Interviu:

Apie re­a­lią si­tu­a­ci­ją Aly­tu­je kal­ba­mės su Aly­taus mies­to me­ru Ne­ri­jum Ce­siu­liu.
 
Pro „Eko­lo­gis­ti­kos“ pa­sta­to var­tus iš­ny­ra sto­ru ap­sau­gi­niu kos­tiu­mu ap­si­vil­ku­si fi­gū­ra. Tie­sa, efek­to trūks­ta, nes iš šios pu­sės jo­kių dū­mų ap­skri­tai ne­ma­ty­ti. Iš ug­nia­ge­sio eki­puo­tės iš­si­lukš­te­nęs vy­riš­kis čia pat vie­to­je už­si­me­ta švar­ką, iš au­li­nių per­šo­ka į prie kos­tiu­mo la­biau de­ran­čius ba­tus. Prieš mus jau sto­vi pa­si­tem­pu­si po­li­ti­ko fi­gū­ra. Ne kie­no ki­to, o Aly­taus me­ro Ne­ri­jaus Ce­siu­lio. Jis Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės (VRM) pa­ta­rė­ją tik ką ve­dė­si prie gais­ro ži­di­nio, no­rė­da­mas įro­dy­ti, kad VRM iš­pla­tin­tas pra­ne­ši­mas, skel­bęs, kad gais­ras už­ge­sin­tas – ne­tie­sa.
 
- Me­re, į ne­lai­mės ver­pe­tą esa­te įsuk­tas jau vi­są sa­vai­tę. Ko­kia jū­sų sa­vi­jau­ta?
- Skau­da plau­čius ir gal­vą. Mie­go no­riu. Tu­rint ome­ny­je, kas vyks­ta, sa­ky­čiau, kad vi­sai nor­ma­lu.

 - Tik ką iš­ėjo­te iš ne­lai­mės epi­cen­tro. Ko­dėl ša­lia ug­nies ne­pa­kan­ka ug­nia­ge­sių, rei­kia ten ir po­li­ti­ko?
- Prieš ke­lias die­nas ma­ne pa­sky­rė ope­ra­ci­jų va­do­vu. To­dėl ir ei­nu žiū­rė­ti re­a­lios si­tu­a­ci­jos. Įver­tin­ti, ko­kia kon­struk­ci­jų būk­lę, ką rei­kia kas­ti. Rei­kia žiū­rė­ti, kur tech­ni­ką, vy­rus siun­čiam. Mi­nis­te­ri­ja sa­ko, kad gais­ras už­ge­sin­tas. Aš nu­ei­nu, o ten ug­nis. Tai, kas ge­riau ži­no, ar mi­nis­te­ri­jo­je žmo­nės, ar čia vie­to­je dir­ban­tys gais­ri­nin­kai? Dū­mai rūks­ta. Man at­ro­do, kad čia si­tu­a­ci­ja ki­to­kia. Man rei­kia įsi­ti­kin­ti, esu va­do­vas ir ti­kė­ti­na bū­siu at­sa­kin­gas už vi­sa, kas čia įvy­ko.

- Skun­dė­tės dėl VRM pa­gal­bos trū­ku­mo. Sa­kė­te, kad at­va­žiuo­ja žmo­nės iš Vil­niaus, pa­si­žiū­ri ir iš­va­žiuo­ja. Ar bu­vo re­a­guo­ta į nu­si­skun­di­mą? Su­lau­kia­te dau­giau pa­gal­bos?
- Aš jau ne­be­no­riu dėl nie­ko skųs­tis. Mes dzū­kai – stip­rūs žmo­nės. Su­si­tvar­kom su vis­kuo ir jo­kie iš­šū­kiai ne­bai­sūs. Jei­gu to­kį da­ly­ką iš­gy­ven­sim, tai ga­lė­sim įveik­ti bet ką.

- Da­lis mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių skun­dė­si esą ne­pa­kan­ka­mai įtrau­kia­mi į ne­lai­mės val­dy­mą, men­kai in­for­muo­ja­mi apie kin­tan­čią pa­dė­tį.
- Kvie­čiu vi­sus į ob­jek­tą, į gais­ro vie­tą. Ka­dan­gi čia pra­lei­džiu be­veik dvi­de­šimt ke­tu­rias va­lan­das per pa­rą, to­dėl ir vi­sus rei­ka­lus tvar­kau čia. Kam rei­kia, tas at­va­žiuo­ja, at­si­sė­dam, pa­kal­bam. Jūs at­va­žia­vot ir ra­dot ma­ne. Aiš­ku, ne­py­kit. Ne­spė­ju vi­siems at­ra­šyt, vi­siems at­si­liep­ti te­le­fo­nu. Va, šiuo me­tu skam­bi­na man ir ne­ke­liu, kal­bu su ju­mis. Vi­siems įdo­mu, kas čia vyks­ta, o vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nių gau­sy­bė. Joms skir­tą in­for­ma­ci­ją nuo­lat at­nau­ji­na­me, tei­kiam re­ko­men­da­ci­jas, vyks­ta eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų ko­mi­si­jos po­sė­džiai. Kiek ga­lim, tiek da­rom. Ne­ga­liu bū­ti su vi­sais ir vi­siems pa­pa­sa­ko­ti, kas čia vyks­ta. Čia tų po­li­ti­kų rim­tais vei­dais pri­ei­na, ku­rie žiū­ri kaip dir­ba vy­rai – pil­na. Sel­fiu­kus da­ro­si vi­si, kas ne­tin­gi. Bet, klau­sy­kit, taip tik truk­do­mas svar­bus žmo­nių dar­bas. Da­bar pir­miau­sia esu Ope­ra­ci­jų va­do­vas. Man rū­pi už­ge­sin­ti gais­rą. O apie pa­sek­mes ir jų lik­vi­da­ci­ją kal­bė­si­me vė­liau.

„Čia tų po­li­ti­kų rim­tais vei­dais pri­ei­nančių, ku­rie žiū­ri kaip dir­ba vy­rai – pil­na. Sel­fiu­kus  da­ro­si vi­si, kas ne­tin­gi. Bet, klau­sy­kit, taip tik truk­do­mas svar­bus žmo­nių dar­bas“, - sa­ko Ne­ri­jus Ce­siu­lis.

- Opo­zi­ci­ja mies­to ta­ry­bo­je jums vi­sai ne­tie­sio­giai prie­kaiš­ta­vo, kad me­ras tai ne ug­nia­ge­sys ir jis ne su ug­nim ko­vo­ti tu­ri, o pri­va­lo rū­pin­tis gy­ven­to­jų sau­gu­mu ir svei­ka­ta. Jūs ma­no­te, kad bū­tent tai ir da­ro­te bū­da­mas čia?
- Ži­no­ma, aš esu tie­siog me­ras – ne ug­nia­ge­sys. Ma­ne čia kaž­kuo pa­sky­rė. Vyks­ta gais­ras. Rei­kia lem­pų, kad bū­tų ap­švie­ti­mas ir bū­tų ga­li­ma gais­rą ge­sin­ti nak­tį, rei­kia ki­tos tech­ni­kos, žar­nų, ga­li­my­bės pri­va­žiuo­ti prie ba­los van­dens pri­si­pum­puo­ti. Ug­nia­ge­siams rei­kia ele­men­ta­raus sta­lo ir dar ką ant to sta­lo pa­dė­ti, kuo pa­mai­tin­ti vy­rus. Rei­kia daug, daug da­ly­kų: at­si­traukt, per­si­gru­puot, pa­si­tar­ti... Mes tą da­rom, už­tik­ri­nam, kad ne­trūk­tų nie­ko, kal­ba­mės, dis­ku­tuo­jam, spren­džiam įvai­rias si­tu­a­ci­jas. Plius už­si­i­ma­me vie­ši­ni­mu ži­niask­lai­dai. Ne­ži­nau, ką me­ras dar tu­rė­tų da­ry­ti. Aš ne­mo­kin­tas to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je elg­tis. Da­rau, kaip iš­ma­nau.

- Gy­ven­to­jai įvai­riau­sio­mis for­mo­mis reiš­kia pa­lai­ky­mą: kas ne­mo­ka­ma ban­de­le de­ga­li­nė­je pa­vai­ši­na, kas la­ši­nių, vai­ko pie­ši­nį at­siun­čia...
- Ži­no­te, ma­tau, gy­ven­to­jai ve­ža mais­tą. Be abe­jo, čia ne tik man. Ma­nau, vi­si ma­to, kaip mies­tas mus vi­sus pa­lai­ko. Tie vy­rai yra did­vy­riai. La­bai gra­žu, kad žmo­nės sten­gia­si bent kaž­kuo pri­si­dė­ti. Aly­tiš­kiai pa­ro­do, kad ne­lai­mė­je ga­li bū­ti vie­nin­gi.
Ma­nau, iš­sprę­si­me si­tu­a­ci­ją, už­ge­sin­si­me gais­rą. Po to ga­lė­si­me ap­tar­ti, kas ir kaip bu­vo. Dir­ba­me ne dėl gy­ven­to­jų pa­lai­ky­mo. Aš tai da­rau dėl sa­vo vai­kų ir tė­vų, ku­rie gy­ve­na Aly­tu­je.
Da­bar dėl pa­čio sa­vęs, nes čia gy­ve­nu ir aš, ir man bran­gūs žmo­nės. Plius, tai da­rau dėl vi­sų aly­tiš­kių, ku­rie ma­ne ir iš­rin­ko tam, kad kaž­kas pri­si­im­tų at­sa­ko­my­bę, va­do­vau­ti. Da­rau tą, ką pri­va­lau.  

---

 Iš mero Facebook paskyros:

Tre­čia­die­nio po­pie­tę, kol me­ras kaip sa­ko su­ko­si vel­nio sky­lėj, įvai­riau­sios tar­ny­bė­lės su­si­rū­pi­no ar į gais­ro vie­tą ban­de­les ir la­ši­nu­kus ug­nia­ge­siams ne­šan­tys gy­ven­to­jai tu­ri mais­to ga­my­bos ir tie­ki­mo li­cen­ci­jas... Me­ras pyk­tį iš­lie­jo sa­vo Fa­ce­bo­ok pa­sky­ro­je.
 
„Nuo ry­to ši­toj vel­nio sky­lėj. Sto­viu ir jau­čiu, kaip žils­tu. Gar­bės žo­dis.
Ke­lias die­nas džiau­giau­si, ko­kie žmo­nės vie­nin­gi, kaip pa­lai­ko vy­rus. So­cia­liai at­sa­kin­gos par­duo­tu­vės, ke­pyk­lė­lės, ka­vi­nės ir pa­vie­niai žmo­ge­liai ve­ža mais­tą, van­de­nį. Ir tai ab­so­liu­čiai vi­si iki vie­no ver­ti­na. Ir tik dėl jū­sų pa­lai­ky­mo cheb­ra ne­pa­si­duo­da. Ačiū jums, čia yra fan­tas­ti­ka, taip tarp žmo­nių ir tu­ri bū­ti. Da­bar klau­sy­ki­te.

Eks­tre­ma­li pa­dė­tis. Da­bar vi­so­kios tar­ny­bos tar­ny­bė­lės puo­la klau­si­nė­ti, kas ve­ža mais­tą, ar yra mais­to ga­my­bos li­cen­ci­jos, ar tu­ri lei­di­mus ve­žio­ti mais­tą ir pan. Pra­šo kon­tak­tų, pa­va­di­ni­mų, klau­sia, ka­da kon­kre­čiai mais­tas ve­ža­mas. Ar čia veik­ti ne­tu­ri ką, ar čia tie­siog taip už ge­ru­mą pa­dė­ko­ja­ma šiais lai­kais?

Da­bar gal­vo­ju apie tą po­nią, ku­ri la­ši­nu­kus iš na­mų vy­rams pjaus­tė. Juk nei ga­my­bos li­cen­ci­jų, nei trans­por­ta­vi­mo lei­di­mų. Ką kal­bė­ti apie tai, kad vy­rai val­go juo­dom ran­kom ir pa­na­gėm. Nes tie­siog jos jau nebeat­si­plau­na. Gal ko­kia sa­ni­ta­ri­nė ga­li at­va­žiuo­ti. Mums jū­sų tik­rai trūks­ta.
No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad jau vis­kas – šiukš­les ren­kam. Bet dar ne. Pa­dan­gos vis dar dū­mi­na ir to­liau da­ro sa­vo juo­dą dar­bą. Šian­dien įva­ry­sim dar vie­ną di­de­lę ma­ši­ną bus jau 4, to­dėl tu­rė­tu­me stip­riai pa­si­stū­mė­te lik­vi­duo­jant gais­rą.

Ir ne­pai­sant vi­sų ne­są­mo­nių ir pokš­tų, ko­kius mums kre­čia, kas tik ne­tin­gi, žmo­nės sa­vo did­vy­rius my­li – į sa­vi­val­dy­bės są­skai­tą jau su­kri­to virš 40 000 eu­rų. Ga­vau ži­nu­tę, kad vie­nas mo­ki­nu­kas per­ve­dė iš sa­vo są­skai­tos 1 eu­rą. Sa­kau, oi, ačiū. Man sa­ko, bet ži­no­ki­te, jis tik tiek ir tu­rė­jo. Ati­da­vė vis­ką. Sto­viu, akis ir ger­klę grau­žia. Šį kar­tą ne nuo dū­mų.“

---

 (Ne)už­ge­sin­tas gais­ras

Me­ras skam­biai pa­reiš­kė, kad Aly­taus gais­ras už­ge­sin­tas tik Vil­niu­je, ta­čiau kar­tu su N.Ce­siu­liu gais­ro ap­žiū­rė­ti pa­trau­ku­si VRM mi­nist­rės pa­ta­rė­ja Bo­že­na Za­bo­rov­ska-Zda­no­vič ti­ki­na ug­nies siau­tė­ji­mo ne­iš­vy­du­si: „Bu­vo vie­na ma­žy­tė lieps­ne­lė, ku­rią me­ras te­le­fo­nu pri­zo­o­mi­no ir pa­tei­kė kaip di­de­lį gais­rą. Kal­bė­jau su gais­ri­nin­kais. Ži­di­nių ten dar bu­vo, bet gais­ras už­ge­sin­tas. Te­rei­kia pra­dė­ti lik­vi­da­ci­jos dar­bus,“ – sa­kė ji. Ki­ti VRM at­sto­vai pa­tvir­ti­no, kad in­for­ma­ci­ja apie gais­ro už­ge­si­ni­mą bu­vo gau­ta iš vie­to­je dir­ban­čių ug­nia­ge­sių, o iš­šo­kan­ti vie­na ki­ta lieps­ne­lė fak­to ne­kei­čia.

Gais­ras Aly­tu­je už­ge­sin­tas, bet Vil­niu­je jau kū­re­na­ma ne vie­na pir­tis. Tre­čia­die­nį ry­te sei­mū­nai su­si­rin­ko į ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to ne­ei­li­nį po­sė­dį. Į ankš­tą ka­bi­ne­tą pri­gu­žė­jo dar ne­ma­ty­tas te­le­vi­zi­jos ka­me­rų kie­kis. Įpras­tai ko­mi­te­to po­sė­dis pa­si­ten­ki­na ke­lio­mis de­šim­ti­mis per­žiū­rų in­ter­ne­te. Tie­sa, pa­tys par­la­men­ta­rai kiek pri­mir­šo, kur su­si­rin­kę. Jog de­rė­tų kal­bė­ti apie ne­lai­mės po­vei­kį ap­lin­kai jie pri­si­mi­nė tik pus­va­lan­dį pra­tar­dę ant karš­to­sios kė­dės sė­du­sį Prieš­gais­ri­nio ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ją Min­dau­gą Ka­na­pic­ką. Po­li­ti­kų abe­jo­nes, kad gais­ras ga­lė­jo bū­ti už­ge­sin­tas grei­čiau, pa­si­tel­kus di­des­nes pa­jė­gas, ge­si­ni­mą iš oro, ar di­des­nį pu­tų kie­kį, jis at­me­tė. Pa­neig­tas ir nuo­gąs­ta­vi­mas, kad vals­ty­bės re­zer­ve tė­ra 400 kvė­pa­vi­mo kau­kių. Tie­sa, pas­ta­rų­jų skai­čius įslap­tin­tas. Iš M.Ka­na­pic­ko at­sa­ky­mų ryš­kė­jo, kad ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties val­dy­mo pla­nas ir jo įgy­ven­di­ni­mas – vei­kiau Aly­taus vie­ti­nės val­džios rei­ka­las, o VRM už­si­i­ma įmo­nių prie­žiū­rą. Štai smul­kes­ni pa­dan­gų gais­rai Lie­tu­vo­je nė­ra toks jau re­tas reiš­ki­nys. Ta­čiau VRM ne­įpa­rei­go­ja pa­dan­gų įmo­nes reng­ti eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų val­dy­mo pla­nų. „Do­ku­men­to kei­ti­mo ar­ba ren­gi­mo klau­si­mu tu­ri su­tar­ti vi­sos su­in­te­re­suo­tos ins­ti­tu­ci­jos. Ma­nau, at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos da­bar ini­ci­juos reg­la­men­ta­vi­mo per­žiū­rė­ji­mą.“ – sa­ko PAGD di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas M.Ka­na­pic­kas. Ir vėl re­a­guo­ja­ma po įvy­ku­sio fak­to.
Kiek vė­liau Sei­mo so­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­ja į sa­vo po­sė­dį iš­si­kvie­tė mi­nist­rę Ri­tą Ta­ma­šūnie­nę, o ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis į ne­ei­li­nį po­sė­dį su­si­rink­ti pla­nuo­ja svei­ka­tos cen­trų ir biu­rų, li­go­ni­nės, po­li­kli­ni­kos at­sto­vus be­si­kvie­čian­tis Sei­mo svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas.

Aly­tiš­kiai li­go­ni­nės ne­už­plū­do

„Pa­ra­gi­nau po­li­kli­ni­kos pa­cien­tus, ar dėl vais­tų už­si­ra­šy­mo, ar dėl ty­ri­mų at­sa­ky­mo, nei­ti iš na­mų. Pa­pras­tas kon­sul­ta­ci­jas, at­lie­ka­me per skam­bu­čių cen­trą.

Iš pa­čio ry­to sa­vo akim ma­čiau, kaip bū­si­mos ma­my­tės, tė­ve­liai su vai­kais ei­na į po­li­kli­ni­ką, nors tiek so­cia­li­nia­me tin­kle tiek ir sa­vi­val­dy­bės pus­la­py­je ak­ty­viai bu­vo ra­gi­na­ma nei­ti į lau­ką, jei­gu nė­ra po­rei­kio. Ma­tau, mies­te žmo­nės vaikš­to su vien­kar­ti­nėm kau­kėm. Jau­čiu ait­rų de­gan­čios gu­mos kva­pą, o žmo­nės at­si­sto­ję ra­miai rū­ko. Pa­klau­siu jų, ar nie­ko ne­užuo­džia?“ – pa­sa­ko­ja Aly­taus po­li­kli­ni­kos di­rek­to­rius Ma­rius Ja­sai­tis. Jis taip pat pri­du­ria, kad po­ra pi­lie­čių at­ėję skun­dė­si svei­ka­ta, bet tvir­tai pa­sa­ky­ti, kad dėl jų ne­ga­la­vi­mų kal­tas už­terš­tas oras, ne­ga­li­ma. Di­rek­to­rius taip pat nu­si­ste­bė­jo, kaip iš­tuš­tė­jo pri­ėmi­mo sky­rius. Esą po­li­kli­ni­kos ei­lių pro­ble­mą iš­spren­dė val­džios ra­gi­ni­mas be rim­tos prie­žas­ties nei­ti į lau­ką.

Mies­tie­čiams dė­kin­gais vė­jais džiau­gė­si ir Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės di­rek­to­rius Ar­tū­ras Va­si­liaus­kas. Esą tik jo dė­ka aly­tiš­kiai į gy­dy­mo įstai­gą krei­pė­si mi­ni­ma­liai. „Ži­no­ma, ne­lai­mė at­si­lie­pė li­go­ni­nės dar­bui. Ar tai gri­pas, ar gais­ras – to­kie įvy­kiai pa­lie­čia mus. Per ke­tu­rias die­nas tu­rė­jo­me aš­tuo­nis pa­cien­tus, ku­rie jau­tė to­kius ne­ga­la­vi­mus, ga­li­me įtar­ti su­si­ju­sius su gais­ro pa­sek­mė­mis: gal­vos svai­gi­mas, py­ki­ni­mas, bur­no­je jau­čia­mas kar­tu­mas. Ma­si­nio ant­plū­džio, ar kad kaž­ką rei­kė­tų su grei­tą­ja at­vež­ti tik­rai ne­bu­vo. Sku­baus pri­ėmi­mo sky­rius tik­rai ne­bu­vo už­krau­tas. El­gia­mės pa­gal eks­tre­ma­lių­jų si­tu­a­ci­jų ko­mi­si­jos re­ko­men­da­ci­jas. Lai­kė­me už­da­ry­tus lan­gus, nu­trau­kė­me mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ri­mus, iš­jun­gė­me re­ku­pe­ra­ci­nio vė­di­ni­mo sis­te­mas pa­tal­po­se.“ Tie­sa, nak­tį iš ant­ra­die­nio į tre­čia­die­nį bu­vo at­vež­ti ne­lai­mės vie­to­je dir­bę ug­nia­ge­siai. Abu jie dar tre­čia­die­nio die­ną bu­vo iš­leis­ti į na­mus.

Tik­ro­sios pa­sek­mės ne­aiš­kios

„Ži­not pa­sek­mes ga­li pa­jus­ti po me­tų. Tuo­met iš­lįs ko­kių li­gų.“ – nuo­gąs­ta­vo A.Va­si­liaus­kas.

Tie­sa, gais­ro me­tu iš­si­sky­rę ter­ša­lai jau da­bar rim­čiau pa­vei­kė smul­kes­nius gy­vū­nus. An­tai Aly­taus apy­lin­kė­se ras­tas kiš­kis nu­gai­šo dėl kvė­pa­vi­mo ne­pa­kan­ka­mu­mo ir ki­tų kom­pli­ka­ci­jų, pra­ne­šė Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba. Pa­to­lo­gi­nio ana­to­mi­nio gai­še­nos ty­ri­mo me­tu kiš­kio tra­chė­jo­je ras­ta suo­džių, nu­sta­ty­ta plau­čių ede­ma, pa­ste­bė­tos krau­jos­ru­vos plau­čiuo­se, taip pat kvė­pa­vi­mo ta­kų, kvė­pa­vi­mo ir vi­daus or­ga­nų hi­pe­re­mi­ja (krau­ja­vi­mas). „Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas de­ja­vo pa­sek­mės bus jus­ti ne die­ną ir ne dvi sa­vai­tes. Tai at­si­lieps kiau­lie­nos, ki­tos mė­sos eks­por­tui. Mes ten pri­si­dir­bom il­gam“, – sa­kė so­cial­de­mok­ra­tas Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas.
 
„Pa­ra­gi­nau po­li­kli­ni­kos pa­cien­tus, ar dėl vais­tų už­si­ra­šy­mo, ar dėl ty­ri­mų at­sa­ky­mo, nei­ti iš na­mų. Pa­pras­tas kon­sul­ta­ci­jas, at­lie­ka­me per skam­bu­čių cen­trą“, - sa­ko Aly­taus mies­to po­li­kli­ni­kos va­do­vas Ma­rius Ja­sai­tis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!