Klausimas
„Kaip būtų, jei paciento ir gydytojo pokalbio metu padarytume vaizdo ar garso įrašą?“ – konferencijos metu klausė POLA viceprezidentas Gediminas Žižys.
 
Atsakė prof. Vytautas Kasiulevičius:
- Jei klausiate manęs kaip gydytojo: prašau, filmuokite. Bet iš paciento pusės ar viskas gerai su duomenų apsauga? Jei bus priimtas toks sprendimas, svarbu, kad užtektų visiems kamerų. Susidūrėme su situacija, kad ligoninės nesugena įrašyti pokalbių, neturi tiek finansų. Aš nesu prieš. Galiu būti eksperimento pradžia.

---

 
Kaltina mažus atlyginimus
Vien nuėjus į internetinį puslapį, kur pateikiami atsiliepimai apie medikus bei gydymo įstaigas, gali greitai apsišviesti, kurie daktariukai mėgsta kyšius. Tokius atsiliepimus anonimiškai rašo pacientai.
 

„Tikrai yra ne mažiau negu dešimt procentų atvejų, kai pacientai jaučia spaudimą duoti kyšį. Minimi chirurgų ar anesteziologų pajuokavimai: norite kad neskaudėtų? Arba: kokius jums vaistukus leisime: geresnius ar tuos, kuriuos perkame? Atėjus pas šeimos gydytoją: jūs man geriau ne gėles neškite, o dešimt eurų“. Tokių istorijų tikrai turime daug“, - sakė POLA organizacijos prezidentas Šarūnas Narbutas.

 
Pasak jo, kyšių problema ypač aktuali onkologiniams ligoniams, kuriems išgirdus klastingos ligos diagnozę, neretai paskutine viltimi lieka gydytojas. Dažnai tenka girdėti, kad vėžio diagnozę išgirdę žmonės dėl sveikatos ryžtasi viskam – įkeičiami butai, parduodami automobiliai, nes tiek gydymas, tiek vaistai kainuoja milžiniškas lėšas. Neretai nemaža lėšų dalis skiriama ir gydytojams, kuriems tokiu būdu nori „atsidėkoti“ pacientas.
Medikai teigia, kad kyšininkavimą lemia daug priežasčių, bet pirmiausia - maži atlyginimai. Jų teigimu, ne mažesni kaip 2200 eurų atlyginimai galutinai išspręstų šią problemą.
 
„Gerai, kad medikų bendruomenė, lyginant su tuo, kas pasikeitė per metus, suaktyvėjo, daugiau dalyvauja viešosiose diskusijose, bet yra blogai, kad viskas suvedama į atlyginimus“, - sakė pacientų atstovas, pridurdamas, kad medikų atlyginimų didėjimas, panašu, ženklaus efekto nedavė, nes korupcija nemažėja.
Iš nuogirdų galima susidaryti vaizdą, kad sumos, grūdamos į medikų kišenes – varijuoja.
„Gydytojai dažnai sako: man per karjerą siūlė tris kartus - vieną kartą du eurus, kitą kartą – penkis ir trečiąkart gėlių atnešė. Atseit tik tokia nedidelė korupcija.
Turime ir tokių atvejų, kada kalbama apie šimtus ir tūkstančius eurų. Ypač kai tai yra labai sudėtingos intervencijos, operacijos. Tai yra tie mastai, kurių toleruoti tikrai negalime. Kol kas neiname į visus viešuosius pirkimus ir brangios medicininės įrangos įsigijimą, o kalbame tik apie tai, ką pacientai duoda gydytojui ir ką gydytojai ima, kartais skatina pacientus duoti. O sumos siekia iki kelių tūkstančių eurų“, - sako Š.Narbutas.

---

Pacientai kalba
Vakar savo akimis mačiau, kaip koridoriuje prie pacientės priėjo vyresnio amžiaus gydytoja. Prišokęs pacientės vyras medikei padavė baltą vokelį (būčiau vaikas, jei galvočiau, kad jame atvirukas) ir šokolado plytelę. Matant trims keturioms šalia sėdinčioms ligonėms, gydytoja paėmė vokelį, padėkojo ir nuėjo džiaugsminga.
 
Susilaukėme pirmagimio. Po įspūdžių kupinos dienos į palatą staiga įėjo gydytojas. Žodiškai, bet nuoširdžiai padėkojome, kad mūsų vaikeliui padėjo sklandžiai, be komplikacijų, ateiti į pasaulį.Iš gydytojo pradėjome jausti spaudimą. Jis skundėsi, kad neturi už ką atostogauti. Vyras įdavė pinigus, kurie buvo skirti naujagimio vežimėliui.

---

Apklausė pacientus
Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva pradėtas vertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaidrumas. Visgi, ar tos įstaigos, kurios buvo įvertintos kaip mažiau skaidrios, susilauks kokių nors sankcijų, o skaidresnės bus paskatintos, - neaišku.
„Priemonė vykdoma jau kelintus metus iš eilės. Iš tiesų džiaugiamės, kad turime neblogus rezultatus: vertinimas atliekamas ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžiose gydymo įstaigose, tačiau ir savivaldai atskaitingos sveikatos priežiūros įstaigos pradeda jungtis prie šio skaidrumo vertinimo. Pati metodologija leidžia apklausti ir pacientus, ir vertinti tam tikrus dokumentus.
Šiek tiek kritikuojame šią sistemą, nes kai pacientai yra apklausiami, kartais gali šalia stovėti koks nors gydymo įstaigos gydytojas“, - sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja antikorupcijos klausimams Nendrė Černiauskienė, kuomet dalyvavo konferencijoje „Kada neduosime kyšių sveikatos sistemoje?“
 
Pranešimų skatinimas
„Kas galėtų spręsti šią problemą – tai pranešimų skatinimas. Šiais metais Sveikatos apsaugos ministerijos pasitikėjimo telefonu buvo užregistruoti 242 tokie pranešimai. Nedaug.
Žmonės bijo dėl ateities, dėl artimųjų. Sveikatos sritis ypač jautri. Ko sulaukė asmuo, kuris prabilo apie e.sveikatos spragas? Jam šiandieną tenka minti teismų kelius, gintis pačiam, samdytis advokatus. Nežinome, kokia to žmogaus psichologinė būsena, sveikata. Manau, kad jam nėra lengva.
 
Jei ministerija siunčia tokį signalą, ką kalbėti apie pacientus. Ar jie, pamatę tokį pavyzdį, išdrįs prabilti?“, - sakė Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.
Visos viltys metamos į kitais metais įsigalėsiantį pranešėjo apsaugos įstatymą.
„Yra numatyti trys būdai, kaip asmuo galės pranešti. Vienas – per įstaigos vidinį kanalą. Kiek žinau, Vyriausybė šiuo metu jau yra paruošusi nutarimo projektą, kuriame yra pareiga visoms viešojo sektoriaus įstaigoms, organizacijoms turėti vidinius kanalus: užtikrinti jų veikimą ir užtikrinti tų žmonių, kurie praneša, konfidencialumą. Privatus sektorius, turintis daugiau nei penkiasdešimt darbuotojų, taip pat privalės turėti tokius vidinius kanalus.
 
Žmonės galės tai paviešinti per žiniasklaidą, jei supras, kad gresia pavojus ir būtina apie pažeidimą pranešti nedelsiant. Paskutinis kanalas, į kurį galės kreiptis asmuo, bus kompetentinga institucija, šiuo atveju yra nuspręsta, kad tai bus Generalinė prokuratūra“, - sakė A.Bilotaitė.
Pasak jos, šis įstatymas saugos pranešėjo konfidencialumą, nuo to momento žmogus negali būti atleidžiamas, pažeminamas pareigose, negalės jam būti taikomas psichologinis spaudimas ir kitos priemonės, kurios gali būti kaip poveikis pranešėjui.
„Kitas siūlymas ir būdas, kuris palaikys pranešėją, jam bus suteikta galimybė gauti atlyginį už vertingą informaciją. Jei bus pateiktas pranešimas apie tikrai vertingą informaciją, dėl kurios užkardoma didžiulė žala valstybei, žmogus galės pretenduoti į tam tikrą atlygį dėl to, kad jis pranešė ir valstybė nepatyrė žalos. Taip pat pranešėjui galės būti skiriama kompensacija iki tūkstančio devynių šimtų eurų, nes žmogus, kaip dažnai matome tokiose situacijose, patiria psichologinį spaudimą, sutrinka jo sveikata, tenka važiuoti į teismus, į kitą miestą ir atsiranda papildomų gydymo, transporto išlaidų“, - sakė parlamentarė.

---

Tarp kitko
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigė, kad naujausiais Eurobarometro tyrimo duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas pacientas nurodo pastaruoju metu davęs kyšį medicinos atstovui.
Visuomenės apklausos rodo, kad tik kas septintas Lietuvos gyventojas mano, jog apie korupciją būtina pranešti teisėsaugos institucijoms.
Sveikatos apsaugos ministerijos pasitikėjimo telefonu gauti 242 pranešimai, dėl 7 skundų organizuoti įstaigų patikrinimai ar kreiptasi į tam tikras institucijas, dėl 15 skundų kreiptasi į savivaldybių administracijas, dar 11 persiųsta Specialiųjų tyrimų tarnybai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!