Daugelio negalima pervežti
Daugelis sužeistų vaikų vežami į Okhmatdyt vaikų ligoninę Ukrainos sostinėje Kijeve. Didžiausia šalies vaikų gydymo įstaiga jau evakavo tuos pacientus, kurių būklė nėra pavojinga gyvybei, tačiau yra keletas pacientų, kurių negalima atjungti nuo gyvybę palaikančios įrangos. Kovoms aplink Ukrainos sostinę intensyvėjant, jų skaičius tik didėja. Pasak Okhmatdyt ligoninės chirurgo Vitalijaus Demidovo, prie ligoninės naktį aidi pabūklų šūviai, o ligoninės pastatus supa Rusijos okupantų lavonai ir vairuotojų pamesti susprogdinti automobiliai.
 
„Baisiausia, kad kai suskamba sirena, su vaikais ir tėvais turime nusileisti į rūsį, – pasakoja V.Demidovas. – Bėgame penkis ar šešis kartus per dieną į rūsį ir atgal. Palaikymą deguonimi gaunantys vaikai turi nuolat kvėpuoti, kol jie yra perkeliami, taigi darbuotojai turi bėgti rankose laikydami veikiančius rankinius deguonies aparatus.“
 
Nuo publikacijos vasario 26 d. socialiniame tinkle „Instagram“ plačiai išplito V.Demidovo nuotrauka – jis su šautuvu, pakabintu už diržo per petį, lopšyje palaiko kūdikio gyvybę. „Šią naktį buvo labai karšta. Ligoninėje yra sunkiai sergančių vaikų, priklausomų nuo deguonies. Savanoriai atnešė maisto, reikmenų ir vaistų. Kol kas visi aprūpinti, – po nuotrauka rašė gydytojas, – bet nežinau, kiek laiko.“


 
Karo lauko žaizdos
Tarp sužeistųjų yra berniukas, kurio 10-metę seserį ir tėvus, minima oficialiuose Ukrainos karinių pajėgų pranešimuose, nužudė rusų diversantai. Kitas pacientas – berniukas, kuriam Kijevo apšaudymo metu sprogusio sviedinio skeveldros sužalojo kaklą. „Dėl traumos sunkumo, kad sustabdytume kraujavimą, berniuką teko operuoti tiesiai ligoninės priėmimo skyriuje“, – sako vaikų chirurgas Olegas Godikas. Šiuo metu berniuko būklė kritinė, jam taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Einant ligoninės koridoriais, galima pamatyti ir kitus kraupius vaizdus, kurių nesutiksi taikiose šalyse: keli vaikai, patyrę siaubingas žaizdas. Vienur – mažas berniukas su išplėštu dešinuoju skruostu. Kitur – paauglė sužalotomis kojomis, sudraskytomis ir kruvinos kelnėmis. Atrodytų, kad tai tėra tik jaunas, negyvas kūnas, laikinai pridengtas kartono lakštu. Keli vaikai, įskaitant kūdikius, guli ligoninės rūsyje.
 
Bandydami išgelbėti kare sužeistus vaikus, darbuotojai gydo ir mažuosius pacientus, patekusius į ligoninę anksčiau. Apšaudymo metu medikai atliko sudėtingą operaciją 15 metų mergaitei, kuri prieš keturis mėnesius atvyko iš Voluinės srities – jai diagnozuota limfoblastinė leukemija.
 
Vaikų kardiologijos ir kardiochirurgijos centro Reanimacijos skyriaus vedėjas Vadym Tkachuk sako, kad kol kas intensyviosios terapijos skyrius perkeltas į rūsį. Čia – naujagimiai priešoperaciniai pacientai ir vaikai po širdies operacijų, daugelio jų būklė sunki. Kai kurie jų prijungti prie deguonies aparatų arba jiems atliekama dializė. „Yra ir pacientų, kurie su tėvais būna rūsyje, – sako jis. – Šiuo metu atliekame tik skubias širdies operacijas tiems pacientams, kurie mirtų be operacijos. Planines turime atidėti iki šio karo pabaigos. Klinikos medicinos personalas nenustoja dirbęs nuo pat karo pradžios, nes ne visi gali patekti į ligoninę. Ir jau ateina informacija apie vadinamąsias susijusias mirtis – antai, kad vaikas, sergantis įgimta širdies liga, mirė, nes negalėjo patekti į ligoninę.“
 
Kraupios karo realybės akivaizdoje darbuotojai stengiasi stiprinti ir jaunų pacientų moralę. Oro antskrydžių metu jiems dainuojamos dainos, su jais žaidžiami žaidimai. Rūsyje atšvęsti net du gimtadieniai. Tačiau iššūkiai yra didžiuliai.


 
Mažieji kovotojai su vėžiu
Tęsiantis Rusijos invazijai, Ukrainos vaikų ligoninių rūsiai tapo jauniausių šalies vėžiu sergančių pacientų slėptuve. Ploni čiužiniai, pagalvės ir antklodės dengia požeminių koridorių grindis, o iš viršaus ataidi sprogimų ir šūvių garsai. Tėvai tyliai ramina sergančius vaikus, ragindami valgyti ar miegoti. Gydytojai ir slaugytojai stengiasi suteikti kiek įmanoma daugiau gydymo, nors būtinųjų vaistų atsargos, o taip pat ir maisto bei vandens atsargos mažėja.
 
„Šie vaikai kenčia labiausiai, nes jiems reikia išlikti gyviems, kad galėtų kovoti su vėžiu – ir ši kova negali laukti“, – kalba gydytoja Lesia Lysytsia. Daugelis vaikų šiuo metu turi prieigą tik prie pagrindinės chemoterapijos formos. Kiti gydymo būdai nutraukti, o tai kelia nerimą, kad vaikai gali atkristi, nepasiekti remisijos ir dar labiau susirgti. „Jei šitaip tęsis, jie tiesiog mirs, – kalba L.Lysytsia. – Po karo skaičiuosime, kiek civilių ir karių žuvo per išpuolius, bet niekada neskaičiuosime, kiek ligonių laiku nebuvo diagnozuota liga, kiek ligonių mirė dėl to, kad negavo gydymo.“
 
Kai kurių kraujo grupių kiekis Kijevo regioniniame onkologijos centre taip sumažėjo, o tiekimas taip stringa, kad gydytojai pradėjo perpilti kraują iš tėvų vaikams, sako Julija Nogovitsyna, didžiausios šalyje vaikų vėžio labdaros organizacijos „Tabletochki“ programų direktorė.
 
Nors padėtis tampa vis labiau nepakeliama, ligonių evakuoti neišeina. Ligoninės darbuotojai nežino, kiek užtruks kelionė, kokių medicininių priemonių prireiks kelionei ir su kokiais pavojais jie gali susidurti kelyje. „Pacientai ir jų tėvai manęs klausia, ar tai saugu? Aš nežinau, – pripažįsta L.Lysytsia. – Net nežinau, ar saugu eiti į lauką. Gali būti, kad jie išeis iš ligoninės ir bus tiesiog ten užpulti.“


 
Bando evakuacijos kelius
Nepaisant to, vaikams, kurie negali laukti, J.Nogovitsyna ir gydytojai, tokie kaip L.Lysycia, bendradarbiaudami su kitais Ukrainos medicinos specialistais, organizuoja evakuaciją į medicinos centrą Lvive, Vakarų Ukrainoje, kur atsargų yra daugiau ir sąlygos šiek tiek saugesnės. Iš ten jie tikisi perkelti kai kuriuos sunkiausiai sergančius vaikus į Lenkiją, kur pareigūnai jiems pažadėjo medicininę priežiūrą.
 
Vis dėlto lovų skaičius Lvive mažėja, o kirsti sieną į Lenkiją sunku, nes šimtai tūkstančių Ukrainos gyventojų bando bėgti iš šalies. Įtampa ir baimė pasienyje skatina pabėgėlius mėtyti akmenis į automobilius, kuriais vežami mažieji ligoniai ar net taranuoti juos: „Žmonių tiek daug ir jie tokie įsiutę, kad tiesiog tranko kiekvieną pro šalį važiuojančią mašiną. Šiandien pas mus važiavo gydytojas su pacientu, ir mums pasisekė, kad kartu su jais važiavo policijos automobilis. Priešingu atveju, jie būtų buvę suplėšyti į skutus už bandymą pravažiuoti be eilės.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!