Mano pirmasis pašnekovas – odontologas Andrejus C. iš pietinio Baltarusijos regiono. „2020-aisiais aktyviai dalyvavau protestuose, – pasakoja jis. – Nespėjo manęs ateiti areštuoti, bet įspėjimus iš draugų gavau laiku, kad pradėčiau ieškoti atsitraukimo kelių.“ Andrejus pripažįsta, kad jau senokai galvojo apie darbinę emigraciją. Tačiau kai suprato, kad toliau kovoti beprasmiška, o iš visų pusių pradėjo plūsti informacija apie bendražygių areštus, vyras pradėjo dairytis būsimo darbdavio kaimyninėje šalyje.
 
Rinkosi iš trijų šalių
Ir kodėl visgi Lietuva? „Pasirinkimas iš tiesų buvo didesnis, – pasakoja Andrejus. – Galėjau rinktis tarp Lenkijos, Lietuvos ir Estijos – visur buvo pasiūlymų, potencialius darbdavius susiradau per pažintis. Mums, medikams, iš tiesų kitaip ir neišeina išvažiuoti, tik jau radus darbdavį. Žmona man ir sako: kelkimės ten, kur arčiausiai tėvynės.“
 
Andrejus – odontologas. Kaip, beje, ir jo žmona, kuri specializuojasi labiau terapijoje, kai vyras – chirurgijoje ir protezavime. Ir Lietuvos darbdavys, odontologo teigimu, pasiūlė jam darbą kaip tik remdamasis kvalifikacija, o ne tautybe. „21-ųjų balandį nusprendėme išvažiuoti, gegužę darbdavio padedami pradėjome tvarkyti popierius, maždaug septynis mėnesius užtruko gauti licenciją, – pasakoja jis. – Čia darau visiškai tą patį kaip ir namie. Pasitvirtinau odontologo licenciją, ir dabar, praėjus jau metams nuo darbo pradžios, aiškinuosi, ko reikia, kad galėčiau dirbti burnos ertmės chirurgu. Palyginti su tuo, ką galiu, Lietuvos burnos chirurgo specialybei telieka tik kelias papildomas manipuliacijas išmokti, na, ir, žinoma, gauti leidimą.“
 
Susidūrė su peripetijomis
Baltarusiškas Andrejaus diplomas priimamas Lietuvoje pagal išklausytų valandų kiekį. Jo visiškai pakanka bazinei odontologo kvalifikacijai patvirtinti, o štai siekiant aukštesnės – gali tekti dvejus trejus metus palankyti ordinatūrą. Ir čia Andrejus neslepia bejėgiško pykčio: baltarusiškoji ordinatūra gali nebūti patvirtinta ir užskaityta.
 
Informaciją apie tai jis sakosi turėsiąs tik už kelių mėnesių, ir problema, panašu, būsianti dvipusė: pirmiausia iš Lietuvos pusės Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) turėtų išsiųsti oficialią užklausą į Baltarusiją, su kuria dabar vis prastesnis ryšys. Panašu, Akreditavimo tarnyba šiuo metu tokių užklausų tiesiog nerašo. „Paskui Baltarusija turėtų išduoti išplėstinį išrašą iš aukštojo mokslo diplomo su duomenimis apie atliktą ordinatūrą ir man, ačiū Dievui, dar pavyko spėti tą gauti, – sako Andrejus, – tačiau šiuo metu mano tėvynė, siekdama bet kokia kaina išlaikyti sprunkančius kadrus, tokios informacijos išdavimą tiesiog sabotuoja.“ Laikas, žinoma, parodys, bet baltarusiams medikams gali prireikti atrasti kokius nors pakaitinius informacijos šaltinius, patenkinsiančius VASPVT.
 
Beje, siekiant darbo Lietuvoje buvo iškilusi dar viena problema – tai kalbos barjeras. Andrejui jį pavyko įveikti tik ilgo ir varginančio kalimo dėka. „Paimk ir išlaikyk testą ne žemesniu nei B1 lygiu! Jau kaip aš ją pusantrų metų „zubrinau“... – prisimena jis. – Ir tai man tiesiog pasisekė: pataikiau dar prieš pasikeičiant reikalavimams, dabar jie kur kas griežtesni. Daugelis mano pažįstamų baltarusių ir po du, ir po tris kartus laiko.“ Šiuo metu jis lietuviškai jau kalba palyginti gerai, nors ir girdėti akcentas. Su kiekvienu pacientu Andrejus pokalbį pradeda lietuviškai. Tiesa, daugelis jų susirinko visgi rusakalbiai, tad vėliau galima grįžti prie rusų kalbos.
 
Lietuva tiesiog labiau patinka
Paklaustas, kodėl gi ne Lenkija, kurią renkasi daugelis Baltarusijos medikų, Andrejus gūžteli pečiais. Jam tiesiog labiau patinka Lietuva. „Vilnius tiesiog toks mielas širdžiai miestas, – argumentuoja jis. Finansine gi prasme čia jo pajamų lygis išlieka panašus į baltarusiškąjį, kur vyras paskutiniuosius penkerius metus dirbo aukšto lygio privačioje odontologijos klinikoje. Tačiau Lietuvoje darbo valandos kaina didesnė, tad jų pačių mažiau.
Nelabai skiriasi ir darbo specifika: Baltarusijoje, Andrejaus teigimu, aukštas paradontologijos lygis. „Visos medžiagos, jų prekių ženklai, ženklinimas, visos schemos, – vardija jis, – viskas taip pat.“
 
Tautietė pralošė kalbai
Andrejaus tautietė – dviejų vaikų mama pediatrė Ana M., pastaruosius penkerius metus išbuvusi motinystės atostogose. „Visa šeima į protestus ir vaikščiojome, – pasakoja ji, – visa šeima ir išsinešdinome, iš pradžių vyras į žvalgybą, vėliau jau aš su vaikais. Kai tik prasidėjo pirmieji skambučiai iš sekimo organų, ir išsiruošėme, juk jau žinojome, kuo tai baigsis.“
 
Ana Lietuvoje, deja, nesugebėjo gauti darbo pagal specialybę. Šiuo metu ji vis dar čia gyvena, bet šeima jau dairosi galimybių įsigyti būstą Lenkijoje. Pirmiausia jai pakišo koją ilgos motinystės atostogos: tokia didelė pertrauka gydytoją praktiškai išbraukia iš praktikos. Lietuvoje jai reikėtų mokytis iš naujo. „O ką gi siūlo Lenkija? – pakreipia galvą ji. – Lenkijai nesvarbu, kiek tu nedirbai. Ten aš be problemų išlaikau egzaminus ir einu stažuotis.“ Antrąja priežastimi tapo lietuvių kalba, su kuria išsyk nesusiklostė. Anos akyse vienu metu matyti ir siaubas, ir palengvėjimas. Palengvėjimas, nes lenkų kalbą ji moka. Šiuo metu moteris laukia kvalifikacinių egzaminų, vykstančių du kartus per metus Lodzėje, laiko. „Tai keturios valandos, du šimtai klausimų, – sako ji, – bet galėsiu dirbti pagal specialybę, tik negalėsiu vykdyti mokslinės veiklos.“ Ana nemano liksianti Lenkijoje, tačiau šiuo metu jai tiesiog reikia pradėti dirbti, pradėti gauti stabilias pajamas, o kas bus paskui – laikas parodys.

---

 
Specialisto komentaras
LR Odontologų rūmų Tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė:

- Praėjusių metų kovą, kai jau buvo prasidėjusi beprecedentė rusijos invaziją į Ukrainą, Odontologų rūmai kėlė klausimą, kad nuo karo bėgantiems ukrainiečiams odontologams ir burnos priežiūros specialistams būtų sudarytos lengvesnės sąlygos rasti darbą pagal kvalifikaciją Lietuvoje. Ukrainiečiams buvo supaprastintos sąlygos pripažinti profesinę kvalifikaciją ir gauti darbui reikalingą licenciją.
 
Odontologų rūmai netgi sudarė galimybes į Lietuvą iš Ukrainos atvykusiems specialistams nemokamai tobulinti profesinę kvalifikaciją mūsų organizuojamuose renginiuose, kad tik palengvintume jų įsiliejimą į mūsų bendruomenę.
Esame sulaukę ukrainiečių skundų dėl patiriamų problemų įsidarbinant Lietuvoje, bet dauguma jų – diplomo ar jo priedelių neturėjimas. Tokiu atveju ilgėja diplomo pripažinimo vertinimo procesas, nes reikia papildomai kreiptis į Ukrainos medikų tarybą ar kitą Ukrainos instituciją dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo.
 
Tačiau tokios lengvatinės sąlygos negalioja iš kitų užsienio šalių atvykstantiems specialistams, pavyzdžiui, pasitraukusiems iš Baltarusijos, mat Sveikatos apsaugos ministerija išimtį taiko tik iš Ukrainos nuo karo bėgantiems žmonėms.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!