Prieš metus Elektrėnų ligoninės vairą perėmęs elektrėniškis Žydrūnas Martinėnas sako čia įdarbinęs stipriąsias savo puses. Racionalus požiūris, strateginiu mąstymu grįsti sprendimai – tai naujojo vadovo savybės, kuriomis gydymo įstaigos kolektyvas žavisi pirmiausia. Ir iš tiesų, to nepastebėti lankantis gydymo įstaigoje neįmanoma. Nuo popierizmo prie skaitmenizacijos, nuo nusistovėjusios tvarkos – prie naujų strateginių sprendimų, veiklos sričių ir pacientams siūlomų paslaugų. Viena jų – netrukus duris atversiantis Geriatrijos dienos stacionaras.
Laukia pertvarkos
Šiandien Elektrėnų ligoninė ruošiasi artėjančiai gydymo įstaigų tinklo pertvarkai – planuojama, kad neilgai trukus struktūriniu būdu bus sujungtos savivaldybės viešosios gydymo įstaigos ir įkurtas bendras sveikatos centras.
Ligoninės vadovas Ž.Martinėnas aiškina tokiu atveju sveikatos centras gautų europinį finansavimą infrastruktūros plėtrai. Pirmajame etape gydymo įstaigoms, kurios jungtųsi struktūriniu būdu, paskirtas keturiasdešimties milijonų eurų biudžetas. Jis turi prasidėti jau balandžio mėnesį, antrasis etapas – rudenį.
„Ligoninė laukia investicijų. Patalpos seniai remontuotos, reikalinga ir nauja įranga. Tai, ką uždirbame, didžiąją dalį išleidžiame darbo užmokesčiui, o kur dar vaistai, medicinos priemonės, komunaliniai patarnavimai. Pačiu laiku Elektrėnų savivaldybė investavo į modernią saulės jėgainę ir dabar savivaldybės įstaigos gauna jos gaminamą elektros energiją. Ženkliai išaugus elektros kainoms, tai leidžia reikšmingai sutaupyti. Vis dėlto naujai įrangai ir bendrai įstaigos plėtrai lieka nedaug“, – kad finansinis pastiprinimas reikalingas, kalba Elektrėnų ligoninės direktorius Žydrūnas Martinėnas.
„Reformos, kaip bebūtų, visuomet yra prieštaringai vertinamos, todėl nuomonių tarp personalo yra įvairių. Mano vizija – nesisiaurinti ir nesimažinti, o atvirkščiai, plėstis. Tačiau jokia plėtra neįmanoma be rimtesnių investicijų“, – pasakoja vadovas, pabrėždamas, kad Elektrėnai – strateginė vieta tarp Vilniaus ir Kauno, čia atvažiuoja pacientai iš didžiųjų miestų, aplinkinių rajonų.
Duris atvers Geriatrijos dienos stacionaras
Gydymo įstaigoje vyksta baigiamieji darbai ir netrukus duris atvers Geriatrijos dienos stacionaras, kurio įkūrimas finansuotas Europos Sąjungos fondų lėšomis.
Pirmųjų pacientų laukiama balandį. Kaip tvirtina ligoninės vadovas, įstaigos specialistai jau baigė specialus kursus, planuojama, kad geriatrijos paslaugas teiks elektrėniškių ypač mylimas vidaus ligų gydytojas Gediminas Zagorskis. Jis iš vidaus ligų gydytojo specialybės persikvalifikavo naujai veiklai. Elektrėnų ligoninės Konsultacinės poliklinikos ir Geriatrijos dienos stacionaro skyriaus vedėjas Edmundas Niparavičius pasikvietė aprodyti erdvias, dešimt lovų turinčias skyriaus patalpas.
„Čia bus pacientų virtuvėlė, – tik atrakinęs dar dažais kvepiančio stacionaro duris rodo vedėjas. – Jie galės pasigaminti valgyti. Tuos, kurie dėl ligos praradę socialinius įgūdžius, mokinsime iš naujo elementarių buities ruošos darbų, ugdysime savarankiškumą. Tam įrengėme ir skalbykles, džiovykles.“
Turintiesiems judėjimo sutrikimų bus skiriamos mankštos, masažai, taip pat fizioterapinės, kineziterapinės ir ergoterapinės procedūros. Įrengta atskira erdvė besiruošiantiems operacijoms. E.Niparavičius paaiškina, kad pacientai po operacijos paprastai nežino, kaip toliau jiems reikės gyventi, socialiai prisitaikyti buityje.
„Taip pat čia bus statomos lašinės, leidžiami medikamentai. Pacientas, sergantis ne viena lėtine liga ir vartojantis daug vaistų, ne visada sugeba juos tinkamai vartoti. Tą padaryti padėsime šiame centre“, – naudą pacientams vardina vedėjas.
E.Niparavičius, vedžiodamas po centro patalpas, rodo brangiai atsiėjusią gydymo įrangą: dubens kaulams stiprinti skirtus aparatus tiems, kurie nelaiko šlapimo, deguonies koncentratorius, masažo fotelius ir kitą šiuolaikišką įrangą, skirtą pacientų gyvenimo kokybei gerinti.
Paslaugomis pasinaudoti galės visi, kuriems reikalinga speciali pagalba.
„Neturime tiek finansinių, žmogiškųjų resursų, kad pacientams visa tai atliktume atvažiavę į namus. Žmogui tokiu atveju reikėtų ir visą reikalingą įrangą atvežti, – aiškina E.Niparavičius, pridurdamas, kad jau svarsto apie pacientų pavėžėjimo galimybes.– Esame numatę bendradarbiauti su socialinių paslaugų centru. Derinsime pacientų nuvežimą ir parvežimą, nes ne visų jų artimieji gali tuo pasirūpinti.
Gyvenantiems tolėliau ar kituose rajonuose be specialaus pavėžėjimo neišsiversi.“
Gydytojas džiaugiasi, kad daug erdvės turintis skyrius vienu metu galės suteikti pagalbą nemažai pacientų, o žmogui per metus bus skirtas dešimties dienų ciklas. Tiesa, įtampą kelia nesueinantys matematiniai „galai“. Nors šiandien paslaugos kaina už dieną yra 31 euras, E.Niparavičius viliasi, kad įkainis bus pakeistas. Mat skaičiuojant skyriaus per mėnesį gaunamas pajamas, šių vos užteks septynių jo darbuotojų atlyginimams padengti. „Turėsime kaštus dengti iš kitų skyrių“, – aiškina pašnekovas.
Sparčiai diegiami skaitmeniniai sprendimai
Ž.Martinėnas pasakoja, kad tik pradėjus eiti naujas pareigas, vienas didžiausių iššūkių buvo po kovidinio laikotarpio atkurti uždarytų skyrių veiklą ir padaryti ją nenuostolingą: „Nors tikslo pilnai dar nepasiekėme, tendencijos neblogos, artėjame prie to, kad padengtume skyrių personalo darbo užmokesčius. Dideliu pasiekimu laikau, kad jau pavyko nustatyti tam tikras tvarkas, pavyzdžiui, patvirtinti įstaigos reglamentą, įgyvendinantį pažangius darbo principus, pavyzdžiui, tokius, kaip darbuotojai turi susipažinti su informacija – nuo popierinių perėjome prie skaitmeninių sprendimų. Dokumentų valdymo sistema pas mus didžiąja dalimi tapo skaitmenizuota.“
Elektrėnų ligoninė gali pasigirti, kad yra vienintelė gydymo įstaiga, išnaudojanti tokiu mastu dokumentų valdymo sistemą.
„Toli lenkiame kitas savivaldybės įstaigas. Pas mus daugiau negu pusė dokumentų yra elektroniniai, pasirašomi elektroniniais parašais. Džiaugiamės, kad kolektyve palaikoma ši kryptis, personalas smalsus, nesipriešina naujovėms, jie nori dirbti skaitmenizuotai, moderniai, domisi naujovėmis“, – sako ligoninės vadovas.
Džiaugiamasi ir įdiegta skaitmenizuota sistema ligoninės klinikinėje laboratorijoje, kur siekiama visiškai atsisakyti popierizmo. „Visa informacija yra kompiuteryje. Iš ten matome, kaip juda tyrimų užsakymai. Sekame, ar viskas atliekama laiku. Į sistemą iškart ateina tyrimų atsakymai, nieko papildomai nebereikia įvedinėti ranka“, – rodydama į monitorių aiškina laboratorijos vedėja Nijolė Petkūnienė.
Rodydama laboratorijoje veikiantį kraujo tyrimų aparatą ir aiškindama apie aukštą jų kokybę gydytoja sako, kad prietaisas dirba taupiausiu, tačiau našiausiu režimu: „Nieko neišvaistome veltui, neutilizuojame be reikalo reagentų.“
Ir iš tiesų, vaikštant po ligoninės skyrius justi, kad turimi ištekliai paskirstyti racionaliai. Čia viskas pamatuota ir tiksliai apskaičiuota. Visur vyrauja aiški tvarka.
Ko gero, ne be reikalo už tai šiai gydymo įstaigai teko daug atsakomybės reikalaujantis darbas. Elektrėnų ligoninė yra Vilniaus regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos, kuria naudojasi kartu su dešimčia kitų sveikatos įstaigų, valdytoja.
„Esame atsakingi, kaip per mūsų naudojamą sistemą bendraujama su e.sveikata ir jos palaikymą. Pas mus yra ir serverinė, kurią prižiūrime. Per šiuos metus turėtume perkelti savo sistemą ir duomenis į kurį nors valstybinį duomenų centrą. Tai nemaža atsakomybė ir veiklos dalis tenkanti mums: saugos dokumentų parengimas, priežiūra, palaikymas, informacinės sistemos rizikų vertinimas“, – šiai veikliai nemažai dėmesio sako skiriantis ligoninės vadovas. Kaip sudėtinė veiklos dalis – pasirengimas užtikrinti valdomos informacijos saugą, apsaugoti nuo kibernetinės erdvės grėsmių bei incidentų. Tuo tikslu gydymo įstaiga dalyvavo kibernetinio saugumo „Kibernetinis Skydas 2022“ pratybose.
Įvesta disciplina, aiški tvarka
Ligoninėje įvesti skaitmenizuoti ir strateginio planavimo sprendimai nestebina, sužinojus, kad šiuos įgūdžius vadovas atsinešė dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje.
„Kėliau sau klausimą, kaip nebūdamas gydytojas eisiu vadovauti gydymo įstaigai? Ar mano turimos žinios ir kompetencijos čia pasitarnaus, ar galėsiu priimti tinkamus bei argumentuotus sprendimus, valdyti situaciją“, – atvyrauja Ž.Martinėnas.
Trūkumą, kaip pats sako, kad nėra gydytojas (Ž.Martinėnas yra vaistininkas bei medicinos ir farmacijos mokslų daktaras – aut. past.), atsveria kiti turimi pranašumai. Nemenka vadybinė patirtis Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, stiprios žinios skaitmenizavimo, projektų ir personalo valdymo srityse.
„Gydymo metodikų giliai neišmanau, tačiau glaudžiai bendraujame su kolektyvu, su gydytojais aptariame visas situacijas, aiškinamės ir priimame sprendimus sinergiškai“, – kalba vadovas.
Ž.Martinėnas prasitaria, kad vos atėjęs dirbti į rajoninę ligoninę pajuto lėtesnį tempą nei sostinėje, tačiau sau aukštai iškelta kartelė – įvesti ligoninėje aiškią tvarką – neleido atsipalaiduoti.
„Norėjosi tuoj pat imtis didelių pertvarkų, teigiamus pokyčius matyti nedelsiant: sustruktūrizuoti darbus, viską tvarkingai „sudėlioti į lentynėles“, įsigyti naujų, šiuolaikinių priemonių. Dirbus didelėje organizacijoje, kurioje ypatinga tvarka ir aiški struktūra, norėjosi ne prastesnę tvarką palaikyti ir naujose pareigose“, – sako jis.
Ar neišsigando personalas įvestos disciplinuotos aplinkos? „Manau, ligoninėje turi harmoningai sugyventi dalis rutinos ir reglamentavimo, taip pat dalis greitų bei rizikingų sprendimų. Tokia simbioze ir veikiame“, – tvirtai sako vadovas.
O kolektyvas vienbalsiai sutaria, kad įsivyravo didesnė ramybė ir harmonija.
Žinoma, tai pajusti buvo galima tik pasibaigus įtemptam pandemijos laikotarpiui. Mat Ž.Martinėnui teko užduotis „išvairuoti“ pačiame pandemijos įkarštyje kovidine tapusią ligoninę. Ligoninės gydytojai sutinka, kad be šalto vadovo proto ir strateginių ėjimų taip puikiai su tuo nebūtų susitvarkę.
„Reanimacijoje visos lovos buvo užpildytos, trūko ir personalo. Iššūkis buvo, kaip užtikrinti darbą nuotoliniu būdu ten, kur tai įmanoma, kur tai mažintų infekcijos rizikas bei pagerintų komandinio darbo rezultatus. Atėjęs dirbti į šią gydymo įstaigą tokios infrastruktūros neradau, bet žingsnelis po žingsnelio judėjome pirmyn, vidinė pertvarka įvyko“, – prisimena Ž.Martinėnas.
Pasibaigus kovidiniam laikotarpiui dar vienu iššūkiu tapo atkurti sustabdytas paslaugas.
Iššūkis – pritraukti specialistą
Nors Elektrėnai, atrodytų, strategiškai patraukli vieta tiek pacientams, tiek ir sveikatos priežiūros specialistams, tačiau kelia ir iššūkių dėl personalo. Mat gyvenimas šalia didžiųjų miestų medikus dėl geresnio darbo užmokesčio vilioja dairytis darbo juose.
Paklaustas, kokie svertai padėtų specialistus privilioti be patrauklaus darbo užmokesčio, vadovas sako stengęsis ligoninėje suformuoti horizontalaus bendradarbiavimo modelį bei palankią aplinką – tai stiprina ir motyvuoja kolektyvą dirbti. Taip pat didesnis vidurinės grandies vadovų įsitraukimas į gydymo įstaigos valdymo procesus leidžia suprasti, kaip sukasi ligoninės aparatas ir kaip skirstomos uždirbtos lėšos.
„Darbuotojas, jei neįsitraukia į vidinius procesus, nesupranta, kaip uždirbami pinigai. Jis gali norėti didesnio atlyginimo tiesiog dėl to, kad jo kolega kitame mieste tiek uždirba. Tačiau, jei paslaugos nebus suteiktos, nebus ir užmokesčio už jas“, – elementarią matematiką dėsto vadovas. Žinoma, nemenkas iššūkis motyvuoti darbuotojus eiti dirbti, operuoti ir tuo būdu užsidirbti, kartu efektyvinant ir pačią įstaigos veiklą.
Gal Elektrėnų ligoninė kai kuriais atvejais ir nėra pranašesnė darbo užmokesčiu, palyginti su didžiosiomis gydymo įstaigomis, kovoje už gerą specialistą 1:0 laimi galėdama pasiūlyti stabilumą ir harmoningą atmosferą.
„Beveik 28-erius metus dirbau Vilniaus klinikinėje ligoninėje. Buvau išvargusi nuo begalinių pertvarkų, aiškumo nebuvimo, norėjosi darbe stabilumo“, – sako gydytoja anesteziologė reanimatologė Rūta Kiršienė, nepabūgusi keisti darbovietės iš sostinės į rajoninę ligoninę.
Na, o dirbti čia ramiau? – klausiame. „Dirbti reikia visur: tempas nemažas, darbas nelengvas. Reanimacijoje visi pacientai sunkios būklės. Tačiau tai čia atsveria draugiškas kolektyvas“, – sako gydytoja.
Ligoninės vadovas sako, jog pritraukiant specialistus padeda ir savivaldybė, iš kurios sulaukia didelio palaikymo, iš kitų vietovių važinėjantiems gydytojams kompensuojamos išlaidos degalams. Vis dėlto ir jos biudžetas nėra guminis.
Susigrąžina gerus „kalvius“
Elektrėnų ligoninė užgyveno patikimų ir stiprių specialistų, kurie po ilgesnės pertraukos ir vėl čia noriai sugrįžta.
Neseniai prie Elektrėnų ligoninės chirurginio stalo sugrįžusį gydytoją chirurgą Romą Arūną Raižį po ilgos pertraukos atgal paviliojo darnus kolektyvas. 21-eri metai, praleisti šioje gydymo įstaigoje, vis dėlto paliko įspaudus. „Iš tiesų gydytojams nesvarbu, kas vadovauja gydymo įstaigai. Svarbu, kad niekas nesikištų į patį gydymo procesą. Mes su kolektyvu sukūrėme vidinę darbo struktūrą, vienas kitą puikiai pažįstame, todėl čia jaučiamės komfortiškai“, – sako iš Kauno kasdien į Elektrėnus atvažiuojantis chirurgas.
Laikinai ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriui vadovaujantis gydytojas Tomas Pranckevičius, mediko karjeroje padaręs pertrauką, ilgam balto chalato nepakabino. Su nauju polėkiu grįžo prie tikrojo savo kelio ir patikimos gydymo įstaigos.
Ligoninė suinteresuota gerus „kalvius“ ne tik priimti atgal į komandą, bet jei atsiranda gerų perspektyvų, ir perkvalifikuoti. Vidaus ligų skyriuje dirbęs gydytojas Gediminas Zagorskis neilgai pasidžiaugė užgyventa pensija. Jį atgal į darbą paviliojo naujasis Geriatrijos dienos stacionaras ir gydytojo geriatro vieta.
„Vyresnius gydytojus jau puikiai pažįsta elektrėniškiai, prie jų yra pripratę. Jų kompetencija, per ilgą darbo praktiką įgytos žinios ir gyventojų pasitikėjimas kuria ligoninės vertę, stiprina komandą“, – sako gydytojas.
„Pasimatavo“ elektrinės katastrofą
Neseniai pergyvenusi kovidinį laikotarpį, Elektrėnų ligoninė, galima sakyti, „pasimatavo“ dar vieną masinę nelaimę – elektrinės katastrofos scenarijų.
Pernai spalio mėnesį čia vyko civilinės saugos pasirengimo pratybos „Budrus velnias 2022“, kurias organizavo krašto apsaugos savanoriai. Prie imituojamos Lietuvos elektrinės avarijos padarinių likvidavimo prisidėjo visos Elektrėnų savivaldybės įstaigos. Aktoriais tapo krašto apsaugos savanoriai.
„Buvome pirmieji parodę norą dalyvauti ir išbandyti praktiškai, kaip galėtume padėti suvaldyti tokį ekstremalų scenarijų. Į ligoninę buvo vežami „sužeistieji“, kuriuos buvo sunku atskirti nuo tikrųjų pacientų. Jie buvo kruopščiai nugrimuoti, imituotos žaizdos atrodė labai tikroviškai“, – įspūdžiais dalinosi vadovas.
„Pratybos buvo išties įtemptos. Karštąja zona tapo priėmimo, reanimacijos skyriai. Buvo ir „žuvusiųjų“. Išbandėme, kaip būtų operatyviai priimami, rūšiuojami, registruojami gausiai vežami į ligoninę nukentėję pacientai, kaip visas ligoninės personalas įtraukiamas į pagalbos suteikimą ekstremaliomis sąlygomis“, – apie ligoninei tekusius uždavinius pasakoja Ž.Martinėnas.
Nors buvo nustatyta pratybų data, gelbėjimo operacijos netikėtumo jausmą sustiprino tai, kad ligoninės personalas nebuvo informuotas, kuris į priėmimo skyrių atvykęs nukentėjęs yra pratybų dalyvis, o kuris - ne.
Anot vadovo, civilinės saugos pasirengimo pratybos buvo į naudą visam ligoninės personalui. Jie ne tik atnaujino žinias, bet ir pamatė silpnąsias vietas, ką reikėtų tobulinti.n
Komentaras
Direktoriaus pavaduotojas medicinai Dmitrij Burkoj:

- Nors direktorius vadovauja įstaigai kiek ilgiau nei metus, jausmas toks, kad pas mus jis dirba visą gyvenimą. Išskirtinis mūsų vadovo bruožas – su personalu jis visada bendrauja žmogiškai ir šiltai, nė karto negirdėjau jo kalbančio pakeltu tonu.
Jaučiame visapusišką gydymo įstaigos stiprėjimą. Direktoriaus įvesta tvarka ligoninei yra į naudą. Nesakau, kad anksčiau disciplina šlubavo, tiesiog dabar keičiasi į geresnę pusę vidinė kultūra. Mūsų vadovas yra mokslų daktaras ir ligoninę valdo su mokslininko preciziškumu. Dabar viskas vykta racionaliau, greičiau. Ėmė veikti vidinis auditas. Kitaip sakant, biurokratija, gerąja to žodžio prasme, įstaigoje pakilo į aukštesnį lygį. Daug dėmesio skiriama bendravimo su pacientais kultūrai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: