„Seime svarstomas projektas yra gera proga aptarti, ko siekiama ir kaip tai veiksmingiau padaryti. Svarstant derėtų prisiminti, kas yra vartojimas, o kas yra piktnaudžiavimas. Skirtumas, ne kokybinis, o kiekybinis. Specialistams tai puikiai žinomi dalykai ir didžiajai daliai visuomenės puikiai suprantami, bet politikai jų tarsi nepastebi“, – sako prof. dr. G.Navaitis.
 
- Kaip iš viso atsiranda priklausomybė?
- Iš pradžių būna atsitiktinis pavartojimas, po to psichologinė priklausomybė, vėliau seka įprotis ir galiausiai atsiranda fizinė priklausomybė. Galėtume tai pailiustruoti, kad būtų paprasčiau, – kava. Vaikui ar paaugliui, pirmą kartą paragavusiam kavos, kažin ar ji patiks. Pradėjus dirbti kokioje nors organizacijoje, kurioje yra įprasta turėti kavos pertraukėlę, nors niekas neverčia mūsų gerti kavos, galime toliau dirbti, bet norime bendrauti su kolegomis, todėl kaskart su kavos puodeliu prisijungiame prie jų. Taip atsiranda psichologinė priklausomybė. Tačiau ne kavai, o aplinkai, kurioje ji geriama. Kavos pertraukėlė pavirsta įpročiu. Dabar įsivaizduokime tas menamas žmogus perėjo į kitą darbovietę, kur tokios tradicijos nėra, bet tą pačią valandą iš įpročio žmogus padaro pertraukėlę išgerti kavos ir kviečia prisijungti kolegas. Galiausiai atsiranda žmonių, tvirtinančių, kad kol neišgėrė rytinio kavos puodelio, yra nedarbingas. Tai – fizinė priklausomybė.
Tačiau atsitiktinis kavos pavartojimas, kad būtume grupėje, nėra priklausomybė.
 
- Kavą mėgstu. Ir tarp bendradarbių būti noriu. Bet kaip netapti tuo nedarbinguoju, be kavos puodelio? Gal vandens galiu atsinešti prie kompanijos?
- Čia ir yra raktinis klausimas. Koks mūsų visuomenės tikslas? Įvesti absoliučią blaivybę, uždrausti nikotino ir bet kokių narkotinių medžiagų vartojimą. Tikslas kol kas formuluojamas – mažinti vartojimą. Todėl tiktų klausti: „Ar sugebame tikslo siekti?“ Atsakymas aiškus – nelabai. Taigi tiktų bent apsvarstyti žalos mažinimo strategiją, apsvarstyti nepiktnaudžiavimą vartojant?
Ar tai būtų sėkmingas sprendimas, atsakyti ne taip lengva. Teoriškai didžioji dalis žmonių, tarp jų ir politikai, priimantys sprendimus, ko gero sutiktų, kad nežalingas, arba nekeliantis didelės žalos vartojimas būtų priimtinas. Netgi į klausimą: ar siekiame uždrausti, ar siekiame sumažinti žalą, jie atsakytų: „mažinkime žalą“. Tačiau realūs sprendimai yra išskirtinai draudimo sprendimai.
 
- Kokiais būdais galime tą žalą mažinti?
- Kartais manoma, jog tai yra vietų, kuriose vartojama, skaičiaus mažinimas, vartojančiųjų skaičiaus mažinimas. Ir tarsi pamirštama, kad žalos mažinimas gali būti mažiau žalingo vartojimo skatinimas. Lengva numanyti, kad vien žodis „skatinimas“ sukels pasipiktinimo audrą. Bet visgi išdrįskime aptarti pasirinkimus: degtinės butelis pakrūmėje ar taurė sauso vyno prie pietų, įprastos cigaretės ar nedegios jų alternatyvos, neribotas lošimas internete ar riboto išlošimo automatų salonas.
 
- Noriu būti grupėje žmonių, socialinėje erdvėje, bet nenoriu būti priklausoma. Ar galiu lengvai atsispirti?
- Jei jums siūlo kas nors kokaino, ko gero, lengvai sugebėtumėte atsisakyti – nenoriu ir tiek. Bet jei kokaino pasiūlo penkiolikametei paauglei, atsiriboti, ko gero, būtų sunkiau. Ji neturi pakankamai socialinių įgūdžių užmegzti ryšius su bendruomene, tiek ir pasakyti „Ne.“ Taigi, jūsų klausimas išryškina dar vieną opią problemą: kaip mes ugdome jaunąją kartą? Uždrausdami. Juk nesakome, kad galima vartoti saikingai, sakome, kad vartoti iš viso negalima. Koks tokio ugdymo poveikis? Atrodo, gana menkas. Nes, pavyzdžiui, rūkančių paauglių skaičius auga. Pastebėkime, kad turime dvi grupes. Rūkančių ir nerūkančių. Siekiame, kad antroji gausėtų. Nelabai sekasi, nors turime daugybę įtikinamų argumentų, kad nerūkyti yra sveikiau. O jei tabaką vartojančių grupę irgi suskirstytume į dvi dalis: į pasirinkusius žalingesnį ir mažiau žalingą vartojimą. Tikiuosi neatsiras skaitytojo ar skaitytojos, manančių, kad agituojame už rūkymą. Bet galimybė agituoti už mažiau žalingus vartojimo būdus būtų svarstytina.
Tas pats galioja ir alkoholiui. Girtaujantys ir per dieną išplempiantys vieną kitą butelį stipriųjų gėrimų yra nepriimtinas variantas, palyginti su blaivininku. Bet yra ir dar viena grupė – išgeriantys taurę vyno prie pietų. Juos galima būtų priskirti prie kultūringo vartojimo.
 
- Kultūringą vartojimą galima propaguoti?
- Mūsų visuomenė yra orientuota į draudimus. Galbūt čia ir slypi atsakymas, kodėl daug priemonių, skirtų priklausomybėms mažinti, neveikia.
Čia galima pateikti pavyzdį ir su azartiniais lošimais. Vengiama pateikti informaciją, kiek yra žmonių, gydytų nuo šios priklausomybės, nes jų tėra kelios dešimtys per metus. Be to, kone visiems jiems tai – gretutinė diagnozė. Taigi diagnozės nurodančios, kad pacientas sirgo patologiniu potraukiu lošti, diagnozės F.63.0 ir Z72.6 yra itin retos. Tačiau visa agitacija, stendai, televizijos klipai yra skirti sergantiems šia reta liga. O laisvalaikio lošėjams, kurie neturėjo jokių finansinių, psichologinių, fizinių ar šeimyninių problemų, kuriems lošimas nedarė jokios įtakos profesinei veiklai, siūlomas tas pat kaip priklausomiems nuo azarto ligoniams. „Nematant“, kad yra priklausomi lošėjai ir laisvalaikio lošėjai siekiama antžeminius azartinius lošimus dar labiau riboti, o drauge, nors to tikrai nenorima, sukuriamos prielaidos plisti labiau rizikingiems, netgi nelegaliems lošimams internete. Tačiau sunku net įsivaizduoti politiką, kuris pasakytų – antžeminiai lošimai mažiau rizikingi, todėl juos reikia skatinti ir taip mažinti lošiančių internete skaičių.
 
- Žodis „skatinti“ čia suskamba, kaip prevencija...
- Pasakymas „skatinkime“ sukels didelį pasipriešinimą ir pasipiktinimą. Bet kodėl? Todėl, kad matome tik dvi grupes: vartojančius ir nevartojančius. Siūlau pastebėti, kad yra bent trys grupės: nevartojantys, saikingai vartojantys ir nesaikingai vartojantys. Matydami tris grupes, tikėtina, kad priemonės, kurių mes, kaip visuomenė, imamės, politiniai sprendimai, įstatymai bus labiau veikiantys ir pavyks ne tik mažinti vartojimą, bet ir vartojimo sukeliamą žalą. Tai – gana naujas požiūris, tačiau pamėginkime apie tai diskutuoti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!