Ieškome geriausių rajono ligoninių: pavyzdį rodo Vilkaviškis

Sima Kazarian
2024-06-07
Veiklūs vilkaviškiečiai rodo pavyzdį, kaip tvarkytis ligoninėje. Metus baigė pelningai, dienos chirurgijos paslaugų suteikė daugiau nei planuota, o reabilituotis čia traukia net kitų miestų pacientai. Kaip įstaigai tai pavyksta? Jos vadovas Linas Blažaitis tvirtina, kad svarbiausia – nestovėti vietoje ir gebėti prisitaikyti tiek prie besikeičiančios sveikatos sistemos, tiek pacientų lūkesčių.
Ieškome geriausių rajono ligoninių: pavyzdį rodo Vilkaviškis
„Džiaugiamės, kad išlikome“, – apie Vaikų ligų skyrių sako jo siela – vedėja, gydytoja pediatrė Kristina Kubilienė, pelniusi Lietuvos pediatro titulą. Skyriuje yra aštuonios stacionaro lovos, kelios stebėjimui skirtos lovos. Čia teikiamos ir dienos stacionaro paslaugos.

 Sėkmės raktai
 
Suvalkijos lygumose įsikūręs Vilkaviškis kiek daugiau nei dvidešimt kilometrų nutolęs nuo Marijampolės. Tačiau didesnio miesto kaimynystė nebaugina – rajono ligoninė pelningai vysto veiklą, savo sveikatą jai patiki ne tik šio, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojai.
 
Išsaugoti paslaugas, užtikrinti reikiamą medikų skaičių – iššūkis kiekvienai mažesnei ligoninei, todėl su direktoriumi Linu Blažaičiu, vyriausiąja slaugos administratore Roberta Suprikiene ir pavaduotoju medicinai Petru Arūnu Vaitiekūnu susėdame pasikalbėti apie Vilkaviškio sėkmės receptus.
 
Kaip ir kiekvienoje sėkmingoje organizacijoje, ligoninėje viskas prasideda nuo vertybių – požiūrio į santykius ir darbą. Ir vilkaviškiečiai tai puikiai supranta. Atramos, tvirtai laikančios ligoninę – tai tikėjimas jos ateitimi, noras daryti geriau, draugiškumas ir geras planas kiekvienai problemai.
 
R.Suprikienė pabrėžia, kad labiausiai pasiteisinanti taktika – darbas ne dėl akių ir atvirumas. „Kai atvyksta tikrintojai, kolektyvui visada sakau: niekada nenorėkite meluoti, nes vis tiek viskas išlįs. Jei ko nežinome, klauskime, domėkimės, nes šie žmonės mums patarėjai“, – pasakojo pašnekovė.
 
Dienai X pasiruošę

„Reikia žengti koja kojon su laiku ir nebijoti pokyčių, – įsitikinęs Vilkaviškio ligoninės direktorius L.Blažaitis. – Jei gyvensime tuo, kas buvo prieš dešimt metų, niekur nenueisime.“ Viena pačių sudėtingiausių aktualijų yra šiuo metu Europoje, Ukrainos teritorijoje, vykstantis karas. Jo grėsmės negali ignoruoti ir Lietuva.

 
L.Blažaitis pasakoja, kad su kolektyvu jau apsitarė – niekur nebėgtų ir išsipildžius baisiausiam scenarijui liktų Vilkaviškyje. Jis pajuokauja: butų Ispanijoje nė vienas neturi, o prie ginklo medikų niekas nestatys.
 
„Tą rytą ar vakarą, kuris įvyks, eisime į darbą ir dirbsime čia. Mūsų, administracijos, rūpestis užtikrinti darbo sąlygas chirurgams, terapeutams, laboratorijai; teikti elektrą, vandenį kilus pavojui...“ – pasakojo L.Blažaitis.
Ligoninė baigia įrengti dvi priedangas rūsiuose po septyniasdešimt kvadratinių metrų ploto. Jose bus higienos patalpos, rūbinė...
 
Įstaiga apskaičiavo, kad nutrūkus elektros tiekimui energijos jiems užtektų kelioms paroms. Tai padės užtikrinti naujai įsigytas dyzelinis generatorius ir jau turimi saulės energija įkraunami akumuliatoriai.
 
„Akumuliatoriai kraunasi nuolat ir nenaudojami jokioms kitoms reikmėms, išskyrus skubius atvejus, kai dingsta elektra. Elektra tiekiama į svarbiausius skyrius: reanimacijos, operacinės, skubios pagalbos bei diagnostinius skyrius. Paskaičiavome, kad jei dirbtume maksimaliu pajėgumu, energijos pakaktų aštuonioms valandoms, jei naudotume tik dalį įrangos – iki paros ir daugiau. Išnaudojus šiuos resursus įsijungs dyzelinis generatorius, kuriam kuro yra trims paroms, bei susitarta dėl tolesnio tiekimo“, – pasakojo L.Blažaitis.

 
Žalieji sprendimai
 
Beje, plėtoti žaliuosius projektus Vilkaviškio ligoninė pradėjo dar 2014 m. Dabar laukia kvietimų dalyvauti projekte saulės kolektoriams bei elektros akumuliatoriams. Tikimasi, kad tuomet 50 proc. visos energijos ligoninė gaus iš žaliųjų šaltinių. Dabar šis skaičius siekia 25 proc.
 
L.Blažaitis atskleidė, kad jau dabar šešis mėnesius per metus ligoninė visiškai apsirūpina karštu vandeniu iš saulės energijos. „Jei kurią dieną saulės per mažai, karštą vandenį gamina šilumos siurbliai. Tik jei to nepakanka, naudojamas centrinis karšto vandens tiekimas“, – pasakojo direktorius. Šilumos siurbliais paruošiamas vanduo ir patalpoms šildyti.
 
Nors prieš daugelį metų įstaiga nespėjo į renovacijos traukinį, direktorius nepraranda vilties susitarti dėl pastato šiltinimo, kas dar labiau sumažintų energijos sąnaudas.
 
Kalbant apie žaliąsias technologijas, ligoninė turi elektromobilį, dvi pakrovimo stoteles, kuriose transportą krauna ir darbuotojai.


 
Kraują reikia tausoti
 
Įstaiga didžiuojasi, kad daugiau nei dešimtmetį čia praktiškai nelieka nepanaudoto kraujo, kurį tektų nurašyti. Už tai direktorius L.Blažaitis dėkoja vyriausiajai slaugos administratorei R.Suprikienei, kuri daug stengiasi organizuodama darbą, kadangi kraujo komponentų poreikis įstaigoje didelis: praėjusį mėnesį pacientams buvo perpilta 119 vienetų kraujo komponentų.
 
Kraują naudojame racionaliai, tačiau, norint tai pasiekti, reikia kruopščiai suderinti procesus, nes kraujo perpylimas gan sudėtingas procesas, apimantis daug grandžių, pradedant logistika, baigiant laboratoriniais tapatumo tyrimais ir pan.
 
Kokybiškos paslaugos
 

Pavaduotojas medicinai Petras Arūnas Vaitiekūnas pažymėjo, kad nors ligoninė teikia stacionarinės chirurgijos paslaugą, daugiausiai suteikiama dienos chirurgijos paslaugų. Pernai buvo gerokai viršytas jų skaičius, nei numatyta sutartyje su Teritorine ligonių kasa.

 
Tai lėmė sudarytos geros sąlygos pacientams, patogi registracijos tvarka. Vilkaviškio ligoninė regione garsėja profesionaliai atliekamomis laparoskopinėmis, artroskopinėmis, lazerinėmis, traumatologinėmis, ginekologinėmis ir kitomis operacijomis.
 
Be to ligoninėje teikiamos stacionarinės vidaus ligų, nervų ligų paslaugos. Yra modernus radiologijos skyrius, kuriame atliekami radiologiniai, ultragarsiniai, kompiuterinės tomografijos tyrimai. Pagalba teikiama intensyvios terapijos skyriuje.
 
Investicijos įrangai
 
L.Blažaitis teigia, kad ligoninėje svarbu ne tik išsaugoti paslaugas, bet investuoti į įrangą, be kurios jų atlikti tiesiog neįmanoma. Tai daroma kasmet įstaigos lėšomis bei panaudojant savivaldybės skiriamas lėšas.
 
Neseniai atnaujinta rentgeno aparatūra, jau suplanuotos lėšos kompiuteriniam tomografui, o prieš tris savaites pradėtas naudoti modernus endoskopas, kuriuo džiaugiasi Endoskopijų kabinete dirbantis personalas.
 
„Tai vienas moderniausių modelių, pasižymintis itin ryškiu vaizdu. Kai reikia stabdyti kraujavimą žarnyne, medikams visuomet didelis iššūkis staigiai atrasti vietą, iš kurios kraujas veržiasi. Šis aparatas leidžia tai padaryti greitai ir tiksliai – šviesos spinduliai net per krešulį parodo, kur vyksta kraujavimas ir galima nedelsiant jį stabdyti“, – pasakojo gydytojas endoskopuotojas Rimantas Ramanauskas.
 
Pašnekovas pabrėžia, kad kolonoskopo pagalba galima aptikti net mažiausius polipus, pastebėti kraujagyslių pokyčius, kurie leidžia identifikuoti net plika akimi nematomus pakitimus“, – pasakojo gydytojas.
Turintiems siuntimą kolonoskopijos atliekamos su narkoze.
 
Stipri slauga
 
Tiek tarp savęs, tiek dalindamiesi atsiliepimais viešumoje pacientai dažnai atkreipia dėmesį į draugiškas, profesionalias Vilkaviškio ligoninės slaugytojas. Vyriausioji slaugos administratorė R.Suprikienė pasidžiaugė, kad šiai dienai įstaigoje jų pakanka, visos jos gyvena Vilkaviškio rajone.
 

„Didžiuojamės, kad visos penkių skyrių slaugos administratorės turi universitetinį išsilavinimą. Daug dėmesio skiriame darbuotojų kvalifikacijai, organizuojame kursus, lektoriai kviečiami į ligoninę“, – pasakojo vyriausioji slaugos administratorė Roberta Suprikienė.

 

Tiesa, nei ji, nei direktorius neignoruoja fakto, kad ateityje, kaip ir visoje šalyje bus didelis slaugytojų trūkumas. Jie jau aptarė, ką darys, kai ši problema palies Vilkaviškį: tuose darbuose, kurie nereikalauja medicininės kvalifikacijos – dokumentacijos tvarkymui ir panašiai, – slaugytoją gali keisti kitas specialistas.
 
Dėl to ieškoma būdų, kaip slaugytojų darbą palengvinti. Jiems darbe padeda slaugytojų padėjėjai, specialios kėlimo, vartymo priemonės.
 
Senoliai ir vaikai – kartu
 
Vilkaviškis, kaip ir kitos rajoninės ligoninės, neseniai atvėrė Geriatrijos dienos stacionarą. Pasirinktas nestandartinis sprendimas, mat jo patalpos yra buvusiame Vaikų ligų skyriuje ir pritaikytos dviem reikmėms – senoliams ir ankstyvajai vaikų reabilitacijai.
 
L.Blažaitis teigia, kad taip nuspręsta norint nedidelėje ligoninėje efektyviau išnaudoti investicijas ir infrastruktūrą. Nereikia ieškoti atskirų patalpų, papildomų lėšų, kai tiek senjorams, tiek vaikams reikalinga panaši infrastruktūra: kineziterapijos salė, masažo kabinetas, multisensorinis kambarys.
 
Tačiau šią idėją įgyvendinti ligoninei pavyko tik po netrumpų diskusijų. „Pasaulyje seni žmonės ir vaikai vienoje vietoje yra gėris, o Lietuvoje kažkodėl į tai žiūrima skeptiškai. Tačiau mums pavyko suderinti reikalavimus, paskirstyti laiką, srautus, kad galėtume teikti dvejopas paslaugas vienose patalpose“, – pasakojo L.Blažaitis.
 
Jis skatina į medikus žvelgti su didesniu pasitikėjimu. „Tvarka reikalinga, bet ji neturi būti akla, ką neretai matome šiandien, kai dėl smulkių neatitikimų grasinama atskaitymais, gaištamas tikrintojų ir pačių medikų laikas“, – pastebėjo pašnekovas.
 
Paslauga turi įsibėgėti
 
Geriatrijos dienos stacionare dirbanti gydytoja Lina Dubinskaitė yra vidaus ligų gydytoja įgijusi ir geriatrijos specializaciją.
 
Ji teigia, kad geriatrijos paslaugos tik įsivažiuoja, nes gydytojai dar nėra pripratę siųsti pacientų. Dėl to juos reikia supažindinti su naujomis galimybėmis. „Pacientai į geriatrijos dienos stacionarą gali būti siunčiami dėl įvairių geriatrinių sindromų – griuvimų, lėtinių skausmų, galvos svaigimo, rijimo ir kitų sutrikimų“, – vardijo gydytoja.  
 

Skyriuje teikiamos paslaugos gali stipriai pagerinti būklę, padėti pratęsti visavertį gyvenimą. Sveikatą įvertina ir vieno žmogaus problemas čia sprendžia specialistų komanda: kineziterapeutas, ergoterapeutas, slaugytojas, psichologas, socialinis darbuotojas.
 
Trumpai pakalbinome po mankštų į palatas grįžusius pacientus. Juozas (83 m.) atvyko pajutęs, kad tampa sunku išsitiesi, iškelti galvą, jei tenka ilgiau padirbėti susilenkus. Jam buvo pritaikyta mankšta, lašinama lašelinė, paskirtos ir kitos procedūros. Kitas pacientas, 69-erių metų Lionius, šmaikštavo: „Ateiname, pasistipriname ir jaunėjame!“ Jis geriatrijos dienos stacionare jėgas atgauna po neurologinės ligos ir džiaugiasi, kad po procedūrų jaučiasi tikrai geriau.
Ligoniams po sunkių ligų, turintiems demencijos apraiškų yra įrengta virtuvėlė, kur jie galės atgaivinti prarastus maisto gamybos įgūdžius.
 
Ankstyvoji vaikų reabilitacija
 
„Džiaugiamės, kad išlikome“, – apie Vaikų ligų skyrių sako jo siela – vedėja, gydytoja pediatrė Kristina Kubilienė, pelniusi Lietuvos pediatro titulą. Skyriuje yra aštuonios stacionaro lovos, kelios stebėjimui skirtos lovos. Čia teikiamos ir dienos stacionaro paslaugos.
 
„Pastebime, kad vaikų skyrius mažuose miesteliuose politikai laiko nereikalingais, tačiau mes matome visiškai priešingą tendenciją. Per metus turime apie 500 ligonių, ambulatorinių – 3500. Tikrai labai daug. Jau šiemet yra 1300 besikreipusių ir dar 90 atvyko su siuntimais“, – vardijo K.Kubilienė.
 
„Mažieji pacientai čia apsilanko dėl įvairių priežasčių: karščiavimo, vėmimo, dusulio, plaučių uždegimo, naujagimių hipoglikemijos... Visų jų pirmas kelias – čia“, – patvirtino gydytoja.
 
„Nesvarbu, kad skyrius nėra didelis, ne gigantas... Kodėl visada turime orientuotis į ką nors didelį? Pas mus vaikai gauna tokios pat kokybės paslaugas kaip didesnėse ligoninėse, bet čia jiems jaukiau, arčiau namų, nėra didelių eilių. Būtų labai gaila, jei imtų ir pasirodytų, kad esame visai nereikalingi...“ – kalbėjo K.Kubilienė.
 
„Visada siekėme, kad vaikai, atėję į ligoninę, nebijotų ir mums tikrai pavyko. Juokiamės, kad esame žaidimų kambarių konkurentai. Ne viena mama pasakoja, kad vaikai prašė čia atsivesti, jie visi nori pabūti ilgiau, pažaisti. Kaip mums tai smagu, neįsivaizduojate!“ – neslėpė džiaugsmo K.Kubilienė.
 
Skyriuje dirba ir du logopedai. „Eilės šių specialistų paslaugoms Lietuvoje nemažos, tačiau džiaugiamės, kad neturime jų mėnesiais. Be to, dirbame lanksčiai. Pirmiausia mums rūpi padėti žmogui“, – pasakojo K.Kubilienė.
 


Reabilitacijai siunčia ir klinikos
 
Dar vienas Vilkaviškio ligoninės pasididžiavimas – Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius. L.Blažaitis jį vadina mažąja sanatorija, kurią sukūrė šio skyriaus vedėja Jolanta Kononenkaitė.
 
Ji pasakoja, kad darbas skyriuje pacientų patogumui pradedamas jau prieš septintą ryto. Čia daromas limfodrenažas, mikrobangų terapija, teikiamos procedūros skausmui malšinti, kraujotakos, uždegiminėms ligoms gydyti pasitelkiamos lazerinės procedūros, yra keli magneto aparatai ir net atliekama akupunktūra. Kineziterapeutai dirba su technika „Redcord“, kuri veiksmingai mažina skausmą, gerina kraujotaką, padeda stiprinti raumenis.
 
„Įrangą perkame apgalvotai – atsižvelgiant į vyraujančius sutrikimus. Ne paslaptis, kad Lietuvoje tai – judėjimo ir kraujagyslių ligos“, – teigė J.Kononenkaitė. Daug dėmesio skiriama vandens procedūroms – ligoninė turi baseiną, povandeninio masažo vonias, perlinę vonią, Šarko dušą, kuris adatiniu principu masažuoja visą kūną.
 

„Nenuostabu, kad turint tokią paslaugų gausą ir profesionalų komandą kreipiasi pacientai ir iš kitų miestų. Kasdien daugiau kaip 130 pacientų atliekamos fizioterapinės procedūros. Užimtumas didžiulis – laisvų vietų praktiškai nėra“, – konstatavo Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Kononenkaitė.

 
Paslaugų apimtys čia auga tūkstančiais kasmet. Štai fizioterapijos paslaugas 2021 m. čia gavo beveik 29 tūkst. pacientų, 2022 m. jau 32,5 tūkst., o pernai – 38 tūkst. Kineziterapiją 2021 m. gavo 15 tūkst. žmonių. Po metų šis skaičius pasiekė 19 tūkst., o pernai išaugo iki 21 tūkst.

 
Virtuvė



Pernai Vilkaviškio ligoninė atsisakė maisto tiekėjų ir nuo rugsėjo maistą gaminasi patys modernioje virtuvėje. Tai leidžia užtikrinti žymiai geresnę kokybę. Pacientams patiekiamas keturiolikos dienų skirtingas meniu.
Maisto skyriaus vadovė Dalė Sakalauskienė pasakojo, kad naujoji virtuvė patogi, automatizuota, pritaikyta personalo darbui.
Yra įkurta jauki erdvė darbuotojams pietauti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Į darbus kibs virtualūs fizioterapeutai

    Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) koordinuojama virtuali fizioterapijos klinika startuos šiais metais. Būsimų skaitmeninių fizioterapeutų darbdaviai žada daug. Virtualios fizioterapijos klinikos „Flok Health“ bendraįkūrėjas Finnas Stevensonas tvirtina, kad inovacija ne tik sumažins fizioterapijos pacientų ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris