GMP tarnyba – krizių valdymo epicentre
Panašu, kad gerokai išaugęs atsakomybių laukas tapus nacionalinės GMP tarnybos vadovu Nerijaus Mikelionio neišgąsdino. „GMP visais laikais buvo tarnyba, kuri dirbdavo kritinėse situacijose“, – paklaustas, ar nebus taip, kad jei šalies gydymo įstaigas ištiks krizė, GMP teks dengti jų problemas, sako N.Mikelionis. Vienas pavyzdžių – sudėtinga situacija Zarasų ligoninėje. Nors GMP tarnyba atėjo į pagalbą, kasdienių darbų plano tai nesujaukė.
 
„Kvietimų skaičius nepadidėjo. Birželio mėnesį turėjome 304 kvietimus, liepos dvidešimtai dienai, kai buvo atvykęs ministras aptarti situacijos Zarasuose, turėjome 195 kvietimus. Jei matome, kad kurioje nors vietoje yra didesnis pagalbos poreikis, siunčiame brigadas iš tų vietų, kur užimtumas mažesnis. GMP brigadų valdymas tuo ir yra paremtas, kad galėtume monitoruoti situaciją ir sekti, kur jų trūksta. Zarasams papildomos brigados nėra reikalo formuoti“, – kaip tokiu atveju sprendžiamos problemos, paaiškina N.Mikelionis.
 
Įgyvendinus GMP centralizaciją, dešimt papildomų brigadų yra pažadėta visai naujai sukurtai tarnybai. Vadovas – realistas, todėl teigia, kad geriausiu atveju jų formavimo procesas bus pradėtas kitais metais. Mat dešimt brigadų – ne tik automobiliai ir įranga. Svarbiausi čia – specialistai. „Vieną brigadą sudaro dešimt asmenų, įskaitant vairuotoją paramediką ir mediką. Vadinasi, reikia šimto naujų darbuotojų“, – skaičiuoja jis.


 
Susitelks į specialistų paieškas
Specialistų trūkumas nacionalinėje GMP tarnyboje, buvęs ir iki centralizavimo, dar padidėjo – 4,75 proc. Dabar jau 15 proc. siekiantį minusinį darbuotojų rodiklį, pasak N.Mikelionio, siekiama sumažinti keliais strateginiais sprendimais. Vienas jų – intensyviau dirbti su kolegijomis, profesinėmis ir aukštosiomis mokyklomis, kurios ruošia slaugos personalą bei paramedikus.
 
„Kiekvienais metais turime šimtus naujai paruošiamų paramedikų. Jie savarankiškai gali dirbti pradinėje gyvybės palaikymo brigadoje. Nors paramedikų kompetencija mažesnė nei skubios medicinos pagalbos paramediko ar skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto, jie gali atvykti į įvykio vietą ir padėti teikti pagalbą. Dabar yra ruošiamasi keisti įstatymą dėl mirties fakto nustatymo, ko paramedikas seniau negalėjo daryti“, – kad paramedikų kompetencijos yra pakankamos dirbti GMP pradinio gyvybės palaikymo brigadoje, įsitikinęs N.Mikelionis. Jis atkreipė dėmesį, kad apie 15 proc. visų GMP sistemos paslaugų yra pervežimai, t.y. pacientų logistika. Taigi įvertinus pervežamo paciento būklės sudėtingumą, paramedikų pradinės gyvybės palaikymo brigada gali sumažinti darbo krūvį kitoms brigadoms.
 
„Teisinis reguliavimas leidžia turėti ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų pradinio gyvybės palaikymo brigadų. Pagal Lietuvos skaičius galėtume turėti apie šimtą, šimtą dešimt paramedikų brigadų. Žinoma, toks santykis yra per didelis, tačiau 15-20 proc. pradinio gyvybės palaikymo brigadų – visai realu. Šiai dienai devyniasdešimt aštuoni procentai visų GMP brigadų yra pažangaus gyvybės palaikymo, t.y. didžiuosiuose miestuose dirba slaugos specialistai ir gydytojų brigados. Taigi turime rezervą, kurio dar neišnaudojome“, – akcentuoja N.Mikelionis ir priduria, jog priežastis, kodėl taip nutinka, – baimė bei nepasitikėjimas, išlikęs regionuose.
 
„Priimti žmogų nėra sudėtinga. Daug sudėtingiau patikrinti jo kompetenciją prieš priimant, jį paruošti prieš paleidžiant dirbti savarankiškai ir turėti kompetentingą sveikatos priežiūros specialistą dispečerinėje, kad jis galėtų pakonsultuoti paramediką telefonu“, – vardina N.Mikelionis tikėdamasis, kad šios kliūtys bus įveiktos.
 
„Lietuvoje turime tokių situacijų, kad mokslus prieš keletą metų baigę ir paramediko licencijas turintys žmonės yra neįdarbinti paramedikais-vairuotojais, nes jiems esą reikia mokėti didesnį atlyginimą arba nėra pareigybių ar randama dar kažkokių pasiaiškinimų...“ – apie požiūrį į specialistus pasakoja vadovas, primindamas, kad nuo liepos pirmos visi, kurie turi galiojančią licenciją, yra pervedami į vairuotojus paramedikus.
 
Kita skatinimo priemonė pritraukti darbuotojus – 50 proc. studijų kompensavimas iš GMP kišenės. Mokslų kainos įvairios: pavyzdžiui, vienerių metų paramediko studijos kainuoja beveik penkis tūkstančius eurų. Tiesa, mainais už minėtą lengvatą mokslus baigęs specialistas GMP tarnyboje privalėtų atidirbti trejus metus. Šiuo metu dėmesys kreipiamas į skubios medicinos pagalbos slaugos specialistų rengimą bei vairuotojų perkvalifikavimą į vairuotojus-paramedikus.



Keis nuostatas į kompetencijų kėlimą
Tarp svarbiausių GMP uždavinių – suvienodinti dirbančių specialistų kompetencijas.

„Mūsų tikslas – turėti Kompetencijų centrą, kuriame dirbtų specialistai, galintys vesti reikiamus mokymus tam tikru intervalu, leidžiančiu palaikyti reikalingą kompetenciją. Standartizuotos tobulinimo sistemos iki šiol nebuvo, todėl dažnas darbuotojas kompetenciją kėlė taip, kaip jam atrodė reikalinga“, – pasakoja nacionalinės Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis.

 
Tokią praktiką planuojama keisti. Nuo rugpjūčio pirmos dienos pradedamas GMP darbuotojų mokymo projektas, kuriame dalyvaus beveik visi (2,8 tūkst.) darbuotojai.
Mokymus sudarys dvi dalys (24 ir 8 valandų): kritinės būklės mokymai bus skirti sveikatos priežiūros specialistams, brigados vadovams, antrieji, masinių nelaimių, bus skirti ir kitiems brigados nariams, vairuotojams paramedikams.
 
„Mokslus, apimančius visą Lietuvą, paskutinį kartą turėjome prieš gerus dešimt metų. Į juos darbuotojai vyks darbo metu, todėl dabar intensyviai dėliojami grafikai. Kaune turėjome ne vieną posėdį, kvietėme ir rinkome specialistus, instruktorius, kurie nori prisidėti prie šių mokymų, žmones, turinčius stiprios patirties GMP sistemoje, jau instruktoriaujančius. Jų surinkome apie trisdešimt ir jie visi važiuos dirbti į regionus“, – apie ypač svarbią pradžią GMP pasakojo N.Mikelionis pabrėždamas, kad visa GMP reorganizacija – komandinis darbas.
 
„Kolektyvas – perfekcionistai, viską norintys sudėlioti sistemiškai, o galutinės sistemos nebuvimas trikdo“, – atvirai sako vadovas, pripažindamas, kad naujoji GMP tarnyba šiandien dar yra šiek tiek chaotiška. Skirtingi darbo užmokesčiai, įstaigų struktūra ir kultūra, tradicijos.
 
Užmokesčio klausimas – galvos skausmas
Klausimas keliantis daug painiavos – suvaldyti finansinius srautus ir suskaičiuoti darbo užmokesčius. Penki regionai – penkios ir skirtingos buhalterinės sistemos.
 
„Kauno regione, taip struktūriškai susidėliojo, kad turėjome daug savarankiškų įstaigų, kurios buvo ne PSPC padaliniai. Jos ateina su savo darbo užmokesčio dydžiu ir skaičiavimo sistema, kurią reikia perprasti ir teisingai suskaičiuoti, kad suma nebūtų mažesnė, ką žadėjome įgyvendinti nuo liepos pirmos dienos. Iššūkis didelis, – kad buhalterijoje darbai net zvimbia sako vadovas pateikdamas pavyzdį, kokius „rebusus“ tenka spręsti. – Darbuotojas dirbo keliose įstaigose. Vienoje sukaupė vienokį atostogų dienų skaičių, kitoje – kitokį. Kai įstaiga tapo viena, nebeaišku, kaip ir kokia tvarka skaičiuoti atostogas ir suderinti visų interesus. Kiekvienas darbuotojas su sava istorija, visus atvejus reikia išanalizuoti...“
 
Ne mažesnė užduotis – darbo užmokesčio didinimas tiems, kurių atlyginimas nesiekia vidurkio. Kiek ir kur tokių darbuotojų yra, kol kas neaišku. Mat visi duomenys iki galo dar nėra surinkti.
„Duomenys buvo surinkti vasario gale kovo pradžioje. Tada aiškiai išsiskyrė įstaigos, kurių darbuotojų atlyginimai buvo žemiau vidurkio. Buvo tiksliai sudėlioti ir suskaičiuoti finansai, kiek reikia lėšų atlyginimams iki esamo vidurkio padidinti. Nuo metų pradžios iki liepos mėnesio daug įstaigų didino atlyginimus, keitė mokėjimų sistemas, todėl, koks dabar yra aukščiausias vidurkis, reikia skaičiuoti iš naujo. Duomenis renkame. Po pirmojo atlyginimų išmokėjimo šią informaciją jau turėsime“, – kada bus skaičiuojamas naujas atlyginimų vidurkis, sako N.Mikelionis.
 
„Šiemet planas pakelti darbo užmokestį iki vidurkio, kitais metais iki metų pabaigos – aštuoniasdešimt procentų iki didžiausio, 2025-aisiais – vienodą darbo užmokesčio sistemą turėti visoje Lietuvoje“, – primena vadovas ir priduria, kad ligonių kasos pirmajam etapui (iki 2024 sausio 1 dienos) atlyginimams didinti skyrė 800 tūkst. eurų sumą.
 
Siekis – sukurti Konsultacijų centrą
GMP paslauga prasideda nuo to momento, kai dispečeris pakelia telefono ragelį ir įvertina situaciją bei priima sprendimą – siųsti GMP brigadą ir teikti patarimus, iki GMP brigada atvyks. Būna situacijų, kai GMP pagalba nereikalinga, tačiau žmogui reikia patarimo. Taigi tarp numatytų naujosios GMP tikslų – sukurti skambučių centro sistemą, kurioje skambinantieji telefonu gautų tinkamą pagalbą iki atvyks GMP brigada arba konsultaciją telefonu, jei šiuo metu GMP brigados atvykimui nėra indikacijų.
 

Su dispečerio darbo specifika ir skambučių centru iš arčiau supažindina GMP tarnybos Kauno padalinio dispečerinės vedėja Daiva Ieškienė. „Kvietimo registravimo sistema-protokolas – dispečerio pagalbininkas, gyvybes gelbstintis įrankis. Jei žmogaus sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, turime instrukcijas, kurias dispečeris naudoja, teikdamas pagalbą telefonu skambinančiajam, žingsnis po žingsnio nurodydamas, ką reikia daryti, iki atvyks GMP brigada. Esant sveikatai ar gyvybei pavojingoms situacijoms, dispečeris bendrauja telefonu su skambinančiuoju iki tol, kol GMP medikai atvyks į įvykio vietą. Jei žmogų ištiko staigi mirtis, suteikiama informacija apie arčiausiai esančius automatinius išorinius defibriliatorius. Dispečeris turi jų vietų žemėlapį ir gali padėti juo pasinaudoti. Pirmos sekundės ir minutės yra pačios svarbiausios“, – apie kvietimo registravimo niuansus pasakoja D.Ieškienė.

 
Dispečerio užregistruotas kvietimas nukeliauja į brigados automobilį ir mediko radijo ryšio stotelę bei planšetę, o dispečeris radijo ryšiu praneša, kad gavo kvietimą. Statuso žemėlapyje jis gali stebėti, ar brigada užimta, ar yra pas pacientą, ar vyksta į gydymo įstaigą, ar yra laisva.
N.Mikelionis sako GMP – sveikatos apsaugos sistemos struktūra, kuria visuomenė pasitiki labiausiai. Kasdien tarnyba aptarnauja 1,5-2 tūkst. kvietimų, kas per metus sudaro apie 700 tūkst. Natūralu, kad ne viskas iki galo idealu, nesusipratimų su pacientais teikiant jiems pagalbą neišvengiama. Dėl tos pačios priežasties į GPM informacinę sistemą nugula ir gyventojų skundai.
„Greitosios prireikia, kai yra bėda, o kai yra bėda, kiekviena sekundė virsta minute. Žmonės reaguoja ypač jautriai. Visi gyventojų skundai nagrinėjami, į juos atsakoma, atliekami auditai“, – sako N.Mikelionis.
 
Laukia automobilių parko atnaujinimas
Įstaigos vadovas pasakoja, kad laukia dar daug darbų: sutartys su socialiniais partneriais, darbo tarybos, gydymo slaugos tarybos sudarymas, informacinės sistemos atnaujinimas, radijo ryšys, viešieji pirkimai. Laukia GMP automobilių parko atnaujinimo projektas, kuris kelia ir naujų iššūkių – planuojami įsigyti automobiliai su jų medicinine komplektacija galimai viršys 3,5 tonos bendrosios masės, todėl jį vairuojantys privalės turėti C1 vairuotojo kategoriją.
 
„Nemaža dalis vairuotojų ar vairuotojų paramedikų turi C1 kategoriją. Tokios kategorijos neturintys – privalės ją įsigyti“, – sako N.Mikelionis.
 
Lietuvos GMP – lyderių gretose
Nepaisant užgriuvusių darbų ir atsakomybių, GMP turi kuo pasididžiuoti. Kauno GMP medikai šiemet Čekijoje vykusiose greitosios medicinos pagalbos žaidynėse Rallye Rejviz tarptautinėje GMP gydytojų komandų kategorijoje užėmė pirmąją vietą. Pasak N.Mikelionio, tai – aukščiausias darbuotojų įvertinimas. Pirmą kartą istorijoje Lietuvos komanda pranoko kitų šalių atstovus.
 
Penkerius metus čia dirbanti greitosios pagalbos gydytoja Vytautė Rimdzevičiūtė pasakojo, kad nors darbas tiek fiziškai, tiek emociškai sunkus, atneša didelį pasitenkinimą.
„Žaidynės yra puiki proga tobulėti bei gerinti kompetenciją ir dirbant komandoje, ir individualiai. Pacientams norime būti geriausia įmanoma komanda“, – sakė ji.
„Mums tai – didelis įvykis. Visi šie specialistai – gydytojai, paramedikas, slaugos specialistai – užaugę pas mus. Štai ką reiškia turėti patrauklią darbovietę, darbuotojams jaustis savo vietoje, tobulėti. Siekiame turėti tokią kompetencijų sistemą, kad joje specialistas ne tik įgytų reikiamas žinias, bet ir turėtų galimybę augti. Ir tai padaryti galima. Juk ne šventieji puodus žiedžia. Svarbiausia nebijoti svajoti“, – įsitikinęs N.Mikelionis.
 

Trylika metų Kauno GMP dirbantis Donatas Paliulionis karjerą pradėjo nuo paramediko darbo, vėliau dirbo dispečeriu skambučių centre, pajėgų valdytojų – dispečerinės vadovu, dabar yra slaugos padalinio vadovas. Jis įsitikinęs, kad darbo karjeros siekiantiems GMP tarnyboje sudarytos visos galimybės.

 
„Matau puikią perspektyvą specialistams augti. Darbas nėra lengvas nei fiziškai, nei emociškai, būna visokių situacijų kolektyve: ateina ir pasiguosti, kad sunku. Kadangi esame lankstūs, suderiname grafikus, suteikiame galimybę pailsėti. Jei žmogus atsilaiko mėnesį du, greičiausiai liks dirti ilgam. Kad darbas ne jam, paprastai suprantama jau pirmosiomis dienomis“, – tikina D.Paliulionis.
Nors darbuotojų trūkumas jaučiamas, pastaruoju metu sulaukiama vis daugiau susidomėjimo.
 
„Kai paragauji adrenalino, nebegali sustoti, – trumpai, kuo sužavėjo darbas GMP tarnyboje, atsako skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė Viktorija Žukauskaitė. – Neįsivaizduoju ramaus darbo nuo aštuonių iki penkių kabinete. Nors dirbame dvidešimt keturias valandas, atsigauti ir pailsėti turime galimybę savaitgaliais.“
Ji sako norintiems dirbti šį darbą reikia nebijoti bendravimo, būti fiziškai ištvermingiems, o psichologinis atsparumas įgyjamas dirbant.
„Kiekvienas išgyvename savaip. Darbe su kolegomis dalijamės išgyvenimais, po daro susitinkame, paskambiname vienas kitam. Kai atsiveri, jautiesi geriau“, – aštuonerių metų darbo patirtimi dalijasi V.Žukauskaitė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!