Mokėsi iš belgų
 
„Kai e.sveikatą pajudinsime iki tam tikro lygmens, staiga suprasime, kad į šią sistemą reikia įdiegti dirbtinį intelektą. Gera žinia, kad jeigu ateityje į ją įdiegsime dirbtinį intelektą, šis pats turėtų susitvarkyti su sistema. Žinoma, dirbtinis intelektas niekad neatliks visko pats. Juk uždavinį suformuluoja žmogus. Dirbtinis intelektas gali veikti savo apribojimų ir mąstymo ribose. Jo esmė – greita didelės apimties duomenų analizė,“ – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys. Pastarasis, kartu su kitais Seimo delegatais, dalyvavo tarpparlamentinėje konferencijoje Briuselyje.    
 
Parlamentaras pažymi, kad kol valstybė prisitaiko prie naujų technologijų, šios spėja kardinaliai pasikeisti. Tada belieka jas perkurti iš naujo. Anot jo, e.sveikata – tarsi gyvas organizmas, kuris nuolat kinta ir kis.     
 
„Esu dviem trečdaliais įsitikinęs, kad e.sveikata visada vėluos nuo technologijų. Ir gan stipriai. Juk reikalingi viešieji pirkimai, užsakymai. Verslas visada aplenks. Pastarasis jau naudoja dirbtinį intelektą. Ir bus tokių sričių, kuriose dirbtinis intelektas ateityje galės būti naudojamas. Visgi sveikata visada bus paskutinėje vietoje. Juk kalbame apie asmeninius žmogaus duomenis. Visada kils klausimas: kaip padaryti, kad tie duomenys nepatektų į viešumą? Arba jiems patekus, kaip šiuos duomenis nuasmeninti?“ – svarsto L.Slušnys.
 
Seimo Ateities komiteto DI darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė pastebi, kad Lietuvos sveikatos priežiūros sistema susiduria su iššūkiais. Pervargę specialistai neretai yra priversti derinti tiesioginį mediko darbą su administracinio pobūdžio užduotimis. Todėl DI technologijos integravimas ir teisiškai reglamentuotas veikimas padėtų tobulinti sveikatos priežiūros sistemos darbą. Technologijos įdiegimas į skirtingas sveikatos priežiūros sritis, taip pat ir e.sveikatą, galėtų sumažinti gydytojų darbo krūvį.  
 

„Dirbtinis intelektas gali automatizuoti įprastas ir pasikartojančias užduotis. Pavyzdžiui, duomenų įvedimą, įrašų saugojimą ir susitikimų planavimą, todėl sveikatos priežiūros specialistai galėtų daugiau laiko sutelkti dėmesį į tai, kas tikrai svarbu – teikti kokybišką pacientų priežiūrą“, – įsitikinus Seimo Ateities komiteto DI darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė.

 
Ji patikina, kad DI technologija medikų darbo vietų tikrai neužims. Štai, Belgija yra pirmoji valstybė, atlikusi nacionalinio masto tyrimą, kuriame buvo įvertintas DI potencialas kasdienės medicinos praktikoje. Daugelis šalies sveikatos priežiūros specialistų vertina DI kaip priemonę, kuri padeda pagreitinti sprendimų priėmimo greitį ir jų kokybę.
 
Kibernetinio pasaulio rizikos
 
Kauno miesto poliklinikos vadovas P.Kibiša sako, kad DI technologijos taikymas pacientų duomenų apsaugos atžvilgiu turi būti teisiškai reglamentuotas ir prižiūrimas. Tiesa, pastebi, kad DI toli gražu nėra vienintelis privatumo pažeidimo rizikos šaltinis. Asmens duomenų apsaugai jau dabar skiriama nemažai dėmesio.  
 
„Seniau pagrindinis gydytojo instrumentas buvo stetoskopas, paskui – tušinukas. Dabar pagrindinis instrumentas – kompiuteris. Įsilaužimų rizika visada yra. Mūsų darbuotojai mokomi apie rizikas kibernetinėje erdvėje: kaip apsisaugoti nuo įsilaužimų į kompiuterius? Kokias priemones ir būdus piktavaliai naudoja, kad patektų į duomenų bazes ir kt. Įvertiname rizikas ir siekiame jas užkardyti“, – pasakoja vadovas.
 
P.Kibiša pastebi, kad DI technologijos jau dabar sėkmingai taikomos sveikatos priežiūros sistemoje.
 

„Kauno miesto poliklinikos Darbo medicinos centre pacientų srautas didžiulis. Krūtinės ląstos rentgenogramos dažniausiai yra be pakitimų ir jas vertina dirbtinis intelektas, po to rezultatus verifikuoja gydytojas. Dirbtinis intelektas tikrai paspartina darbą, tačiau, kaip ir kiekviena technologija, jis nėra panacėja. Ši technologija turi taikymo sritis, indikacijas ir pavojus. Juk ir su peiliu galime tiek duonos atsipjauti, tiek ir pirštą įsipjauti, – pastebi Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša ir priduria neskubantis žavėtis DI galimybėmis tobulinant e.sveikata platformą. – Pirmiausia leiskime e.sveikatos darbą pataisyti paprastam intelektui, o jau tada imkimės dirbtinio pagalbos. Manau, kad dar daug ką šioje srityje turėtų nuveikti žmogaus intelektas Registrų centre.“

 
Ar neprisižaisime?
 
„Duomenų privatumas ir saugumas yra dvi pagrindinės problemos, kurios gali trukdyti DI augimui sveikatos apsaugos srityje šioje šalyje (Belgijoje – red. past.). Norint naudoti DI sveikatos priežiūros sistemoje, reikalinga prieiga prie didelio pacientų duomenų kiekio, todėl ją reikia tvarkyti atsargiai, kad būtų išsaugotas pacientų privatumas“, – sako R.Petrauskienė. Pastaroji pabrėžia būtinybę atnaujinti ir priimti DI technologiją reguliuojančius teisės aktus bei reglamentus.
 
Pasak parlamentarė, Briuselyje vykusioje konferencijoje pabrėžta, kad itin svarbu užtikrinti medicininių duomenų privatumą. Antriniai pacientų duomenys turi būti naudojami tik su paciento sutikimu ir griežtai saugomi.
 
L.Slušnio belgų požiūris į asmens duomenų apsaugą per ne lyg nežavi. Parlamentaras įžvelgia tris požiūrius DI technologijų pusėn: Kinija nesilaiko jokių asmens duomenų privatumo standartų. Pagrindinis šalies tikslas – DI pagalba kontroliuoti žmones. JAV modelis remiasi principu: jeigu nedraudžiama, vadinasi, leidžiama. Laisvesnis amerikiečių požiūris, pasak L.Slušnio, leidžia aktyviai dalyvauti įvairiuose moksliniuose tyrimuose ir analizėse. Europos Sąjunga žengia dar kitu keliu.         
 
„Europa mąsto šitaip: dar nieko nepadarei, o jau esi nusikaltėlis. Žmogus turi įrodyti, kad jis nedarys nusikaltimo. Reikia iš anksto gauti leidimus naudoti duomenis. Tai stipriai trikdo dalį tyrimų. Todėl man kyla klausimų, kaip mūsų (Europos Sąjungos – red.past.) mokslininkai dalyvaus tyrimuose? Slapstydami ir apribodami duomenis darome sau meškos paslaugą. Negalime kartu su amerikiečiais lygiaverčiai dalyvauti rinkoje“, – teigia parlamentaras.
 
Pasak jo, Europa ir Lietuva turi žvelgti toliau pažengusių amerikiečių įdirbio link. Senasis žemynas nuo JAV pagal DI įdiegimą ir taikymą skirtingose įmonėse bei sveikatos priežiūros sistemoje atsilieka tiesiog kartais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!