Gelbėjo pandemijos metu

„Gydymo įstaigos vieningos - pandemija parodė, jei e.sveikatos sistemos nebūtų, turėtume bėdos. Mat karantino metu ji medikams leido dirbti be kontakto su pacientais, nuotolini būdu išrašyti jiems vaistų receptą“, - apie e.sveikatos sistemos svarbą kalbėjo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius Narimantas Markevičius. Tiesa, jo nuomone, sistema veikia per lėtai, sudėtingai ir gremėzdiškai - reikėtų tobulinti greitį, palengvinti duomenų paiešką, atlikti mažiau žingsnių suvedant duomenis.

 
Nuomonę, kad e.sveikata negrįžtamai pakeitė gydymo įstaigų veiklas patvirtina ir Vilniaus centro poliklinikos vadovas dr. Kęstutis Štaras: „Pandemijos metu ši sistema prisidėjo prie mažesnio viruso plitimo. Pacientai turėjo galimybę nuotoliniu būdu gauti vaistų receptus. Jei e.sveikatos nebūtų, žmonės būtų priversti fiziškai atvykti į gydymo įstaigą pasiimti popierinio siuntimo“.
„Esame pripratę prie e. sveikatos sistemos ir nebeįsivaizduojame darbo be jos. Jei vieną dieną sistema užlūžtų, žlugtų ligoninės darbas. Aišku, techninės kliūtys pasitaiko dažnai ir tai žiauriai erzina. Esame turėję techninį gedimą, kurį šalinome daugiau nei parą. Tai įstaigai tikra prasme buvo ekstremali padėtis“, - pasakoja Utenos ligoninės vadovas Dalius Drunga.
 
Sistemas gerina patys
Ministerijos požiūrį šiuo klausimu, panašu, turime. Po to, kai Higienos institutas pranešė jau kelis mėnesius iš Registrų centro negaunantis medicininių mirties liudijimų dėl stringančios e.sveikatos sistemos, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tepaaiškino, kad sistema ir nebuvo kurta veikti tokia apimtimi.
„Kuo daugiau mes turime norų, tuo daugiau kyla iššūkių. Ji nebuvo tam sukurta, niekas, kai ją kūrė, negalvojo apie tokius dalykus“, – žurnalistams praėjusią savaitę Seime sakė ministras.
O pagalvoti reikėjo. Mat darbą perkėlę į elektroninę erdvę, gydymo įstaigų vadovai priversti sukti galvas, kaip išlaikyti darbus, sistemai eilinį sykį sušlubavus.
 

„Mūsų medikai nepatenkinti dėl nuolatinio e. sveikatos sistemos strigimo. Tai - dažna problema, stipriai stabdanti mūsų darbus. Būna, kad sistema neveikia porą valandų, gydytojai negali nei suvesti ligos istorijos, nei išrašyti recepto, pacientai priversti laukti.
Problema sena, ir ministerija tą žino, bet sprendžiama ji vangiai. Papildomų gerinimų nereikia, užtektų, kad ji tiesiog dirbtų, nes tie sutrikimai kartojasi kone kasdien“, - sako Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.

 
Ką gi, sveikatos įstaigos raitoja rankoves ir aktyviau ragina dirbti savo informacinių technologijų komandas.
„Dabar mūsų pagrindinis tikslas - informacinė pacientų registracijos sistema. Labiausiai norime, kad startuotų ši dalis ir pagaliau per ją galėtume registruoti pacientus. Turime ir vidinę elektroninę sveikatos informacinę sistemą ESIS. Ja esame patenkinti, ne pritaikyta ir adaptuota patogiai, bet vis dar tobuliname, auginame. Norime įdiegti funkcijas, kad būtų personalizuota vaistų apskaita“, - sako Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika.

---

 
Specialisto komentaras
Ministro pirmininko patarėjas sveikatos apsaugos klausimais doc. dr. Jonas Kairys:  

- Nėra taip, kad sukūrus elektroninę sistemą ir sudėjus tam tikras lėšas, jos nereikėtų palaikyti ir atnaujinti. Stebuklingų dalykų nebūna.
Vietoje priekaištų, kad sistema nedirba, turėtume ja didžiuotis. Giriu ir palaikau e. sveikatą, nes esame vieni tų, kurie gali pasigirti apskritai ją turintys. Dažnai žvalgomės į užsieniečius manydami, kad jų e. sveikatos sistemos dirba. Bet jų sistemų ribos siauros, duomenų jos neperduoda. Sakoma, e. sveikata yra sukurta Vokietijoje, Austrijoje. Nė velnio. Esame nužengę gerokai toliau nei jie. Pasigirti tokia sistema kaip mūsų gali nebent Ispanijos Andalūzijos regionas, Estija, Suomija, kai kurie Prancūzijos regionai.

---

 
Tarp kitko
Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto e. sveikatos sistemai investicijos siekia 28 mln. eurų, o nuo šių metų kovo mėnesio siekiant sistemą pagerinti ir išplėsti dar skirta 9,3 mln. eurų.
Kaip aiškina ministerijos atstovai, pagrindiniai plėtros projekto uždaviniai – padidinti sistemos naudojimo patrauklumą, sukuriant naujus funkcionalumus ir didinant sistemos greitaveiką, taip pat modernizuoti sistemą, sukuriant naujus procesus, susijusius su nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų tvarkymu, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimu ir e. recepto posistemės funkcionalumais. Taip pat siekiama didinti gydymo įstaigų informacinių sistemų integracijos su ESPBI IS ir asmens duomenų saugos brandos lygį.