Epidemiologo žvilgsnis: latviai stebuklo nesukūrė

Ringailė Stulpinaitė-Gvildė
2020-06-26
Nors Baltijos šalys dažnai linkę palyginti, kuri kur pirmesnė, LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas sako, jog COVID-19 akivaizdoje to daryti neverta nei kalbant apie koronaviruso atvejus, nei apie sveikatos sistemą apskritai.
Epidemiologo žvilgsnis: latviai stebuklo nesukūrė
„Nemanau, kad latviai ką nors tokio padarė, kad sakytume, jog jų situacija yra stebuklingai geresnė. Negalvoju, kad tai susiję su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe“, - sako LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

- Netyla kalbos, kad Latvijoje nebuvo tokio griežto karantino, bet koronaviruso atvejų nustatyta mažiau.
- Latviai tikrai turėjo mažesnius karantino suvaržymus, o Lietuvoje jie buvo labiau imperatyvūs. Bet ir vieni, ir kiti jų laikėsi. Nemanau, kad kaimynai ką nors tokio padarė, kad sakytume, jog jų situacija yra stebuklingai geresnė. Negalvoju, kad tai susiję su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe.
Patikrinus „Android“ programos naudotojų mobilumo ataskaitas, galima stebėti, kaip karantino metu buvo pakitęs žmonių judėjimas. Lietuvoje juodžiausiu laikotarpiu judėjimas viešosiose vietose ir parduotuvėse buvo sumažėjęs iki šešiasdešimt procentų, o Latvijoje - dešimčia mažiau. Be to, epidemiologai skaičiuoja bendrąjį sergamumą, tai yra kiek atvejų tenka šimtui tūkstančių gyventojų. Lietuvoje šiam skaičiui yra šešiasdešimt šeši atvejai, Latvijoje – penkiasdešimt devyni (birželio 22 d. duomenimis – red.past.). Taigi, skirtumas nedidelis.
 
- Kokia to priežastis?

- Pirmiausia į akis krenta atliktų testų skaičius. Latvijoje buvo padaryta beveik šimtas trisdešimt aštuoni tūkstančiai testų, o Lietuvoje - per keturis šimtus tūkstančių. Nereikia labai daug išmanyti epidemiologijoje, kad suprastum, jog kuo daugiau testuoji, tuo daugiau ir randi. Jeigu nustatytų atvejų šimtui tūkstančių suma skirtųsi stipriai, galėtume manyti, kad ne testų skaičiuje slypi esmė. Jeigu latviai būtų testavę tokiu pat mastu kaip mes, galbūt ir pas juos atvejų būtų daugiau.
 
Svarbios tik testavimo apimtys? O kaip medikų apsauga?
- Man nuo pat pandemijos pradžios kirbėjo klausimas, kaip apsaugoti medikus. Ir kai tik pandemija buvo paskelbta, amerikiečių ligų kontrolės centras bei garsūs žurnalai tiesiog rėkte rėkė „saugokite medikus“: darykite viską, kad tik infekcija neplistų tarp jų. Lietuvoje medikai sudaro daugiau nei dvidešimt procentų visų užsikrėtusiųjų - tai labai didelis skaičius. Europos medikų asociacijos tinkle pateikiama visų Europos šalių informacija. Lietuva turi per dvidešimt procentų, o Latvijoje – tik kiek daugiau nei dešimt. Galima daryti išvadą, kad latviai geriau apsaugojo medikus, o mes prasčiau, kas irgi prisidėjo prie bendro atvejų augimo skaičiaus mūsų šalyje.
Viena tai lėmusių priežasčių - kad mūsų medikams pradžioje stigo apsaugos priemonių. Kauno klinikos siuvosi marlines kaukes ir parodo problemos mastą. Universitetinė ligoninė pati siuvasi kaukes!
Dar kitas dalykas - Lietuvoje turėjome nemažai koronaviruso židinių: Nemenčinė, Ukmergė, Klaipėda, Marijampolė, senelių slaugos namai... O Latvijoje toks židinys, regis, buvo tik vienas - senelių slaugos namuose.
 
- Vadinasi, mums ne taip prastai sekėsi kovoti su pandemija...
- Neblogai. Aš noriu padėkoti Lietuvos žmonėms už solidarumą. Tikrai dar kartą patys sau įrodėme, kad mokame laikytis karantino, gerbti ir saugoti vieni kitus.
Bet koks tas realus mūsų šalies koronaviruso mastas ir kaip mums iš tiesų pavyko su tuo susitvarkyti, gali parodyti seroepidemiologiniai tyrimai, ką Lietuvoje ir planuojame daryti nuo liepos mėnesio. Dalyvauju Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ligų kontrolės pasitarimuose ir dar neteko girdėti, kad ką nors panašaus galvotų daryti Latvija ar Estija. Būtume pirmieji iš Baltijos šalių atliekantys tokius tyrimus.
 

Ar tikėtis antrosios viruso bangos rudeniop?
- Sunku pasakyti. Ir pavadinimas „banga“ – nežinau, ar jis yra teisingas. Nebent remiantis ispaniškojo gripo atveju, kai antroji banga nusinešė daugiau gyvybių nei pirmoji. Bet mes apie COVID-19 negalime taip drąsiai kalbėti. Sakoma, kad Irane yra antroji banga. Manau, kad ten tik - antrasis pikas. Banga galėtume vadinti tuomet, kai virusas visiškai išnyksta ir kurį laiką jo nebūna, o tuomet vėl prasideda nauji atvejai. O jeigu fiksuojami keli atvejai, po to keliolika, vėl keli, tai labiau galima vadinti antru piku. Kaip ir šiuo metu yra Pietų Afrikoje, nes jie birželio mėnesį atidarė mokyklas ir manoma, kad tai išaugino naujų atvejų skaičių. Bet pasakyti, ar Lietuvoje vėl turėsime po keliasdešimt ar šimtą atvejų per dieną, sunku. Viskas priklausys nuo to, kaip mes suvaldysime situaciją.

 
Iš pirmų lūpų 
Latvijos gydytojų asociacijos prezidentė Ilze Aizsilniece:

- Džiaugiamės turėdami gana nedidelį COVID-19 atvejų skaičių. Manau, to priežastis buvo piliečių, medikų bei valdžios bendradarbiavimas ir nurodymų paisymas.
Neturėjome tokio griežto karantino kaip Lietuva. Restoranai ir parduotuvės buvo atidarytos, tiesiog prašyta laikytis dviejų metrų atstumo. Lauke taip pat buvo prašoma nesibūriuoti ir vaikščioti ne daugiau kaip po du žmones, išskyrus šeimas, kurie kartu gyvena. Tiesa, mes taip pat uždarėme mokyklas, universitetus, mokėmės ir dirbome iš namų nuotoliniu būdu. Latvių prašėme saugoti vyresnius žmones, turėti kuo mažiau kontaktų, nelankyti tėvų ir senelių. Niekas už aplankymą nebuvo baudžiamas, bet dauguma maistą ar vaistus artimiesiems palikdavo prie durų.
 
Nuo kovo pradžios buvo išplatinta rekomendacija viešose vietose dėvėti kaukes, tačiau Latvijoje tai nebuvo privaloma. Žinoma, tai negalioja ligoninėms ir sveikatos klinikoms, privačiam medicinos paslaugų sektoriui. Čia jau visiems buvo privaloma dėvėti kaukes, apsauginius kostiumus ir laikytis kitų apsaugos priemonių. Turiu pasakyti, jog latviai pakankamai gerai paisė šių nurodymų.
Kalbant apie apsaugos priemones medikams – valstybinės gydymo įstaigos buvo aprūpintos gana greitai ir pakankamai. Kiek sunkiau buvo privataus sektoriaus medicinos klinikoms. Tačiau turėjome kelias bendruomenės labdaros iniciatyvas ir odontologus iš jų aprūpinome medicininėmis kaukėmis bei respiratoriais. O po Latvijoje vykusio hakatono 3D spausdintuvo pagalba pasigaminome apsauginius veido skydus ir jais aprūpinome medikus, nes jų nebuvo įmanoma niekur nusipirkti. 
 
Balandžio gale šalyje buvo pasiektas COVID-19 atvejų pikas, bet tam buvome neprastai pasiruošę. Su medikų asociacija atidarėme karštąją liniją visiems, kurie nori išsitirti dėl COVID-19, ir dar vieną karštąją liniją, kuri buvo skirta medikams, dirbantiems su pacientais, gydomais nuo šios infekcijos. Tad antroji linija, inicijuota Latvijos psichologų – psichoterapeutų asociacijos teikė paramą medikams, kuriems reikėjo emocinio palaikymo, nusiraminimo, išklausymo.
Žinoma, dar negalime atsipalaiduoti. Užsiimame švietimu. Be to, kasdien gauname vis naujos informacijos iš mokslininkų, pažinsime COVID-19 dar geriau ir žinosime, kaip tikslingai saugotis. Esu optimistė – tad tikiuosi, kad virusas į Latviją negrįš.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Profesorius R. Kėvalas paneigia mitus apie skiepus ir meningokoką B

    Profesorius R. Kėvalas paneigia mitus apie skiepus ir meningokoką B

    Jeigu vaiko imuninė sveikata bus stipri, jis nesusirgs meningokokine B tipo infekcija. Skiepus per COVID-19 pandemiją galima atidė...
    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...

    Budinti vaistinė


    Šalies vaistininkai mini profesinę šventę

    Šalies vaistininkai mini profesinę šventę

    Rugsėjo 25 d. – tarptautinė vaistininkų diena. Profesinę šventę minintys vaistininkai neslepia, kad šie metai ...
    Farmakotechnikai be darbo – gyventojai be vaistinių

    Farmakotechnikai be darbo – gyventojai be vaistinių

    Nuo kitų metų įsigaliosianti Farmacijos įstatymo nuostata, skelbianti, kad vaistinėje fiziškai turi būti ne mažiau kaip vie...

    Sveika šeima


    Meilė – ne spermatozoido ir kiaušidės susitikimas

    „Tie, kurie galvoja, kad gali gyventi gerai ir vieni, nemoka mylėti – jie nepažįsta nei meilės rizikos, nei pasitenkinimo ja“, - psychologies.ru interviu sako psichologas, rašytojas, Ž.Lakano mokinys Jacques-Alain Miller.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    R.B.Ginsburg: liberalų ikoną sustabdė tik vėžys

    Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg (1933-2020) – kovos už demokratiją ir liberalias idėjas simbolis. Ilgus metus ji grūmėsi ir už savo gyvybę. Tačiau galiausiai nusileido per daugiau nei dešimtmetį nepailsusiam varžovui – kasos vėžiui. Jos gyvybė užgeso rugsėjo 18-tą, tačiau ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica