G.Kacevičius: kiekvienas euras turi būti išleidžiamas tikslingai

Sima Kazarian
2023-11-24
VLK vadovas Gintaras Kacevičius prognozuoja: vėlesnių metų tyrimai veikiausiai parodys gyventojų išlaidų augimą odontologijai ir ambulatorinei sveikatos priežiūrai. Jis aiškina, kad pastarojoje srityje tai lemia pacientų srautų didėjimas į privačias įstaigas, kurios ir turėdamos sutartis su ligonių kasomis, apmokestina pacientus didelėmis priemokomis.
G.Kacevičius: kiekvienas euras turi būti išleidžiamas tikslingai
„Mūsų PSD įmokų sistema Pasaulio sveikatos organizacijos netgi rekomenduojama kaip sektinas pavyzdys. Nuo pat įkūrimo 1997 metais mūsų modelis sėkmingai atlaikė visas iki šiol kilusias krizes ir užtikrino stabilų sveikatos sistemos finansavimą“, - sakė VLK vadovas Gintaras Kacevičius.

- PSO skelbia, kad namų ūkių išlaidų sveikatai riba turėtų būti iki 15 procentų. Lietuvoje ji prieš porą metų siekė 29,5 procentų. Ką daryti?
 
- Kadangi mūsų namų ūkiams išties tenka per didelė sveikatos išlaidų našta, ją galime sumažinti tik dalį jos perkeldami į viešąsias išlaidas. Kartu didėtų ir pastarųjų dalis nuo BVP. Iš dalies tai jau vyksta su kompensuojamųjų vaistų priemokomis (pavyzdžiui, vyresnių nei 75 metų asmenų priemokos vaistams pradėtos kompensuoti valstybės biudžeto lėšomis, įdiegtas vaistų krepšelis). 
 
O kas Lietuvoje sudarė pagrindinę gyventojų išlaidų sveikatai dalį?
 

- Kaip ir daugelyje kitų ES šalių, tai išlaidos vaistams ir medicininėms prekėms (2020 m. – 56 proc. namų ūkių išlaidų sveikatai); vaistų priemokų srityje įdiegtos priemonės finansinę naštą namų ūkiams turėtų kiek sumažinti. Kitos dvi sritys – tai odontologijos paslaugos (26 proc.) ir ambulatorinė sveikatos priežiūra (12 proc.). Vėlesnių metų namų ūkių išlaidų tyrimai, kuriuos vykdo Valstybės duomenų agentūra, veikiausiai parodys, kad gyventojų išlaidos šioms sritims padidėjo.
 
- Kas lemia didėjančias gyventojų išlaidas ambulatorinei sveikatos priežiūrai?
 
- Ambulatorinės sveikatos priežiūros srityje tai susiję su tuo, jog po pandemijos pastebimai išaugo pacientų srautai į privačias sveikatos įstaigas, o jos net ir turėdamos sutartis su ligonių kasomis, apmokestina pacientus didelėmis priemokomis, kurių pagrįstumas abejotinas. Privačios įstaigos viešai deklaruoja, kad jų paslaugų savikaina yra didesnė, tačiau paprašius atsisako pateikti duomenis, kurie tai įrodytų. Todėl šioje srityje galėtų būti pritaikyta konkreti priemonė: jei privati įstaiga teikia PSDF lėšomis kompensuojamą paslaugą ir už jas gauna ligonių kasų apmokėjimą, pacientas šią paslaugą turi gauti nemokamai. Ši priemonė padidintų sveikatos sistemos skaidrumą ir pagerintų jos reputaciją visuomenės akyse.
 
- O kaip dėl odontologijos?
 
- Visuomeninėmis lėšomis kompensuoti visos odontologijos tikrai nepajėgsime, to nedaro ir kitos šalys. Tačiau visiems gyventojams turime užtikrinti skubią pagalbą, socialiai remtiniems – bent minimalią planinę. O svarbiausia – investuoti į vaikų dantų priežiūrą, kad užaugtų sveika jaunoji karta. Tada reikės mažiau lėšų gydymui ir protezavimui.
 
- Įvairiuose formatuose pasigirsta, kad be PSD gyventojai turėtų susimokėti dar vieną – savanorišką sveikatos draudimą. Užuominos apie tai iš politikų lūpų skambėjo ir svarstant PSDF biudžeto projektą. Šis modelis yra Slovėnijoje, gal galėtumėte papasakoti, kaip jis veikia? 
 
- Slovėnijoje už didžiąją dalį sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų privalomojo sveikatos draudimo, pacientai privalo mokėti priemokas, sudarančias nuo 10 iki 90 proc. paslaugos kainos. Būtent šios priemokos ir yra savanoriškojo sveikatos draudimo (SSD) objektas. Slovėnijoje toks draudimas yra išties masinis – apie 95 procentų asmenų, kuriems priklauso mokėti priemokas, draudžiasi SSD, kad šias priemokas už juos sumokėtų viena iš trijų draudimo bendrovių. Socialiai remtiniems asmenims sumokėti SSD įmokas padeda valstybė. Dar pridurčiau, kad Slovėnijos SSD modelis Europoje unikalus, išimtinis ir kitoms šalims sunkiai nukopijuojamas.
 

- Mūsų dabartinis sveikatos sistemos finansavimo modelis, ar jis optimalus?
 
- Mūsų sveikatos priežiūros finansavimo modelis yra pagrįstas privalomu sveikatos draudimu su dviem pagrindiniais lėšų šaltiniais: dirbančių asmenų įmokomis ir valstybės biudžeto įmokomis. Visos lėšos kaupiamos viename fonde, kurį administruoja vienas mokėtojas (VLK su TLK). Toks modelis dar vadinamas nacionaliniu sveikatos draudimu. Tokiai šaliai kaip mūsų šis modelis yra optimalus, o mūsų PSD įmokų sistema Pasaulio sveikatos organizacijos netgi rekomenduojama kaip sektinas pavyzdys. Nuo pat įkūrimo 1997 metais mūsų modelis sėkmingai atlaikė visas iki šiol kilusias krizes ir užtikrino stabilų sveikatos sistemos finansavimą.
Trumpai tariant, esame ant gero pagrindo, radikalioms reformoms tikrai nėra priežasčių, tačiau tobulinti būtina ir yra kur.
 
- O kuria linkme reikėtų judėti?

 
- Turime tiek efektyviau naudoti turimus išteklius, tiek ir ieškoti naujų galimybių didinti lėšas Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai ir nukreipti jas ten, kur jos atneštų visuomenei didžiausią naudą. 
Vienas sprendimų galėtų būti PSD įmokos už valstybės biudžeto lėšomis draudžiamą asmenį didinimas. Šiuo metu ta įmoka lygi 6,98 procento užpraėjusių metų MMA ir yra maždaug tris kartus mažesnė už vidutinę dirbančio asmens PSD įmoką. Jos didinimas turėtų vykti susiejant šią įmoką ne su MMA, o su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, kaip buvo iki 2020 metų.
Be to, reikalingas PSD įmokų bazės plėtimas, atsisakant nepagrįstų lengvatų, PSD įmokų lubų ir taip užtikrinant principą „mokėjimas pagal mokumą“. 
 
- Pabaigai: kokį kelią matytumėte tvarios sveikatos sistemos link?
 
- Tvarios sveikatos sistemos sąvoka apima daug elementų: apsirūpinimas medikais, organizavimas, kultūra (vertybės), reguliavimas, standartizavimas, skaitmeninimas ir, žinoma, finansavimas. Tik darni visų šių elementų sąveika gali padėti įveikti dabarties ir ateities iššūkius. 
Finansavimo srityje, viena vertus, neišvengiamai turėsime ieškoti galimybių didinti sveikatos sistemai tenkančias lėšas, kad ji tenkintų augančius gyventojų sveikatos priežiūros poreikius. 
Kita vertus, sąvoka „lėšų panaudojimo efektyvumas“ mūsų sveikatos sistemoje turėtų tapti bent jau lygiateise tokioms sąvokoms kaip „finansavimo didinimas“ ar „įkainių didinimas“. Analitikų vertinimu, net iki 20 procentų sveikatos sistemų finansavimui skirtų lėšų EBPO šalyse yra iššvaistoma, išleidžiama be naudos. Mes – irgi ne išimtis, tad turėdami kuklesnius nei turtingesnės šalys išteklius turime tik vieną būdą pasiekti geresnių rezultatų – būti efektyvesni už jas. Turime siekti, kad kiekvienas euras būtų išleidžiamas tikslingai ir atneštų konkrečią naudą Lietuvos gyventojų sveikatai.

 

Dosjė

Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius nuo 2019 metų kovo 28 dienos.
Gintaras Kacevičius VLK dirba beveik 17 metų, ėjo įvairias pareigas.
Nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio G.Kacevičius buvo Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas. 


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    L.Matuzonis: didžiausi iššūkiai – komplikuoti sąnarių lūžiai

    L.Matuzonis: didžiausi iššūkiai – komplikuoti sąnarių lūžiai

    „Jei jus pradėjo varginti sąnarių skausmai, siūlyčiau patiems ilgai nesigydyti, o kreiptis į specialistus. Skausmą sukelianč...
    Širdies nepakankamumą Rimvydui sukėlė gripas

    Širdies nepakankamumą Rimvydui sukėlė gripas

    „Turėjau aiškų tikslą – pamatyti savo vaiką ir jį užauginti. Gal todėl ir noras išgyventi, ir jėgos buvo...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Smurtas prieš moteris su intelekto negalia – juoda zona

    Sudėtinga smurto prieš intelekto ar psichosocialinę negalią turinčias moteris problema socialinės gerovės specialistus verčia jaustis bejėgiais. Dėl savo būklės moterys tampa priklausomos nuo smurtautojų, o žalojančios ir nesaugios aplinkos – neatpažįsta. Maža to, vyrauja nuomonė esą smurtą jos dažnai išprovokuoja...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Melanomą gydys sergančiojo ląstelėmis

    Melanoma sergantiems pacientams sužibo nauja viltis. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA – angl.) patvirtino naują agresyviausios odos vėžio formos gydymo metodą. Mokslininkų teigimu, šis FDA sprendimas atneš naudos ir gydant kitas vėžines ligas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?
    Žieminiai obuoliai ir pavytusios bulvės
    Henrikas Vaitiekūnas Žieminiai obuoliai ir pavytusios bulvės

    Naujas numeris