Jei šalys nori sumažinti užsikrėtusiųjų ŽIV skaičių, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), privalo supaprastinti šios ligos tyrimų barjerus. Viena rekomendacijų, jog atrankinius greituosius testus galėtų atlikti ir ne medicinos darbuotojai – tereikia jiems pravesti mokymus. Juolab kad per metus daugiau nei 90 proc. rizikos grupių asmenų dėl ŽIV ištiriami būtent greitaisiais testais (tiesa, šie tesudaro 7 proc. visų tyrimų dėl ŽIV). Panašu, kad dėl to neprieštarautų ir sveikatos apsaugos ministras, jeigu medikai įrodytų, jog tai - visiškai saugu.
Žemo slenksčio kabinetų, nakvynės namų atstovai sako, kad jie norėtų atlikti greituosius testus, kurie greičiau pasiekia rizikos grupes, tačiau susiduria su gan ilga ir sunkiai įgyvendinama biurokratine sistema.
Greičiau pasiekia tikslines grupes
Žemo slenksčio kabinetų, nakvynės namų atstovai sako, kad jie norėtų atlikti greituosius testus, kurie greičiau pasiekia rizikos grupes, tačiau susiduria su gan ilga ir sunkiai įgyvendinama biurokratine sistema.
„Mūsų žemojo slenksčio kabinete dirbančios socialinės darbuotojos galėtų išklausyti specialius aštuonių arba šešiolikos valandų trukmės kursus, o tada atlikti šiuos testus nakvynės namuose besilankantiems švirkščiamųjų narkotikų vartotojams. Papildomai samdyti bendrosios praktikos slaugytoją nėra galimybių. Jos neturėtume iš ko išlaikyti“, - sakė Mažeikių rajono nakvynės namų direktorius Antanas Krivickas.
Anot jo, švirkščiamųjų narkotikų vartojimas aktuali problema tarp jaunų žmonių, kurie neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos lankosi nakvynės namuose. „Kai tik pradėjo dirbti mūsų žemo slenksčio kabinetas, jo darbuotojai atlikdavo tokius testus. Bet paskui vieno iš ministrų šis įsakymas buvo panaikintas.
Prisimenu, pas mus net iš Telšių buvo atvažiavęs vyras, kuris, kaip įtariama, sirgo ŽIV. Mūsų darbuotojos pagal visas normas atliko greitąjį testą. Kai buvo gautas neigiamas atsakymas, jis dar nuvažiavo į Telšių gydymo įstaigą išsitirti pakartotinai.
Būtų idealu, jeigu dabar irgi greitąjį аtrankinį testą galėtų atlikti ne medicinos darbuotojas, žinoma, prieš tai išklausęs specialius kursus, ir nereikėtų steigti papildomų etatų. Tuomet kreiptųsi ir daugiau lankytojų, kurie norėtų sužinoti savo ŽIV statusą, nes nakvynės namai ne tokia vieša vieta kaip medicinos įstaiga, kur turi pateikti asmens dokumentus. Žinoma, pagal tam tikrus kodus mes irgi suvedame duomenis į sistemą, bet daugiau apie tai niekas nesužino“, - sako nakvynės namų direktorius, pabrėždamas, kad dėl visuomenėje įsigalėjusių stigmų, konfidencialumas šiuo atveju itin svarbus.
Sudaryti teisiniai barjerai
PSO teigimu, viena svarbiausių priežasčių, kodėl virusas vis dar nėra pažabotas – žmonių nežinojimas apie jų užsikrėtimą ŽIV. Juolab kad Lietuvoje už ŽIV ištyrimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje vis dar turi sumokėti pacientas. Be to, valstybės dėmesys, kaip pabrėžia nevyriausybinės organizacijos, per mažai nukreiptas į labiausiai pažeidžiamus, bet didžiausią riziką užsikrėsti turinčius asmenis. Nors atsakingos šalies institucijos giriasi, kad ištyrimų dėl ŽIV padaugėjo, apie 70 proc. tiriamųjų sudaro kraujo donorai ir nėščiosios,t.y. mažos rizikos užsikrėsti ŽIV asmenys.
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“ pagal dabartinę nustatytą tvarką negali atlikti ŽIV greitųjų testų, kadangi neturi medicinos įstaigos licencijos, taip pat negali įdarbinti slaugytojos, kuri juos atliktų.
Kaip sako asociacijos atstovai, dideliam procentui žmonių ŽIV diagnozuojamas vėlyvos stadijos. Tai lemia žemą diagnozuotų asmenų skaičių, nes mūsų teisinė bazė greitąjį ŽIV tyrimą, kuriam laboratorinė įranga nereikalinga, prilygina medicininei procedūrai. Prieš trejus metus teisės aktai pakeisti, leidžiant ŽIV tyrimą atlikti ir žemo slenksčio kabinete, tiesa, tik medicinos darbuotojui, dirbančiam gydymo įstaigoje.
„Sukurta tvarka nepašalina testavimo barjero ir nepalengvina ŽIV ištyrimo paslaugos prieinamumo aukštos rizikos užsikrėsti ŽIV grupėms, kurių atstovai neturi asmens dokumentų, nėra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, nesilanko gydymo įstaigose, tačiau turi priklausomybę psichoaktyviosioms medžiagoms, įkalinimo patirtį, neturi motyvacijos rūpintis sveikata“, - kalbėjo asociacijos „Demetra“ pirmininkė Svetlana Kulšis.
Kaip nurodo pašnekovė, jau 2015 m. ŽIV ištyrimo gairėse PSO valstybėms narėms rekomenduoja sudaryti teisines sąlygas, kad ŽIV tyrimą galėtų atlikti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, ne medicinos darbuotojai, todėl būtina įvertinti esamą situaciją ir parengti veiksmų planą, leidžiantį pagal minėtas gaires sureguliuoti teisinę bazę.
Ministras: reikia klausti medikų
Domėjomės, koks sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos požiūris šiuo klausimu. Juolab kad ŽIV ir LPI 2018-2020 m. veiksmų plane buvo numatyta „įvertinti teisės aktų keitimo galimybes, siekiant leisti atrankinius greituosius ŽIV testus atlikti ne sveikatos priežiūros specialistams“, tačiau pokyčių šioje srityje kol kas nematyti.
Beje, tame pačiame plane numatyta didinti ŽIV testavimo paslaugų prieinamumą tikslinėse grupėse, idant kuo anksčiau būtų išaiškinti nauji ŽIV atvejai.
Ką jūs, ministre, apie tai galvojate?
„Mano požiūris yra teigiamas, bet visą laiką sakau, kad reikia pirmiausia klausti medikų, ar tai saugu. Jeigu tam pritaria gydytojai infektologai, pritarsiu ir aš. Suprantu tokį nevyriausybinių organizacijų norą, ačiū, kad jie padeda, bet ekspertai, medikai turi sudėlioti tvarkas, taisykles, ar saugu tą daryti, ar tikrai tai sukurs pridėtinę vertę, galimybę pacientams realiai sužinoti savo ŽIV statusą. Jei taip, problemos nematau“, - sakė ministras A.Veryga.
Savo ruožtu nevyriausybininkai stebisi, kodėl šiais klausimais reikia užkrauti medikus, kai pasaulyje tokia ŽIV testavimo tvarka taikoma jau seniai. Anot jų, jei žiūrime į asmenį nukreiptas integruotas paslaugas ir norime pasiekti gerus rodiklius, turime atsigręžti į klientą ir paklausti, kas geriau jam.
Nėra sudėtinga intervencija
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytojos infektologės prof. Raimondos Matulionytės, ilgamečio bendradarbiavimo dėka, naujai užsikrėtę ŽIV pacientai atvyksta iš nevyriausybinių organizacijų, kuriose atliekami greitieji ŽIV testai. Be to, jų įdirbis ir pirminė konsultacija, kaip sakė profesorė, itin svarbi sėkmingam pacientų integravimui į gydymą ir išlaikymą.
„Pas mus besikreipiantis pacientas privalo turėti šeimos gydytojo siuntimą. Jei neturi, už paslaugas turi sumokėti pats. Arba tarpininkauja nevyriausybinės organizacijos. Tai apima tą žmonių grupę, kurie nėra prisirašę prie šeimos gydytojo, nežino, kur kreiptis, jiems trūksta socialinių įgūdžių, motyvacijos. Ši visuomenės grupė dažnai nepasiekia gydytojų specialistų“, - pabrėžia prof. R.Matulionytė, pridurdama, jog epidemijos nesuvaldysime, kol nebus pasiekti rizikos grupėms priklausantys asmenys.
Profesorė pritaria kitose šalyse taikomai praktikai, kuomet atrankiniais greitaisiais testais tiria apmokyti ne sveikatos sistemos darbuotojai.
Anot profesorės, žemo slenksčio kabinetų darbuotojai dažniau bendrauja su rizikos grupei priklausančiais žmonėmis, kuriems pasiekti gydymo įstaigą dažnai sudėtinga. „Žemo slenksčio kabinetų darbuotojai yra arčiau rizikos grupių: tai ir švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, ir vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, ir sekso darbuotojai (-os), ir neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos asmenys, besilankantys nakvynės namuose.
Greitąjį testą realiai gali atlikti ir pats žmogus, jei šį nusiperka vaistinėje, tik jis ten kainuoja apie trisdešimt eurų. Tai tikrai nėra sudėtinga medicininė intervencija“, - patikino prof. R.Matulionytė.
Pasak gydytojo infektologo prof. habil. dr. Arvydo Ambrozaičio, papildomas ištyrimas greitaisiais testais yra teigiamas dalykas, siekiant suvaldyti ŽIV. „Šie testai nėra sudėtingi, tad juos atlikti galima apmokyti ir ne medicinos, o, pavyzdžiui, socialinius darbuotojus. Bet jie turėtų mokymuose įgauti patyrimo, kaip testus atlikti saugiai ir teisingai. Tik reikia žinoti, kad greitieji testai nėra galutiniai, gavus teigiamą atsakymą dar reikia papildomai išsitirti medicinos įstaigoje ar visuomenės sveikatos centro laboratorijoje“, - sako prof. A.Ambrozaitis.
Komentaras
Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis:
- Manau, kad praėjo ŽIV infekcijos vajus ir žmonės po truputėlį primiršo šią ligą. Labai daug priklauso nuo šeimos gydytojo, kuris galėtų dažniau patarti žmonėms išsitirti nuo tokių pavojingų ligų. Apie ŽIV kokius trejus metus nebekalbama. Man šiek tiek keistoka, kadangi būta daug kelionių, žmonės važinėjo po pasaulį, turėjo atsitiktinių lytinių santykių. Tad kiekvienas šeimos gydytojas apžiūrėdamas pacientą neturėtų išbraukti iš algoritmo ir ŽIV, kurį, mano galva, nukonkuravo įvairios kitos ligos, pirmiausia, aišku, pasaulį šiuo metu sukaustęs koronavirusas. Dabar praktiškai apie ŽIV mažai girdime, gauname tik metines ataskaitas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras atnaujindamas gydytojų kvalifikacijos programas bei organizuodamas mokymus turėtų padirbėti geriau.
Tarp kitko
Nauji ŽIV atvejai 2018 metais: 7 kraujo donorai, 4 nėščiosios, 30 nustatyta įkalinimo įstaigose, t.y. 41 naujas atvejis – privalomų atrankų metu. Analizuojant pagal riziką –švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, kurie yra pagrindiniai Žemo slenksčio kabinetų lankytojai ir 90 proc. tyrimų dėl ŽIV atlikta atrankiniais ŽIV greitaisiais testais. Vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais – 18 naujų ŽIV atvejų, o ištirtųjų dalis atrankiniais greitaisiais ŽIV testais – 96 proc.
Nėra informacijos, kiek naujų ŽIV atvejų buvo nustatyta, kai pirminis tyrimas buvo atliktas greituoju ŽIV testu, nors ULAC ataskaitas apie tai renka. Minima, kad asmenys, kuriems diagnozuotas ŽIV – kreipėsi patys, bet nutylima, kur kreipėsi, siekiant sužinoti ŽIV statusą.
Komentuoti: