP tarnybos organizuojamą pavėžėjimo paslaugą, N.Mikelionis teigė būsiantys stipriai stebimi pro padidinamąjį stiklą. „Juolab kad ir rinkimų laikotarpis – ant nosies“, – tuomet sakė jis.
 
Politinių žaidimų įtaką įžvelgia žiniasklaidoje eskaluotą incidentą, įvykusį kaip tik pavėžėjimo pristatymo išvakarėse, komentuojantys skaitytojai. Spėliojama, kad paskleista nepatvirtinta žinia apie N.Mikelionį tėra būdas susidoroti su aukštas pareigas užimančiu valstybės tarnautoju. „Rinkimai artėja, kažkas nori savą pasistatyti, kol dar gali. Nieko naujo šiam pasauly“; „Kaip lengva drabstytis purvu. Manau, čia eilinis bandymas susidoroti, nesirenkant priemonių. Greičiausiai, baigiantis kadencijai, kažkas ieško kur nusėsti“; „Kažkam reikia šiltos vietelės“, – svarstė komentatoriai.
 
Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad GMP tarnybos vadovo postas skiriamas penkeriems metams, tiesa, oficialiai N.Mikelionio kadencijos pabaiga jau ateinančių metų sausio mėnesį. Kaip nurodyta GMP tarnybos puslapyje, 2022 m. IV ketvirtį direktoriaus atlyginimas siekė 9044 eurų.
 
Ministerija laukia daugiau informacijos
 
Kaip nurodo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Bagdonas, kol kas įtarimai N.Mikelioniui nėra pareikšti. Vis dėlto SAM ketina kreiptis į teisėsaugą dėl papildomos informacijos apie įvykį. 
 
„Kol kas nieko tokio, vadinkime taip, apčiuopiamo nėra. Iš tekstų, kuriuos matome, apie įtarimus nieko nepateikta“, – iškart po paviešintos žinios aiškino SAM atstovas.
 
„Esą policija tyrimą pradėjo dėl pranešimo iš parduotuvės apsaugos, kuriai ir pasiskundė viena moteris“, – patikslino apie įvykį turimą informaciją.
Pats N.Mikelionis, T.Bagdono aiškinimu, dėl situacijos ministerijai pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame įvardino, kad tai – nesusipratimas.
 
„Jį išeinantį iš prekybos centro sustabdė policija ir paėmė telefoną, kurį laikė maišelyje kartu su pinigine viso apsipirkimo metu“, – patikslina ministerijos atstovas.

---

 
Komentaras
Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov:

- Žiniasklaidos pateiktoje medžiagoje akcentuojamas ne filmavimo faktas ir šiuo filmavimu daromas pažeidimas (LR BK 167 straipsnio 1 d.; neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas), kas savaime yra aktuali ir svarbi žmogaus teisių pažeidimo tema; arba net ne pats asmuo, su kuriuo bandoma šį filmavimą susieti (asmenybės bruožai, charakteris, tipažas ir pan.); tačiau asmens, su kuriuo bandoma šį filmavimą susieti, darbo pareigos (socialinis ir ekonominis statusas) – Greitosios medicinos pagalbos vadovas ir asmens pavaldumas – Sveikatos apsaugos ministerija. 
 
Tad iškyla klausimas, kas bendro tarp GMP vadovo pareigų, jo pavaldumo SAM ir LR BK 167 straipsnio 1 d., kurioje nėra specialaus subjekto požymių (ėjimo tam tikrų pareigų ir pan.). Minčių daug. Spėjimų lygiai taip pat. Matyt, ir sąmokslo teorijoms pagrindo atsiranda. 
 
Didžioji dalis filmavimo po sijonais nuotraukų, pateikiamų prie straipsnių, yra asociatyvios, nesusijusios su pačiu N.Mikelioniu, tačiau prisideda formuojant tam tikrą požiūrį arba nusistatymą. Straipsnių antraštės yra „garsiai“ suformuluotos, kai kur dviprasmiškos ir vienareikšmiškai pritraukiančios dėmesį ir tuo pačiu metu formuojančios požiūrį arba tendenciją. Pvz., teiginys „GMP tarnybos vadovas apkaltintas „filmavimais po sijonu““ gali reikšti, kad N.Mikelioniui pareikšti įtarimai, ko, kiek mes žinome iš žiniasklaidos, nėra; arba gali reikšti, kad kažkoks asmuo (neįvardintas šaltinis) apkaltino N.Mikelionį tuo, ko nėra. Aiškinimo ir ginčams erdvės – sočiai.

---

 
Tarp kitko

Buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas (nuotr.) teisėsaugos ne vienerius metus purtytas garsiojoje reagentų byloje. Teismą byla pasiekė dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, esą padėdamas Lietuvai įsigyti 300 tūkst. COVID-19 testų už 6 mln. eurų, gavo ir tarpininkavimo atlygį – 300 tūkst. eurų.
 
Š.Narbutas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) ir jo bylos lietuviškoji versija pavirto šnipštu. Lietuvos teisėsaugai vyras šluostė nosį net keturiomis pergalėmis. Priteista pirmoji neturtinės žalos kompensacija – 26- tūkst. eurų ieškovo naudai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!