Neteisinga, nes už vaikus, mokinius, studentus, pensininkus, bedarbius ir kitas socialinių žmonių grupes privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSDĮ) mokanti Vyriausybė perveda į PSD fondą mažiau nei vidutinį atlyginimą gaunantis ir atitinkamas PSDĮ (9 proc.) mokantis šalies gyventojas. Seniai žinoma, kad išlaidos sveikatos priežiūrai vaikams ir pensininkams yra pačios didžiausios tarp socialinių žmonių grupių.
 
Neteisinga, nes ne visi dirbantieji moka vienodą procentą nuo mėnesinių pajamų. Patentininkai ir kiti dirbantieji be darbo sutarčių (tai leidžia jiems įstatymai) moka kur kas mažesnį procentą, t.y. moka tiek, kiek patys nusprendžia (deklaruoja). Šešėlinė ekonomika kol kas klesti šalyje, ypač paslaugų ir statybos sektoriuose.
 
Neteisinga, nes emigrantai, sugrįžę po 10 metų į Lietuvą savaitei ir sumokėję praėjusio mėnesio PSDĮ, gauna tokias pačias medicinos paslaugas kaip ir 30 metų kiekvieną mėnesį jas mokėjęs šalies gyventojas.
 
Kasdien vis labiau trūksta medikų. Kokios priežastys?
 
Lietuvos gydytojai ir slaugytojai darbo ieško ne Afrikos, Azijos valstybėse ar kitose besivystančiose šalyse, kur medikai yra kaip dievai. Jie vyksta į Vakarų Europos šalis, kur visuomenė ir vyriausybės seniai suprato mediko išsilavinimo, atsakomybės darbe lygį ir su tuo susiejo jam mokamą atlyginimą. Todėl sociologai Lietuvoje be papildomų tyrimų galėjo padaryti išvadą – mokėkite medikams tinkamą atlyginimą ir jų trūkumo nebus.
 
Pirmieji sistemos griūties požymiai matomi keletą metų
 
1. Dirbančių medikų amžiaus vidurkis jau siekia 50. Taigi, po 15 metų kas antras medikas bus pensinio amžiaus, t.y. galės nedirbti. Vadinasi, medicinos paslaugų bus teikiama 2 kartus mažiau, o eilės pas specialistus pailgės daugiau nei dvigubai, nes vyresnio amžiaus žmonių tik daugės.
 
2. Siekiant pritraukti mediką dirbti rajonų savivaldybėse jau skiriama ir 30 tūkst. eurų, o norinčiųjų neatsiranda. Tai įrodo, kad medikai nepasitiki veikiančia sveikatos sistema ir nenori rizikuoti po kelerių metų likti be darbo toje savivaldybėje. Nesant aiškios sveikatos politikos šalyje, kur ir kokios ligoninės bus bei kokios bus teikiamos medicinos paslaugos regionuose, medikai nenori rizikuoti šeimos ateitimi ir dar po vienos butaforinės reformos likti ant ledo.
 
3. Pensinio amžiaus žmonių šalyje daugėja, o dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų skaičius tolygiai mažėja.
 
4. Naujų medicinos technologijų ir vaistų kainos ryškiai didėja, kartu ir naujų medicinos paslaugų įkainiai; arba nauji vaistai ir naujos technologijos yra neprieinamos gyventojams. PSDS biudžetas auga pamažu, nors ir nuolat, bet nuo ES vidurkio, skaičiuojant išlaidas sveikatai vienam gyventojui, atsiliekame stipriai.
 
Nuo ko pradėti, kad sveikatos draudimo sistema nesugriūtų?
 
Pradėti reikia nuo PSDS finansavimo pagrindų sutvarkymo, nes tai galima atlikti greičiausiai – per 1-2 metus. Kitų sveikatos sistemos sektorių pertvarka minimaliais (optimistiniais) skaičiavimais užimtų daugiau laiko, o pesimistiniais – dvigubai ar trigubai ilgiau, nei pateikta žemiau (jeigu pacientai ir medikai iškęs):
 
1. Gydytojų parengimas užtrunka 5-10 metų.
 
2. Slaugytojų parengimas užtrunka 3-5 metus.
 
3. Sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka (nacionalinis medicinos įstaigų struktūros patvirtinimas ir įgyvendinimas šalies mastu) užtruks 2-3 metus.
 
4. Sveikatos priežiūros įstaigų vidaus valdymo pertvarka užtruks 3-4 metus.
 
Pagrindiniai principai siūlomai PSDS pertvarkai
 
1. Medicinos paslaugų prieinamumas be papildomų mokėjimų siejamas su gyventojo amžiaus ir stažo santykiu PSD sistemoje (toliau – sveikatos draudimo stažas (SDS)).
 
2. Vyriausybė moka už jos draudžiamus asmenis 9 proc. dydžio PSDĮ, jos dydį nustatant pagal praėjusių kalendorinių metų rezultatus.
 
3. Dirbantys pagal darbo sutartis (kaip ir iki šiol) moka 9 proc. dydžio PSDĮ kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio.
 
4. Dirbantys ne pagal darbo sutartis (patentininkai, advokatai, ir kiti) moka 9 proc. dydžio PSDĮ kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo patvirtinto minimalaus atlyginimo tais kalendoriniais metais (jeigu jų pajamos už praėjusius kalendorinius metus neviršija vidutinio atlyginimo šalyje x 12).
 
5. Mokestinės PSDĮ lengvatos nuolatiniams Lietuvos gyventojams.
 
6. Mokestinės PSDĮ lengvatos iš emigracijos nuolatiniam gyvenimui sugrįžtantiems Lietuvos piliečiams.
 
7. Mokestinės PSDĮ lengvatos jaunimui iki 30 metų amžiaus (siekiant spręsti demografijos ir emigracijos problemas).
 
8. Mokestinės PSDĮ lengvatos nėščiosioms, gimdančioms, pagimdžiusioms moterims iki vaikui sukaks 3 metai (siekiant spręsti demografijos problemas).
 
9. Sumokėjus 40 metų PSD įmokas (pasiekiama sulaukus 58 metų amžiaus), daugiau PSDĮ mokėti nereikia, nepriklausomai nuo vėliau gaunamų pajamų pobūdžio (skatinti gyventojų suinteresuotumą reguliariai mokėti PSD įmokas).
Plačiau pakomentuosiu tik pirmąjį principą, nes jis iš esmės keičia dalyvavimą PSDS ir medicinos paslaugų (MP) gavimo tvarką. Lietuvos gyventojas gauna MP be papildomų mokėjimų PSD sistemoje, jeigu jo amžius atitinka ar viršija Lentelėje nustatytą sveikatos draudimo stažą mėnesiais.
 
Jeigu A punkte išvardinti reikalavimai asmeniui nepasiekiami, gaunant MP reikia primokėti:
B.1. -30 proc. MP kainos, kai SDS yra mažiau 100 proc., bet ne mažiau 70 proc.
B.2. -50 proc. MP kainos, kai SDS yra mažiau 70 proc., bet ne mažiau 50 proc.
B.3. -70 proc. MP kainos, kai SDS yra mažiau 50 proc., bet ne mažiau 30 proc.
B.4. -100 proc. MP kainos, kai SDS yra mažiau 30proc.
 
Tvarkos, norint vėliau įsijungti į PSD sistemą
 
1. Trumpesniam nei 12 mėn. į Lietuvą atvykstančiam gyventi asmeniui privalu mokėti 100 proc. medicinos paslaugų kainos medicinos įstaigai (per savanoriško sveikatos draudimo sistemą ar tiesiogiai).
2. Pirmą kartą ilgesniam nei 12 mėn. į Lietuva atvykstančiam gyventi asmeniui ar iš emigracijos sugrįžtančiam Lietuvos piliečiui leidžiama sumokėti 50 proc. sumos į PSD fondą, skaičiuojant 10 proc. nuo vidutinio atlyginimo už praėjusius kalendorinius metus šalyje pagal Lentelėje pateiktus skaičius, siekiant atitikti bent vieną iš B.1., B.2., B.3. reikalavimų. Įmoką gali sumokėti bet kuris jo buvimu suinteresuotas fizinis ar juridinis asmuo: darbdavys, fondas, giminaitis ir t.t.
 
3. Pakartotinai į Lietuvą atvykstančiam gyventi asmeniui leidžiama sumokėti į PSD fondą 75 proc. sumos pagal Lentelėje pateiktus skaičius, siekiant atitikti bent vieną iš B.1., B.2., B.3. reikalavimų. Įmoką gali sumokėti bet kuris jo buvimu suinteresuotas fizinis ar juridinis asmuo: darbdavys, fondas, giminaitis ir t.t.
 
4. Lietuvoje nuolat gyvenusiam (ne mažiau 5 metų) asmeniui leidžiama sumokėti į PSD fondą sumą ne daugiau kaip už 10 metų, skaičiuojant 10 proc. nuo vidutinio atlyginimo už praėjusius kalendorinius metus šalyje, pagal Lentelėje pateiktus skaičius, siekiant atitikti bent vieną iš B.1., B.2., B.3. reikalavimų. Įmoką gali sumokėti bet kuris jo buvimu suinteresuotas fizinis ar juridinis asmuo: darbdavys, fondas, giminaitis ir t.t. Tokį mokėjimą galima atlikti tik vieną kartą gyvenime.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!