Faktas
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis siūlo laikinai stabdyti tolesnį Alkoholio kontrolės įstatymo svarstymą Seime. Taip pat siūloma atsisakyti neracionalių siūlymų ir siekti plataus politinio sutarimo dėl papildomų priemonių įtraukimo į projektą.
„Tai, kokius projektus pristatė Sveikatos reikalų komitetas ir Vyriausybė, nuvilia ir stebina. Įstatymo pakeitimai turi remtis aiškia logika, kas turi būti pasiekta: mažinti alkoholio prieinamumą, panaikinti alkoholio reklamą ir mažinti alkoholio įperkamumą. Prieinamumas bus mažinimas tik trumpinant alkoholio pardavimo laiką, o kitos priemonės, tokios kaip draudimas alkoholiu prekiauti lauko kavinėse ar masiniuose renginiuose, yra tiesiog nesusipratimas, neduosiantis jokios realios naudos ir taikantis visiškai ne į tą visuomenės grupę“, - sako G. Landsbergis.

---

- Prie Seimo rūmų ką tik nuaidėjo roko muzikos akordai, kritikuojantys prieštaringai vertinamas alkoholio prieinamumą mažinančias priemones, kurios netrukus turėtų būti svarstomos Seime. Kurią pusę atėjote palaikyti jūs?
- Nėra juoda-balta. Lietuvoje įvykus socialinei tragedijai sakome, jog reikia ko nors imtis. Griebiamės pačių radikaliausių priemonių, kurios nebūtinai atneš teigiamų rezultatų. Bet tai, kad mes suvartojame daugiausiai alkoholio Europoje, kad jis yra lengvai prieinamas ir nebūtinai pilnamečiams - nėra gerai. Atėjau palaikyti sveiko proto, sveikų, teisingų sprendimų, nes esu įsitikinęs, kad jų reikia. Ar aš manau, kad ši valdžia yra pasirengusi juos padaryti? Tikrai taip nemanau. Galvoju, kad jie daro viską, jog diskredituotų praktiškai bet kokią sveikatos apsaugos reformą.
 
- Jūsų nuomone, masiniuose renginiuose siūlant drausti prekybą netgi alumi, perlenkiama lazda?
- Aišku, kad tai yra visiškas absurdas. Negalime paneigti, jog turime didelių socialinių problemų, susijusių ir su mūsų demografija, ir su dideliais tuštėjančiais regionais. Ten gilėjančios socialinės problemos iš tikrųjų išplitusios kaip vėžys. Alkoholis yra viena tų problemų, persiduodanti kartoms ir griaunanti ištisas šeimas. Ar tai, kad mes dabar apribosime alkoholio pardavimą koncertuose, sumažins socialines problemas regionuose, ar sumažins alkoholio vartojimą ten, kur jis pirmiausiai turi būti sumažintas? Tiesą sakant, mes vis dar nesame matę galutinių įstatymo pataisų. Tad diskusija yra daugiau teorinė. Aš pasisakyčiau už specializuotas parduotuves. Žinau, kad tai yra viena Skandinavijoje pasiteisinusių priemonių, tad galėtų būti pritaikoma ir Lietuvoje.
 
„Valstiečių“ įsitikinimu, visiškas draudimas lemia alkoholio vartojimo mažėjimą. Kai kurie liberalai sako, kad tai lemia žmogaus sąmoningumas. Aš manau, kad tiesa yra per vidurį. Suprasdami, kad stipriausias alkoholis kelia didžiausią grėsmę, iš tikrųjų turime riboti vartojimą to, kas pavojingiausia. Danijoje, Belgijoje galima įsigyti silpno trijų su puse laipsnių stiprumo alaus nuo šešiolikos metų! O juk Danija - viena griežčiausiai alkoholį ribojančių valstybių.
 
- Kokių „sveikų“ priemonių pasiūlytumėte jūs?
- Manau, kad mes einame neteisinga linkme. Turime Alkoholio kontrolės įstatymą ir jį bandome taisyti jame įrašydami įvairius apribojimus, pardavimo vietų atstumus iki mokyklų ir panašiai. Įstatymas yra suveltas, visiškai neaišku, kodėl ten surašomos skirtingos priemonės.
Manau, kad reikia eiti per licencijavimo, per rinkliavų įstatymus, kur įrašytume, kokia yra licencijos kaina. Priklausomai nuo alkoholio stiprumo, būtų nustatoma skirtinga licencijos kaina. Visuomenei būtų racionaliai paaiškinta, kad mes keliame kainą tol, kol didėja vartojimas. Vartojimas sustoja – kaina irgi. Skaidru, aišku, suprantama.
 
Vakarų pasaulyje ši priemonė labai dažnai naudojama. Jeigu keturiasdešimt laipsnių alkoholiui nustatome arba ribotą skaičių licencijų, arba didžiausią kainą, kiekviena parduotuvė prieš įsigydama licenciją turėtų gerai pagalvoti, ar jai yra verta. Aš netgi padariau tokį eksperimentą. Mano mama gyvena bute Pašilaičiuose. Aplink jos namus yra šešios parduotuvės, visos prekiauja stipriu alkoholiu. Dvi iš jų yra prekybos centrai. Jeigu būtų brangi licencija, šie turbūt ją įsigytų bet kokiu atveju, nes vartotojų srautas yra pakankamai didelis, ir padengtų kainą. Trys parduotuvės išsilaiko tik iš stipraus alkoholio.
 
Šiandien licencijų nereguliuojame niekaip. Dabar kioskelis su alkoholiu, kuris turi išsipirkęs licenciją, pagal mūsų kontrolės įstatymus gali būti. Jis yra nuo mokyklos keturi šimtai metrų ir atitinka visus reikalavimus. Bet esmė yra ekonominė logika, kai tau tiesiog neapsimokėtų atidarinėti alkoholio parduotuvės. Kai mes nuvažiuojame į kaimus, prie parduotuvių matome išsirikiavusius žmones, kurie nuo ankstaus ryto perka degtinę. Stipriam alkoholiui pakėlus licencijos kainą, o alui palikus galioti normalaus dydžio, jis galėtų įsigyti silpnesnio alkoholio. Jeigu aš žmogaus nuo alkoholio vartojimo nesustabdysiu, tegul jis vartoja tai, kas jo nenužudys ir kas valstybei nekainuos milijonų po to bandant jį ištempti iš tos duobės, kurioje yra atsidūręs.
 
- Ar ne graudu, jog vis dar neužtikrinama galimybė gydytis nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims?
- Iš tikrųjų nėra sistemos. Mes tikrai esame per ilgai atidėlioję psichologinės pagalbos įstatymą, kuris Seime vis dar guli stalčiuose ir nejuda iš vietos. Manau, kad turi būti taikoma tai, kas vadinama švelniosiomis priemonėmis. Tai yra psichologinė pagalba. Visos diskusijos apie priverstinius gydymus, ačiū Dievui, dabar šiek tiek mažiau girdimos. Bet ką pasiūlysime vietoj to? Su priklausomybių problemomis susiduriantys žmonės nori kreiptis pagalbos, bet jie neturi kur. Tad bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis valstybė gali stiprinti pagalbą poliklinikose, ligoninėse, priklausomybės ligų centruose, kad pastarieji būtų iš tikrųjų veiksmingi ir padėtų žmonėms pasveikti.
 
Taip pat dėmesys turi būti skiriamas socialinei pagalbai. Reikia nepamiršti, kad alkoholizmas kaip liga pažeidžia ne vieną žmogų, ji pažeidžia ir jo aplinką. Dažnai tai būna arba tėvai, kurie prižiūri sergančius, suaugusius vaikus. Vaikai, kurie prižiūri tėvus, irgi kenčiančius nuo alkoholizmo. Kas šiems žmonėms padės? Kas padės formuoti socialinius įgūdžius vaikams, vėliau norintiems sukurti šeimą, bet vaikystėje mačiusiems tik prasigėrusius tėvus? Jie iš karto yra programuoji tokiam pačiam likimui. Bet daugiausiai apie ką mes diskutuojame – tai apie draudimus koncertuose? Realiai yra dešimtys tūkstančių žmonių, kuriems iš tikrųjų šiandien reikia pagalbos, ir ji galėtų būti suteikta.

---

 
Dosjė
Gabrielius Landsbergis (g. 1982 m. sausio 7 d. Vilnius) – lietuvių politikas, 2014−2016 m. Europos parlamento narys.Nuo 2016 m. Seimo narys.
2003 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė istorijos bakalaurą, 2005 metais Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute – tarptautinių santykių magistro studijas.
Buvo LR Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos reikalų skyriaus patarėjas.
TS-LKD narys. 2015 m. išrinktas partijos pirmininku.
Nuo 2016 m. spalio 23 d. Seimo narys.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!