Elektrėnų ligoninė stengiasi surasti aukso viduriuką

Deimantė Gruodė
2020-07-03
„Mozaika susideda iš smulkių lego kaladėlių“, - vaizdingai atsakė Elektrėnų ligoninės direktorius Edmundas Niparavičius, paklaustas, kokių priemonių ėmėsi stengdamasis, idant virusas nepatektų į gydymo įstaigą. Pasak jo, buvo apgalvota kiekviena detalė, suderinta mažiausia smulkmena, o apsaugos priemonėms taikomi aukščiausio lygio standartai. Ir iš tikrųjų, vos įžengus į Elektrėnų ligoninę prišoka budinti darbuotoja, kuri mums pamatuoja kūno temperatūrą. „Atsipalaiduoti negalime, nes virusas niekur nedingo“, - paaiškino ligoninės direktorius.
Elektrėnų ligoninė stengiasi surasti aukso viduriuką
Elektrėnų rajono savivaldybė ligoninei nupirko keturis modernius dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus.

Faktas
Elektrėnų ligoninė asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia apie 27 tūkst. savivaldybės gyventojų, iš jų: per 18 tūkst. miesto, per 8 tūkst. kaimo gyventojai.


Apsirūpinę apsaugos priemonėmis
„Pirmiausia vadovavomės patvirtintais teisės aktais ir dar labiau sugriežtinome apsaugos priemonių naudojimo tvarką. Per karantiną pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką darbuotojai turėjo naudoti apsaugines veido kaukes ir pirštines, vienkartinius chalatus bei rankų dezinfekcinį skystį ir kitas priemones. Ligoninėje sureguliavome pacientų srautus, prie įėjimo pastatėme budintį darbuotoją, kuris kiekvienam įėjusiajam pamatuoja temperatūrą, o reikalui esant palydi iki specialisto durų“, - apie karantino metu ligoninėje įvestą tvarką pasakojo E.Niparavičius.
 
Hospitalizuotų pacientų lankymas įstaigoje vis dar griežtai draudžiamas. Tiesa, pas sunkesnių būklių pacientus lankytojai įleidžiami, prieš tai šiuos aprūpinant apsaugos priemonėmis, be to, kontroliuojamas jų vizito palatoje laikas. Tačiau masiško pacientų lankymo, koks būdavo seniau, kai pas sergantįjį sueina plati giminė ir praleidžia pusę dienos, artimiausiu metu tikrai nebus. Pagal nustatytą ligoninės tvarką dėl pacientų lankymo sprendžia gydantis gydytojas, pasitaręs su skyriaus vedėju.
„Visose situacijose stengėmės surasti aukso viduriuką. Personalo, pacientų sveikata ir saugumas mums pirmoje vietoje“, - pridūrė įstaigos vadovas.


 
Anot jo, bandant sumažinti galimą infekcijos patekimo į ligoninę riziką svarbi kiekviena smulkmena. Pavyzdžiui, karantino laikotarpiu ant vienkartinių kaukių ligoninės darbuotojai preciziškai pažymėdavo valandas, kada šią užsidėdavo ant veido, ir keisdavo, kaip priklauso, kas keturias valandas. Direktorius džiaugiasi, kad personalas vienas kitą itin atidžiai stebėjo ir kontroliavo, idant apsaugos priemonės būtų nešiojamos teisingai.
„Kartais pamiršdavau, kada užsidėjau veido kaukę. Bet darbuotojai man primindavo: direktoriau, jau atėjo laikas ją pakeisti nauja. Apsaugos priemonėmis buvome apsirūpinę ir jas naudojome protingai. Su savivaldybe derinome jų pirkimus, procesą koordinavo už tai atsakingas žmogus. Pas jį nuvažiavę pateikdavome kaukių variantus už atitinkamas kainas. Suderindavome, kurios jų pigesnės, kokie pristatymo terminai. Nors, turiu pasakyti, kad prekės pigumas buvo nepagrindinis kriterijus, svarbiausia jas gauti laiku ir kuo skubiau.
 
Savivaldybė mums nupirko ir keturis dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus. Pastarųjų turėjome, bet jie buvo senesnio modelio, tam tikri parametrai pasenę. Dabar medicinos įrangą atnaujinome (pernai investavome ir daug ligoninės lėšų), tad mūsų Anesteziologijos-reanimacijos skyrius absoliučiai viskuo aprūpintas“, - pasakojo direktorius, džiaugdamasis, jog su savivaldybės atstovais net ir sunkiausiais momentais pavykdavo sklandžiai susikalbėti bei priimti geriausius sprendimus.
Iš savivaldybės gavusi finansinę pagalbą ligoninė apsirūpino ne tik naujais dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais, bet ir moderniais oro valymo įrenginiais, pirko ir basonų plovimo-dezinfekavimo mašiną, idant personalui būtų palengvinamas darbas. Sveikatos apsaugos ministerija ligoninėje atnaujino rentgeno įrangą, padovanojo naują portatyvinį rentgeno aparatą. Šis buvo naudojamas ir karščiavimo klinikoje.
 

„Dirbti sekėsi sklandžiai, darbo daug, pacientai įvairūs. Su apsaugos priemonėmis dirbti sunkiau – karšta, sunku kvėpuoti. Bet apsipratome dirbti su visokiais skafandrais, kas pradžioje buvo nauja. Pastebiu, kad ir pacientai tapo mielesni ir kantresni“, - sakė Priėmimo –skubios pagalbos skyriaus vedėja Aurika Kulbokienė.

 
Karantino metu ligoninėje buvo atidėtos planinės operacijos ir konsultacijos, išskyrus būtinąją medicininę pagalbą. Kaip patikino ligoninės vadovas, pacientams skubi medicininė pagalba visuomet buvo suteikiama laiku, kas ypač aktualu insulto ar infarkto atvejais. Kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams pirmiausia stabilizuojama būklė suleidžiant trombus tirpdančių vaistų, tuomet iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kviečiamas reanimobilis. Po reikiamos intervencijos trečio lygio gydymo įstaigoje pacientas tolesnio gydymo parvežamas atgal į Elektrėnų ligoninę. Įstaigoje veikė ir karščiavimo klinika, tačiau per savaitę joje apsilankydavo vos du trys pacientai. Tad savivaldybė, nematydama būtinybės toliau jos išlaikyti, sudarė sutartį su Trakų rajono savivaldybe, kur dabar ir siunčiami tokie karščiuojantys pacientai.
„Atvežus pacientą į Priėmimo–skubios pagalbos skyrių, nesvarbu, ar lūžusi koja, ar kitos sveikatos problemos, personalas prie jo eidavo kaip prie sergančiojo COVID-19, tai yra naudodami maksimalias apsaugos priemones. Su pastarosiomis problemų nekilo, jų turėjome ir turime, netgi esame sukaupę rezervą“, - sakė E.Niparavičius.
 

„Didžiausias mūsų turtas - ne medicinos aparatai, o personalas, profesionalūs gydytojai (turime net du mokslų daktarus), slaugytojos ir kitų tarnybų darbuotojai. Dalis jų dirba ir universitetinėse ligoninėse, kur turi tokias pat, kaip ir pas mus, darbo priemones bei sąlygas. Taigi, jų kvalifikacija nesumažėja išvažiavus iš Vilniaus ir atvykus į Elektrėnus“, - sakė Elektrėnų ligoninės direktorius Edmundas Niparavičius.

 
Atnaujina planines paslaugas
Elektrėnų ligoninės medikai jau sugrįžta prie įprastinio darbo ritmo.
„Ambulatorinių paslaugų teikiame 80-90 procentų ankstesniojo krūvio. Pakoregavome nuotolinių ir kontaktinių konsultacijų santykį, nes kai kurių specialybių nuotolinės konsultacijos nepasiteisino. Ambulatorinėje grandyje visiems medikams sudarėme schemą, koregavome, žiūrėjome, kaip specialistų darbo laiką panaudoti produktyviai. Pavyzdžiui, ką nuotolinės konsultacijos metu gali pakonsultuoti akių ligų gydytojas?
 
Tik vienas geras principas, kad dabar pas specialistus registruojame pacientus, turinčius šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimus. Anksčiau, dar iki epidemijos, būdavo, kad pacientas ateina pas šeimos gydytoją ir sako: noriu pas akių ligų gydytoją ar pas kitą specialistą, ir gauna taloną arba užsiregistruoja paskambinęs telefonu. Paciento nuomonė, ko jam reikia, nėra pagrindinis argumentas ir kriterijus. Esant tokiai tvarkai, tik užimami talonai, ilginamos eilės, o pas specialistus pakliūna tie, kurių sveikatos problemas gali išspręsti šeimos gydytojas. Pastarasis privalo nuspręsti, ar pacientui reikalinga specialisto konsultacija ar ne. Tikimės, kad naujai priimta tvarka bus išlaikyta, nepriklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje“, - sakė E.Niparavičius, pridurdamas, kad iš pacientų pusės dėlto buvo kilęs nepasitenkinimas, bet stengiamasi kiekvienam išaiškinti, jog naujoji tvarka yra logiška ir teisinga.
 
Elektrėnų ligoninėje visu pajėgumu stengiamasi sugrįžti prie planinių stacionarinių paslaugų, nepriklausomai nuo to, kad vasarą rajono ligoninėse jaučiamas sezoninis jų sumažėjimas. Pirmiausia hospitalizuojamas pacientas izoliuojamas, personalas prie jo eina apsirengęs apsaugos priemonėmis, imamas mėginys dėl COVID-19 tyrimo, šie vežami į Santaros klinikų laboratoriją. Tam tikslui Elektrėnų ligoninėje ir šeštadieniais, ir sekmadieniais dirba budintis vairuotojas. Paprastai atsakymas iš laboratorijos ateina greitai, vos per vieną parą.


 
Paklaustas, kaip vertina ministro rekomendacinio pobūdžio įsakymą dėl medikų darbo ciklais, E.Niparavičius sako, jog dėl to įstaigos darbas nesutriko.

„Savivaldybė antrus metus iš dalies kompensuoja važinėjančių gydytojų kelionės išlaidas. Nustatėme mechanizmą: pagal google maps programą žiūrime, kiek yra kilometrų nuo gyvenamosios vietos, prie kurios priregistruotas gydytojas, iki ligoninės, ir yra nustatyta atitinkama vieno kilometro apmokėjimo suma. Mes ją sumokame medikui, paskui mėnesio pabaigoje ją mums kompensuoja savivaldybė. Šiuo metu apie keturiasdešimt gydytojų ja naudojasi. Vadinasi, tiek turime važinėjančių medikų, didžioji dauguma – ambulatorinėje grandyje. Mano užduotis ir prievolė – užtikrinti, kad specialistas, turintis darbo sutartį su mūsų įstaiga, atidirbtų joje numatytą laiką, suteiktų numatytas paslaugas ir už tai gautų atlyginimą. Aš tai vykdau. Kita sutarties šalis – specialistai – irgi vykdo savo pareigas. O visi kiti niuansai tampa nebeaktualūs.
 
Pavieniai gydytojai, kuriems pagrindinės darbovietės rekomendavo dirbti ciklais, irgi nesukėlė problemų konsultacinėje poliklinikoje. Iš anksto perskirstėme pacientų srautus, koregavome gydytojų darbo grafikus. Visos grandys dirbo ir dirba sklandžiai“, - patikino E.Niparavičius. O jei valstybiniu mastu būtų nustatytas griežtas reikalavimas, kad medikui galima dirbti tik vienoje darbovietėje, be jokios abejonės, tai priverstų užsidaryti dalį rajoninių ligoninių.
„Mūsų paslaugos itin reikalingos, jos yra arti paciento. Vyresnio amžiaus žmonės sėda į savo antrą golfiuką ir iš kaimo atbilda iki mūsų įstaigos, kai į Vilnių jis niekada gyvenime pats nenuvažiuos“, - sako ligoninės vadovas.
 

„Mūsų reanimacija atnaujinta, moderni: turime ir netiesioginės, ir tiesioginės stebėsenos sistemas, įdiegta daug kompiuterizuotų dalykų, kas tikrai stipriai palengvina darbą. Įranga atnaujinta prieš metus, mūsų elektroninė sistema veikia puikiai, geriau negu e.sveikata. Iš esmės niekuo nenusileidžiame Vilniaus gydymo įstaigų reanimacijoms“, - sakė gydytoja anesteziologė- reanimatologė Lina Šukienė.

 
„Pacientas iš Vilniaus atvyko dėl raktikaulio lūžio, kadangi pas mus operaciją atliko greitai, o Vilniuje būtų reikėję laukti pusantros ar net dvi savaites.
Turime itin gerą ir patyrusį gydytoją traumatologą, kuris operuojamo paciento raktikaulį surinko iš gabaliukų“, - pasakojo Elektrėnų ligoninės Anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Rūta Stasiulionė, beje, anksčiau dirbusi Ukmergės ligoninėje.
Medikė palygina, jog mažesnėse gydymo įstaigose dirbti smagiau, juolab kad medicinine įranga Elektrėnai nė kiek nenusileidžia kitoms ligoninėms.
 

„Didžiosiose ligoninėse yra konvejeris, o čia vienam pacientui galime skirti ženkliai daugiau laiko ir dėmesio. Dirbame su naujausia įranga, prie kiekvienos reanimacinės lovos turime dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą. Kaip jau ne pirmą kartą sakau, trečio lygio ligoninės turėtų užsiimti itin sunkių būklių pacientais, o lengvesnius atvejus palikti mums. Dabar yra atvirkščiai: trečias lygis operuoja apendicitus, o mūsų sunkios būklės pacientai nelengvai patenka į trečio lygio ligonines, nes šios yra perpildytos“, - sako Anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Rūta Stasiulionė.

 
Atsipalaiduoti negalima
Nors visuotinis karantinas šalyje atšauktas, medikai sako, jog atsipalaiduoti dėl koronaviruso dar negalima.

„Man apmaudu, kad aš, kaip ir visi piliečiai, nuėjęs į prekybos centrą vienintelis vaikštau su veido kauke ir apsauginėmis pirštinėmis. Įsivaizduokite, į Priėmimo –skubios pagalbos skyrių atvyksta pacientė, paklausiu, kodėl jūs be kaukės. Ji man sako, ministras tik rekomendavo ją nešioti. Sakau, pas mus ligoninėje tai yra privalu, prašau, užsidėkite. Pasinaudojus tualetu irgi nėra įsakymo plausti rankas. Tai – elementari vidinė kultūra ir asmens higiena.
Gydymo įstaigos medikai yra profesionalai. Visi suvokia, kad niekas nesibaigė ir turi saugotis, idant virusas nepakliūtų į gydymo įstaigą, o ne laukti, kada jau reikės kovoti su pasekmėmis“, - sako E.Niparavičius.
 
Elektrėnuose liepos 5 d. vyks šventė, miestui – 60 metų. Į ją pakviestas ir ligoninės vadovas, bet jis dar svarsto, ar dalyvaus, kadangi žmonių susibūrimo vietoje iš karto didėja rizika užsikrėsti pavojinga infekcine liga.
Iki šiol Elektrėnų savivaldybėje nustatyti penki šeši koronaviruso atvejai. Prieš kelias savaites buvo nustatytas dar vienas. Kadangi savivaldybė maža, skaičiuojant atvejų skaičių šimtui tūkstančių gyventojui, rajonas pakliuvo į didelės rizikos savivaldybių tarpą.


 
„Pagal nustatytą tvarką vėl pratestavome visus ligoninės darbuotojus, nes apsaugos priemonių ir testų iš tikrųjų per daug nebūna.
Karštuoju periodu testavome ne tik medikus, bet ir personalo darbuotojus. Buhalteriją išvis buvome iškėlę į kitą korpusą, idant kiek galima atskirti, izoliuoti įstaigos darbuotojus. Rizika gydymo įstaigoje visada išlieka. Tad skaudu, kai iš to daromi kriminaliniai nusikaltimai. Jeigu policininkas, galbūt pažeidęs saugos priemonių naudojimo tvarką, žuvo, ir jam garbė. O jeigu medikas galbūt pažeidė saugos priemonių naudojimo tvarką, juos tiria prokuratūra. Tai nėra gerai. Juk niekas specialiai nenorėjo užsikrėsti, o šimtaprocentinio saugumo COVID-19 atžvilgiu nėra. Užsikrečia ir miršta netgi infekciniuose skyriuose dirbantis personalas, nepaisant to, kad naudoja visas įmanomas aukščiausio lygio apsaugos priemones. Šimtaprocentinės garantijos nėra.
Taip ir mes saugomės maksimaliai. Rezultatas kol kas geras. Bet ar taip bus visą laiką, nežinome”, - sako E.Niparavičius.
 

Apie įstaigą
Elektrėnų ligoninė yra šalia automagistralės Kaunas-Vilnius, todėl į ją kreipiasi ir kitų rajonų gyventojai.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare į ligoninę kreipiasi ir kitų šalių piliečiai, kurie visada gauna kvalifikuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Ligoninėje veikia priėmimo - skubios pagalbos skyrius, klinikinės diagnostikos laboratorija, radiologijos laboratorija, 4 profilių skyriai: Vidaus ligų (50 lovų), Vaikų ligų (20 lovų), Chirurgijos - traumatologijos - Ginekologijos (30 lovų), Anestezijos- reanimacijos ir intensyviosios terapijos (6 lovos), dienos stacionaras (6 lovos), slaugos lovos (15 lovų).
Ligoninė aktyviai vykdo mokslinį tiriamąjį darbą, organizuoja konferencijas.
Daug dėmesio skiriama sveikatinimo naujausioms tendencijoms. Sėkmingai naudojama naujausia medicininė įranga - echoskopas, kardioechoskopas, modernus laparoskopas (kuriuo atliekamos tulžies pūslės, išvaržos, apendikso šalinimo ir ginekologinės operacijos), artroskopas, C rentgeno lankas, endoskopas, širdies defibriliatorius - stimuliatorius, dirbtinė plaučių ventiliacija, skaitmeninis rentgeno aparatas.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Psichiatrijos gydytoja rezidentė: „Nei vienoje medicinos srityje nėra tiek daug bendravimo su pacientais“

    Psichiatrijos gydytoja rezidentė: „Nei vienoje medicinos srityje nėra tiek daug bendravimo su pacientais“

    Psichiatrijos gydytoja rezidentė Margarita Slabadienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja psichiatrijos rezidentūros...
    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai invazinė stemplės vėžio opera...

    Budinti vaistinė


    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik susiduriame su naujais sveika...
    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Jau kuris laikas specialius kursus baigę išplėstinės praktikos vaistininkai gali skiepyti šalies gyventojus nuo erki...

    Sveika šeima


    Jei po žiemos priaugote svorio

    Po žiemos ne vienam pavasariniai rūbai tampa kiek ankštoki, tad artėjant šiltajam sezonui tenka sukti galvą, kaip atsikratyti priaugtų kilogramų. Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit pataria nepulti laikytis drastiškų dietų, o stengtis valgyti kuo daugiau vaisių bei daržovių.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kolumbijos tremtinių tikrovė: dešimtmečiai be namų

    Per maždaug penkerius metus Kolumbijos pabėgėlių, prašančių prieglobsčio Ispanijoje, skaičius išaugo beveik 40 kartų. 2016 metais jų buvo užfiksuota mažiau nei 700, o pernai skaičius išaugo iki 28 tūkstančio. Ana (38 m.) ir jos šeima – vieni iš daugelio Kolumbijos gyventojų, kurių gyvenimus sugriovė pilietinis karas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Henrikas Vaitiekūnas Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Survivalistai
    Henrikas Vaitiekūnas Survivalistai
    Keletas taisyklių pavasariui
    Henrikas Vaitiekūnas Keletas taisyklių pavasariui

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica