Siūlo sumažinti naštą
Kovai su klimato kaita metami vis didesni pinigai. Štai Energetikos ministerija per dvejus metus savoms reikmėms saulės energiją gaminantiems vartotojams planuoja skirti per 20 milijonų eurų, tad jėgainės ant stogų dygsta kaip grybai po lietaus. Visgi bendra švarios energijos dalis rinkoje – tik vandens lašas ant įkaitusio skardinio stogo.
 
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje virė diskusija dėl mokesčio, kurį gaminantys vartotojai moka elektros tinklams už pagamintos energijos pasaugojimą. Jį šiandien apskaičiuoja pats energijos saugotojas, elektra paduodama į bendrą tinklą, o gamintojas dar turi ir sumokėti. Liberalas Simonas Gentvilas pasiūlė šį mokestį sumažinti. Esą tai ne tik paspartintų saulės jėgainių statybas, bet ir leistų sutaupyti Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Kolegą parėmė „socdarbietis“ Artūras Skardžius apskritai abejojęs mokesčio reikalingumu. „Reikia užkirsti kelią valstybiniam monopolininkui nustatyti mokestį atsinaujinančiai energetikai, kuri turėtų būti skatinama, o ne apkraunama našta“, - sakė A.Skardžius.
 

L.S. inf.
34
- tiek tūkst. elektros energiją gaminančių vartotojų vyriausybė užsibrėžusi pasiekti iki 2021 m. Tiesa, šiemet jų kol kas yra tik kiek daugiau nei 3 tūkst.

 
Baiminasi burbulo
Tačiau parlamentaras Andrius Mazuronis suabejojo, ar sąlygos pasistatyti saulės jėgainę ant stogo tapsiančios esą ne per geros: „Atsiperkamumo laikotarpis būtų penkeri šešeri metai - labai neblogos aukso kasyklos.“
Panašius nuogąstavimus išsako ir energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis. Pasak jo, šiuo metu ir taip plūsta prašymai suteikti paramą - per savaitę Lietuvoje įrengiama daugiau kaip šimtas elektrinių.
 
„Jau dabar jėgainė atsiperka per septynerius aštuonerius metus. Jeigu žmogui reikalinga saulės elektrinė, jis ją įsirengia. Pokyčiams reikalo nematau. Turbūt pamenam saulės burbulą, kai visi, kas netingėjo, statė elektrines. Kiekvienas burbulas kažkada yra stabdomas, o gyventojai tada kenčia. Tikėtina, kad šitas pasiūlymas skatintų rinkos perkaitimą. Kainų sumažinimas yra dirbtinis ir atsispindėtų kitų vartotojų elektros kainoje“, - sakė R.Kėvelaitis ir pastebėjo, kad spartesnį saulės energetikos augimą vargu ar begalima įsivaizduoti. Situacija rinkoje tokia, kad ir esant geresniam tarifui montuotojų rankų įrengti saulės elektrines nėra. Norint įsirengti greitai, kaina didėja.
 
Tikslo nepasieks
Kiek keistai atrodo „saulės burbulo“ priminimas, nes prieš šešerius metus kilusį pasipinigavimą sukėlė beprotiškai aukšti atsinaujinančios energijos supirkimo tarifai. Todėl gaminantys vartotojai elektros energijos negali parduoti – ją jie gamina sau. Jei norėtų parduoti turėtų išsiregistruoti ir tapti komerciniai. Prieš tokį sulyginimą piestu stojasi konservatorius Paulius Saudargas. „Burbulas kūrėsi tuomet, kai už saulės jėgainių pagamintą elektrą buvo mokama tris kartus didesnė nei rinkos kaina. Situacija tikrai nelygintina“, - piktinosi politikas.
 
Galiausiai pasiūlymas pakeisti mokesčio mokėjimo tvarką dėl pagrįstumo stokos neatlaikė išvadas pateikusių institucijų kritikos. Tad projektą teko atsiimti. Vis dėl mintis ieškoti geresnio saulės energijos gamybos atsiperkamumo būdų liko. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Energetikos ministerijos paprašė, kad pakeitimų projektas būtų paruoštas „ant Kūčių stalo“. Skubama ne šiaip sau. Jau dabar akivaizdu, kad ambicingo tikslo Vyriausybė nepasieks. 34 tūkst. elektros energiją gaminančių vartotojų 2021 m. pradžioje yra nerealu. Šiandien jų yra, kiek daugiau nei 3 tūkst., tad tikslas realus nebent gražiausiuose sapnuose.
 
Gaminantis vartotojas
Prieš ketverius metus Lietuvoje pradėjo veikti taip vadinamasis gaminančių vartotojų (angl. - prosumers) modelis, kai gyventojai statosi tokios galios saulės elektrines, kuriose pagamintos elektros energijos pakaktų savo reikmėms ir ūkio poreikiams. Jie taip pat turi galimybę elektros energijos perteklių patiekti į elektros tinklus ir vėliau ją susigražinti. Tai reiškia, kad saulėtu laikotarpiu, kai elektrinė pagamina daugiausiai energijos, momentiškai nesuvartota energija yra perduodama į elektros tinklą. Ją vartotojas gali susigrąžinti tuo metu, kai elektrinė nepagamina reikalingo energijos kiekio – vakarais arba rudenį ir žiemą. Už tokią susigrąžintą iš tinklų energiją vartotojas moka pasinaudojimo tinklais mokestį. Elektros energija iš gaminančių vartotojų nėra perkama ar superkama.

---

 
Komentaras
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas:

- Visų pirma noriu Energetikos ministeriją pagirti. Jie patikėjo, kad galima decentralizuoti energetikos gamybą. Anksčiau buvo kalbama apie didelius valstybinius projektus, kurie esą išgelbės Lietuvą. Dabar tikima, kad atskirai galima pasigaminti pakankamai konkurencinga kaina. Ministerija daug padarė, bet tie 34 tūkst. iki 2020 metų pabaigos yra akivaizdu, neįgyvendinta.
Prieš šešerius metus buvo saulės bumas, dabar vėl. Bet reikia suprasti, kad šiandien žmonės patys investuoja ir procentais žiūrint mes Lietuvoje tikrai nepasigaminame sau elektros. Žmonės rizikuoja savais pinigais, statosi jėgaines, tad reikia padėti jiems. Čia nėra taip, kad valstybė įsipareigoja apmokėti už pagamintą elektrą ir visiems kitiems perparduodama, kaip tada buvo. Tai kardinaliai skirtingas dalykas. Kadangi valstybė neįsipareigoja supirkinėti, patiems žmonėms tiesiog leidžia apsirūpinti elektra. Jėgainių atsiperkamumas per septynerių aštuonerių metų laikotarpį, manau, gana optimalus. Tik tiek, kad neskatina gyventojų. Perdavimo kaštai yra gana dideli, atrodo labai brangu. Dideli kaštai monopolinėms paslaugoms.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!