Dėl Jonavos rajono bendrovės „Danmink“ audinių ūkyje nustatyto koronaviruso, šioje savivaldybėje pirmadienį įvesta ekstremalioji situacija.  Iki šiol skaičiuojama jau daugiau nei 2,5 tūkst. užsikrėtusių ir nugaišusių bei nugaišintų audinių. Ekspertai sako, jog siekiant sustabdyti viruso plitimą planuojama užmigdyt dar 30 tūkst. žvėrelių, mat gaišinami ir tie, kurie laikomos aplinkiniuose narveliuose. Iš viso „Danmink“ ūkyje laikoma apie 60 tūkst. audinių. Lietuvos ūkiuose laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių. 
 
Tiesa, rajone įvesta ekstremali situacija gyventojų neturėtų paliesti, tačiau tai, tikimasi, leis numatyti kompensacijas už audinių naikinimą. Situacijos operacijų vadove savivaldybės komisija paskyrė VMVT Jonavos skyriaus vadovę Dianą Dainą Šutovienę. Pasak jos, kol kas su tarp audinių paplitusiu koronavirusu tvarkosi pats ūkis, tačiau šis sprendimas leis, esant reikalui, pasinaudoti ir savivaldybės resursais bei užtikrins galimybę sulaukti kompensacijų. Pastarųjų klausimą audinių augintojams trečiadienį svarstė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas. Žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas informavo, jog, dėl koronaviruso sunaikinus dalį šalies kailinių žvėrelių, kompensacijoms verslui reikėtų išmokėti apie 24-26 mln. eurų. 

---

 
Už audinių migdymą
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika:

- „Danmink“ audinių ūkis yra vienintelis COVID-19 židinys, kituose ūkiuose kol kas situacija įprasta. Bet audinės šiam virusui yra ypač jautrios, tad situaciją privalome stebėti nuolat. Net tokioms valstybėms kaip Danijai, Švedijai, Olandijai, kur audinių ūkiuose keliami itin aukšti biosaugos reikalavimai, nepavyko apsisaugoti nuo koronaviruso. Lietuvoje reikalavimai taip pat aukšti, tačiau virusas yra gyvas, jis plinta ir teorinė galimybė, kad židiniai gali būti fiksuojami kituose ūkiuose išlieka. Ypač tol, kol virusas taip sparčiai plinta visuomenėje.
 
Iš visų ūkių gauname naujausią informaciją apie gyvūnų kritimus, galimus susirgimus. Mūsų padaliniai yra informuojami apie užsikrėtusius koronavirusu audinių ūkių darbuotojus. Taikome padidintas apsaugos priemones transporto ir kitų ūkio priemonių dezinfekcijai, darbuotojai privalo dėvėti kaukes ar respiratorius bei apsauginius kostiumus, ribojamas judėjimas ūkiuose.
 
Šiuo metu Lietuvoje COVID-19 tiriame kritusias audines. Tačiau pastebėjus, jog yra įtartinai atrodančių, peršalimo simptomų turinčių audinių, šios yra gaišinamos ir taip pat surenkami ėminiai koronaviruso tyrimams. Jie atliekami Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Tyrimus finansuojame iš VMVT lėšų, tačiau prašome Vyriausybės skirti papildomą biudžetą koronaviruso tyrimams, nes 70 ūkių testuoti savo lėšomis darosi sudėtinga.
 
Kalbant apie bendrą situaciją audinių ūkiuose ir nuomones, kad šie protrūkiai nepavojingi žmonėms, turiu pasakyti, jog net ir menkiausią riziką privalome kontroliuoti. Juk virusas sienų neturi ir nevaldant situacijos gali plisti toliau. Negalime būti akli, kad ir kiek tai kainuotų. Be dabar pasitelktų biosaugos priemonių, jau kelias savaites prevenciškai tiriame audines, siekiame, kad bent kartą per savaitę greitaisiais antigeno ir PGR testais būtų testuojami ūkių darbuotojai, idant laiku būtų diagnozuoti ir besimptomiai atvejai.
 
Tačiau esant COVID-19 protrūkiams ūkiuose audinės turės būti privalomai užmigdomos. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Apie kitokį variantą negali būti nė kalbos, atskiri sprendimai gali būti priimti tik siekiant išsaugoti veislinę bandą. Taip, kailiui auginamos audinės vertė svyruoja nuo 25 iki 30 eurų, o veislės bandos kaina išauga dvigubai. Tai nuostolius, kurie bus patiriami kritus „Danmink“ 2,5 tūkstančio audinių ir dar 30 tūkstančių užmigdant galima suskaičiuoti. Tačiau prie tos sumos reikėtų dar pridėti netiesiogines išlaidas, kurios reikalingos atlikti tą darbą, specialiai apdirbant ir laikant kailius, dezinfekuojant tą vietą ir taikant kitas biosaugos priemones.
 
Tikiuosi, kad audinių ūkiams valstybė skirs kompensacijas dėl patirtų nuostolių, nes tai paskatins ūkininkus laikytis skaidrumo ir neslėpti kritusių audinių atvejų, prisidėti prie koronaviruso stabdymo, o ne plitimo.

---

 
Prieš audinių migdymą
Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos bei audines auginančio Jonavos rajono Vilkijos ūkio vadovas ir pagrindinis „Danmink“ ūkio akcininkas Česlovas Tallat-Kelpša:

- „Danmink“ ūkyje jau nugaišo ir buvo užmigdyta apie du su puse tūkstančio  užsikrėtusių audinių. Kituose Lietuvos ūkiuose situacija nepakitusi, viskas gerai. Sveiki žmonės, sveiki ir žvėrys. Manau, kad dabar neverta kalbėti kas būtų, jeigu būtų. Lietuva kol kas nepriėmė tokio sprendimo, kaip Danija – nugaišinti visas ūkio audines. Šiuo metu apie tai nėra kalbama ir nereikia erzinti audinių augintojų, visuomenės. Tas dabartinis audinių kritimas galbūt ir atrodo ženklus, tačiau nuo šešiasdešimt tūkstančių laikomų ūkyje tai nėra didelis skaičius. Pagal prognozes išplitus COVID-19 ūkyje gali kristi iki penkių procentų audinių. Ši liga nėra kažkokia fatališka ir nereikia sureikšminti tų skaičių. Tai nemalonu, tačiau nieko ypatingo, tiesiog reikia imtis didesnių apsaugos priemonių. O nurodymo naikinti audines nėra. Kol kas didžiausias nuostolis yra apsunkintas darbas, papildomos saugos priemonės. Viskas kainuoja.
 
Danijoje ta pakitusi COVID-19 atmaina fiksuota audinių ūkiuose man taip pat kelia abejonių. Ją kažkas matė, kažkas nematė, negirdėjau, kad danai tyrimais dalintųsi su kokiais oksfordais ar kembridžais. Dabar pakitusios atmainos, mano žiniomis, niekas neranda. Mes savo ūkiuose to tikrai netyrėme, rūpinamės savo reikalais.
Didžiausia dabartinė mūsų problema yra darbo rankos, nes užsikrečiant darbuotojams, mažėja pajėgumai. Ant besimptomių atvejų negali pykti, bet yra kaip yra. Kol kas apie finansinius nuotolius kalbėti nesinori, nes juos skaičiuosime tik tuo atveju, jeigu bus liepta migdyti didelius kiekius audinių. Bet nemanau, kad toks sprendimas bus priimtas. Užtenka, kad danai dabar verkia dėl skuboto sprendimo naikinti audines ir lipti į milijardinius nuostolius.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!