- KTU rektorius esate ketvirti metai. Kaip vertinate šį laikotarpį, kokie didžiausi iššūkiai kilo?
- Turėjau tikslą ir, tikiu, kad jį sekasi įgyvendinti – sutelkti KTU bendruomenę, panaikinti nereikalingas įtampas jos viduje. Be abejo, šis procesas tikrai nėra baigtinis, tačiau esu įsitikinęs, kad kalbėjimasis, išklausymas duoda tokių rezultatų, kokių neįmanoma pasiekti jokiais kitais būdais.
Vienas tokių rezultatų, kurį pasiekė visa mūsų bendruomenė – 2019 metais KTU priimtas į Europos universitetų šeimą ECIU. Startavę kartu su vienuolika partnerių jungtiniame, iššūkiais grįstame Europos universiteto ECIU projekte, šiandien galime teigti, kad mums sekasi tikrai gerai. Bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe parengti pirmieji studijų moduliai. Juos pasirinkę studentai sprendė realias miesto problemas. Tokie darbai tęsiami ir toliau.
Konsorciumui ECIU priklausantys universitetai diegia inovatyvaus universiteto modelį, kuriuo siekiama modernizuoti Europos aukštąjį mokslą, metant iššūkį tradiciniam mąstymui – novatoriškomis idėjomis spręsti visuomenės iššūkius, europiniu lygiu suteikti individualizuoto mokymosi ir karjeros galimybes. Šio jungtinio partnerių universiteto koncepciją planuojama įgyvendinti iki du tūkstančiai trisdešimtųjų.
Kaip ir minėjau, nors pirmieji rezultatai džiugina, laukia dar tolimas kelias iki sėkmingo projekto pabaigos.
 
- Daug studentų renkasi bakalauro ir magistro studijas užsienyje, kaip manote, kas tai lemia, kaip keisti situaciją, kad darytųsi patrauklesnė Lietuva?
- Pastaruoju metu, ypač jei žvelgtume į praėjusių metų stojimus, galime pastebėti priešingą tendenciją – nemažai studentų, kurie anksčiau būtų pasirinkę užsienio universitetus, liko studijuoti Lietuvoje.
Tai galėjo lemti ne tik užsivėrusi Didžiosios Britanijos studijų paskolų sistema europiečiams, pandemija, bet ir ateinantis suvokimas, kad nelabai girdėtos užsienio aukštosios mokyklos diplomas nebūtinai yra tolygus kokybiškoms žinioms.
Drįsčiau išskirti ir dar vieną aplinkybę, dėl kurios vis daugiau moksleivių lieka Lietuvoje, o ypač Kaune – didžiųjų technologijos ir pramonės sektoriaus darbdavių atėjimas bei bendradarbiavimas su mokslu.
Įmonių grupė „Teltonika“, „Hella“, „Hollister“ ir dar daugelis kitų šiandien gali pasiūlyti tokias sąlygas, kurios praktiškai atitiks darbo pasiūlymą užsienyje, jei lyginsime pragyvenimo išlaidas, darbo ir laisvalaikio balansą. Svarbus, tačiau dažnai pamirštamas ir daug lemiantis veiksnys – studijos ir darbas Lietuvoje palieka galimybę aplankyti artimuosius tada, kai norisi, o ne tik per Kalėdas ar vasarą.
Jei kalbėtume apie priemones, kurios dar labiau prisidėtų prie moksleivių sprendimo likti tėvynėje, galima būti išskirti du dalykus. Pirmasis – atlyginimų ir karjeros galimybių didinimas. Antroji – dar didesnis mokslo ir studijų finansavimas, didelį dėmesį skiriant doktorantams ir išnaudojant jų mokslinį potencialą.
Be abejo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parama ir pagalba jaučiama, tačiau visada norisi studentams duoti dar daugiau – kokybiškesnes studijas, studijų aplinką, laisvalaikį.
 
- Turite aplinkosaugos inžinerijos magistro laipsnį, tad palieskime taršos temą. Kaip manote, ar bioirūs plastikai pakeis įprastinį? Ar vykdomi šios srities tyrimai jūsų universitete?
- Galvojant apie įprastų plastikų pakeitimą bioskaidžiais, visada turime įvertinti, ar nauji gaminiai atliks savo funkciją, bus patvarūs, kur jie pateks vėliau. Be abejo, daugelis plastiko produktų gali būti pakeisti bioskaidžiais, tačiau reikia įvertinti, ar jie tikrai suirs, tarkim, namų kompostavimo sąlygomis ar bus reikalingas pramoninis kompostavimas. Ar naudodami bioskaidžius plastikus, nepaskleisime į aplinką dar daugiau nanoplastiko?
Pats svarbiausias dalykas, galintis apsaugoti nuo plastiko taršos, yra atsakingas vartojimas, plastiko surinkimo sistemos tobulinimas, jo įvairovės mažinimas, perdirbimo technologijų raida. Juk daugelį plastikų galime perdirbti, jų produktus naudoti pakartotinai.  
Bioskaidžiais plastikais tikrai verta keisti tuos plastikus, kurie vartojami dideliais kiekiais, būna užteršti, todėl juos sudėtinga perdirbti, pvz., maisto pakuotes. Bioskaidžių plastikų tyrimai jau dešimtmetį atliekami KTU Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedroje.
 
- KTU nemažai dėmesio teikiama ir medicinai – kuriama technologija, kuri padės valdyti prieširdžių virpėjimą. Gal galėtumėte pasidalinti rezultatais, ar jie džiugina?
- Taip, tai yra gerasis pavyzdys, apjungiantis mokslą ir verslą. Šis KTU Biomedicininės inžinerijos instituto direktoriaus profesoriaus Vaidoto Marozo ir kolegų iš VU darbas neliko nepastebėtas. Gavę finansavimą iš Lietuvos mokslų tarybos, mokslininkai algoritmą, perspėjantį apie galimus prieširdžių virpėjimus, kūrė septynerius metus.
Taip pat buvo sukurtas ir išmaniosios apyrankės prototipas, o vėliau su bendrove „Teltonika Telemedic“ pasirašyta licencinė bendradarbiavimo sutartis. Ją įmonė įsipareigojo komercializuoti ir gaminti išmaniąją apyrankę.
 
- Kokiuose dar svarbiuose medicinos srities tyrimuose dalyvauja universitetas, kokiais atradimais norėtumėte pasidalinti?
- Bene žymiausi pastarojo meto tyrimai – profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus ir jo komandos darbai su kaukėmis. Pradedant nuo pirmųjų kaukių, kurios buvo importuojamos į Lietuvą pandemijos pradžioje, baigiant neseniai jo komandos ir startuolio „Assero“ sėkme Silicio slėnio konkurse, kur buvo pristatyta permatoma kaukė.
Labai svarbus atradimas – mūsų Informatikos fakulteto profesoriaus Ryčio Maskeliūno ir jo doktorantės sukurtas algoritmas, kuris gali padėti nustatyti Alzheimerio ligą.

---

Dosjė
E.Valatka (g. 1971 m. balandžio 19 d. Sokonių kaime, Prienų rajone) 1993 m. įgijo inžinerijos bakalauro laipsnį.
1994–1996 m. studijas tęsė KTU ir Anžė universitete Prancūzijoje, įgijo aplinkosaugos inžinerijos magistro laipsnį.
2000 m. suteiktas cheminės inžinerijos daktaro laipsnis.
2000–2002 m. vyr. asistentas ir lektorius KTU Cheminės technologijos fakultete
2012 m. apsigynė profesoriaus vardą.
2006–2011 m. Cheminės technologijos fakulteto studijų prodekanas, 2011 m. – dekanas.
2018 m. KTU rektorius. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!