Gyvenk, širdie! O mes tau padėsime

Aneta Vaitkienė
2023-05-25
Gegužę tradiciškai minime širdies mėnesį ir kviečiame pasirūpinti širdies ir kraujagyslių sveikata. Nors didelę įtaką sergamumui širdies ligomis daro pačių žmonių gyvenimo būdas, kartais jos atsėlina ir be akivaizdžių priežasčių. Tad mokslininkai nepavargsta tirti ir ieškoti sprendimų, turėsiančių realų poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai bei jų apsaugos sistemai.
Gyvenk, širdie! O mes tau padėsime
Asmenims, nesergantiems koronarine širdies liga, su metimu rūkyti susijusių kardialinių reiškinių dažnis sumažėja nuo 7 iki 47 proc. Su cigarečių rūkymu susijusi širdies veiklos sutrikimų rizika per kelerius metus po metimo rūkyti ženkliai sumažėja ir, toliau bėgant laikui, mažėja dar.

Senos kaip pasaulis problemos
Svarbiausi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, sveikatos mokslininkų tyrimų duomenimis, – nesveika mityba, fizinis pasyvumas, žalingas tabako bei alkoholio vartojimas. Šių rizikingo elgesio veiksnių poveikis žmogui gali pasireikšti padidėjusiu kraujospūdžiu, gliukozės ir lipidų kiekiu kraujyje, antsvoriu ir nutukimu. Šie „tarpiniai rizikos veiksniai“ gali būti išmatuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir akivaizdžiai rodo padidėjusią infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir kitų komplikacijų riziką.
 
Viena tokių dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų – širdies nepakankamumas (ŠN) – kasmet diagnozuojama daugiau nei 26 mln. žmonių. Ir Europos, ir Amerikos kardiologų draugijos pabrėžia, kad į didelės rizikos grupę susirgti ŠN patenka pacientai, kuriems jau diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, miokardo infarktas, aterosklerozė, priklausomybė nuo nikotino ar alkoholio, prieširdžių virpėjimas, lėtinė inkstų liga, smegenų kraujagyslių patologija, nutukimas, mažakraujystė.
 
Kaina – širdis ir gyvenimas

„Iki šiol nėra visiškai aišku, kokia diagnozuoto man širdies nepakankamumo priežastis, – prisipažįsta Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė, kuriai prieš dvejus metus dėl ŠN buvo persodinta donoro širdis. – Nors turėjau širdies raumens uždegimą, kardiomiopatiją, kuri gana dažnai perauga į nepakankamumą. Gyvendama su šia liga, pradėjau kur kas labiau rūpintis sveikata, ir dabar, po operacijos, ja rūpinuosi taip pat. Tiesa, tenka vartoti daug vaistų, kurie turi įvairių šalutinių poveikių, bet, palyginti su tuo, kad galiu vėl gyventi, su tuo susitaikai!“

 
A.Štaraitė, ilgą laiką kentėjusi nuo širdies nepakankamumo, sėkmingai išgyveno širdies persodinimo operaciją, kurios būna sėkmingos tik maždaug pusei pacientų. Kiekvienam širdies liga sergančiam pacientui, jos teigimu, fizinis aktyvumas yra privalomas be išimčių. „Aerobika, vaikščiojimas, lengvas dviračio mynimas... – vardija ji. – Kad ir paprastas pasivaikščiojimas 15-20 minučių! Aš ir pati šiuo metu, nors ir daug keliauju bei kelionių metu daug vaikštau, stengiuosi kasdien skirti mažų mažiausiai pusvalandį privalomai mankštai.“

 
Alkoholis ar nikotinas? Na, tikrai ne. „Tai visiškai savaime suprantami dalykai. Jei turi širdies problemų ir nenori, kad pablogėtų, kam vartoti?“ – retoriškai klausia ji. Tačiau prisipažįsta, kad retsykiais, galima sakyti, išimties tvarka pasimėgauja taure vyno... „Bet ne daugiau!“
 
Skatina tikrintis
„Sveikata –svarbiausias mūsų turtas, – neslepia įsitikinimo donoro širdį nešiojanti moteris. – Neturėdami jos, nieko gyvenime negalime padaryti: nei pasirūpinti vaikais ar šeima, nei uždirbti pinigų, nei leistis į keliones. Tad privalome ja rūpintis!“ Ji pasakoja visuomet skatinanti nuo širdies nepakankamumo kenčiančius žmones išlikti kuo sveikesniems, o tuos, kurie dar nesusirgo, – atkreipti dėmesį į prevencijos programas bei laiku profilaktiškai tikrintis širdį pas šeimos gydytoją. „Kas sugalvojo tokią sistemą, – piktinasi A.Štaraitė, – kad aš einu pas gydytoją tik tada, kai man jau blogai?! Ir tai čia geriausiu atveju? Reikia tikrintis, o ne numoti ranka ir, kai atsitinka nelaimė, kaltinti kitus!“
 
Nekyla abejonių, kad kiekvienas esame atsakingas už savo sveikatą, už mitybą ir tai, ką vartojame. Ir – ko nusprendžiame nebevartoti, kad išvengtume sveikatos sutrikimų, kurie savo ruožtu gali lemti sunkią ligą ir gal net mirtį.
 
Randa naujus sprendimus
Europos kardiologų sąjungos (ESC) praėjusių metų rugpjūtį pateikiamais duomenimis, sukurtas naujas dirbtinio intelekto algoritmas, padedantis tiksliau įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, sukeliamą kaupiamojo cholesterolio ir kraujospūdžio lygių poveikio, ir jų abiejų mažinimo naudą – taip suteikiama esminė informacija, reikalinga individualiam gydymui.
 
„Šis tyrimas pirmą kartą parodo, kaip į AI algoritmus galime įtraukti mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio ir sistolinio kraujospūdžio (SBP) priežastinį poveikį, – kalbėjo pristatymo metu pagrindinis tyrėjas profesorius Brianas Ference iš Kembridžo universiteto. – Šie algoritmai gali būti naudojami informuojant atskirus pacientus apie optimalų MTL ir SBP mažinimo laiką, intensyvumą ir trukmę, kad būtų veiksmingiausia užkirsti kelią ateroskleroziniams širdies ir kraujagyslių reiškiniams.“
 
Neužmiršta mitybos
„Kalbant apie patofiziologiją, – primena naujojo tyrimo rezultatuose, publikuotuose 2023 m. vasarį, Atėnų nacionalinio Kapodistrijos universiteto mokslininkai Dimitra Tyrovola, Stergios Soulaidopoulos, Costas Tsioufis ir George Lazaros, – gerai žinoma, kad aterosklerozė ir hipertenzija yra daugelio širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų priežastis išsivysčiusiame pasaulyje, ir abiem joms gali turėti įtakos mitybos įpročiai. Daug klinikinių tyrimų rodo, kad aterosklerozė yra uždegiminis procesas, kuriam būdinga sudėtinga, disfunkcinė imuninės sistemos ir lipidų sąveika.
Nutukimas, laikomas esminiu lėtinio sisteminio uždegimo veiksniu, yra pagrindinis mitybos sutrikimas, kuris dėl dramatiško pasaulinio išplitimo dabar laikomas besitęsiančia pandemija. Augalinės dietos taikymas parodė reikšmingą poveikį uždegiminiams biologiniams žymenims, labiau palaikydamas glaudų ryšį tarp mitybos veiksnių ir uždegimo. Šiame kontekste minima Viduržemio jūros (MED) dieta (daugiausia pagrįsta nesmulkintais grūdais, vaisiais, daržovėmis, pupelėmis, žolelėmis, prieskoniais, riešutais ir sveikais riebalais, tokiais kaip alyvuogių aliejus, saikingas žuvies, paukštienos, kiaušinių ir pieno produktų vartojimas bei nedažnos raudona mėsa ir saldumynai), nes sveika mityba yra gerai žinoma dėl priešuždegiminio poveikio.“

 
Kito tyrimo, kurio rezultatus pernai rugsėjį išplatino leidinys „BMC Geriatrics“, autoriai taip pat teigia: „Didesnis dienos fizinis aktyvumas bet kokiu intensyvumo lygiu ir sėdimo laiko vengimas susiję su sumažėjusia vyresnio amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Didesnis laikas, praleistas atliekant nedidelę fizinę veiklą, ir mažesnis sėdėjimo laikas yra susijęs su mažesniu mirtingumu dėl visų priežasčių.“
 
Mityba, aktyvumas... kas dar?
Nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką gerokai mažina ne tik druskos ribojimas mityboje, didesnio vaisių bei daržovių kiekio valgymas bei reguliarus fizinis aktyvumas, bet ir žalingo tabako bei alkoholio vartojimo nutraukimas. „Metimas rūkyti kasmet gali išgelbėti milijonus gyvybių, – pripažįsta Reuven Zimlichman, Elena Scotti ir Giuseppe Plebani iš Izraelio Medicinos asociacijos, – bei pailginti gyvenimo trukmę maždaug 10 metų. Tačiau nauda širdies ir kraujagyslių sistemai yra galbūt mažiau žinoma bei pripažinta įvairių šalių visuomenei. Asmenims, nesergantiems koronarine širdies liga, su metimu rūkyti susijusių kardialinių reiškinių dažnis sumažėja nuo 7 iki 47 proc. Su cigarečių rūkymu susijusi širdies veiklos sutrikimų rizika per kelerius metus po metimo rūkyti ženkliai sumažėja ir, toliau bėgant laikui, mažėja dar.
 
Maždaug 70 proc. rūkančiųjų cigaretes, tyrimo autorių duomenimis, teigia, kad svarstytų mesti rūkyti. Tačiau, nepaisant žinojimo apie tabako rūkymo žalą, ne visiems pasiseka, ir dažniausiai dėl to, kad priklausomybė nuo nikotino pernelyg didelė.
 

Naujausi mokslo ir technologijų pažanga leido sukurti naujoviškus bedūmius gaminius, kurie galėtų kelti mažesnę riziką ir būtų geresnės alternatyvos tolesniam rūkymui. „Bedūmės alternatyvos, – priduria autoriai, – kaitina tabaką jo nedegindamos, todėl susidaro daug mažiau toksinių medžiagų, palyginti su cigarečių dūmais. Šie produktai suteikia panašų skonį, ritualą ir nikotino pasisavinimą kaip ir įprastos cigaretės, todėl rūkaliams suteikiama geresnė alternatyva. Yra įvairių kategorijų bedūmių gaminių, tačiau plačiausiai naudojamos – elektroninės (vadinamieji „veipai“) ir kaitinamasis tabakas.“
 
Šiandien „Cochrane“ virtualiojoje bibliotekoje paskelbti nauji tyrimų duomenys pasakoja, jog žmonės labiau linkę mesti rūkyti bent pusmetį vartodami „veipus“ nei pakaitinę nikotino terapiją, pvz., pleistrus ar kramtomąsias gumas.
Kita vertus, jei šitaip išvengsime problemų su širdimi, tai kodėl gi ir ne?

 
Specialisto komentaras
Gydytojas kardiologas prof. hab. med. dr. Pranas Šerpytis:

- Yra bent dvidešimt studijų apie tai, kad, metus rūkyti, maždaug 36 proc. sumažėja kardiovaskulinių ligų rizika. Dalis jau atsiradusių pakenkimų, metus rūkyti, atsistato, bet tai priklauso nuo daugybės faktorių, tarpusavyje persipinančių. Niekada nevėlu mesti nei gerti, nei rūkyti. Bet tik penki procentai meta!
 
Bet kas mane tikrai neramina, kad rūkančiųjų procentas auga. Manau, mūsų prevencijos sistemą reikėtų perdaryti, strategiją perdėlioti. Juk tą patį kalbame jau penkiasdešimt metų, ir penkiasdešimt metų vyksta tas pats: žmonės kaip rūkė ir gėrė, taip rūko ir geria. Tad aš – vienas tų, kurie kalba: „Žmonės vis viena rūkys. Jei sakome, kad dyzelis kenkia aplinkai, ir pereiname prie elektrinių automobilių, tegu ir nesame įsitikinę dėl jų akumuliatorių saugaus utilizavimo, kodėl negalime to paties pasakyti apie nikotiną?“
 
Aš žiūriu į tokias šalis kaip Japonija ir Švedija. Japonai pirmieji perėjo prie kaitinamojo tabako bei elektroninių cigarečių, švedai, tiesa, pasuko kitu keliu –snuso link. Bet ir tuo, ir kitu atveju jie neįkvepia tabako dūmų, o juose kaip tik ir yra daugiausia kenksmingų medžiagų.
 
O tiems penkiems procentams, kuriems pasisekė priklausomybės atsikratyti, mano sveikinimai ir patarimas: mityba ir sportas! Bet prieš tai vertėtų patikrinti kraujagyslių sistemą. Pažiūrėti ultragarsu, paimti krūvio mėginį... Metus rūkyti, kitą dieną maratono bėgti nevertėtų. Didinkite krūvį po truputį, nuosekliai, ir gyvensite dar ilgai bei sveikai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    razinka


    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ksenotransplantacija: vis daugiau vilčių pacientams

    Daugiau negu 100 tūkst. JAV gyventojų laukia organų transplantacijų. Ksenotransplantacijos (iš gyvūno žmogui) pasiekimai laukiantiesiems gali suteikti naujų vilčių. Kovo viduryje Masačiusetso ligoninės Bostone gydytojai žmogui atliko sėkmingą kiaulės inksto persodinimą.   

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris