Laisvės partija, sąrašo Nr. 22, Vilniaus miesto vicemeras (2015-2019 m.) Linas Kvedaravičius (53 m.):

- Daryti pertvarką dėl pertvarkos nereikia. Visų pirma iškelkime tikslą, pavyzdžiui, kad medicininės paslaugos žmonėms būtų pasiekiamos patogiai ir greitai. O kaip tą pasiekti, jau galima svarstyti: ar administracinius resursus sujungti į vieną ir bandyti valdyti iš vieno kabineto, ar turėti keletą atskirų valdininkų. Tai - retorinis klausimas. Akivaizdu, kad sujungus įstaigas valdymo organas būtų efektyvesnis, bet ar nesutriktų paslaugų prieinamumas? Kiek dabar rajonuose gyvenantiesiems tenka bereikalingų kelionių, laukimo valandų...
 
Žmonės važiuoja į respublikinio pavaldumo ligonines ir laukia paslaugų. Gyventojams tai sukelia nepatogumų. Tam tikrų paslaugų jų gyvenamosiose vietose būtinumas yra akivaizdus. O klausimą, ar reikia pertvarkos, siūlyčiau pakeisti į, kokio tikslo siekiame ta pertvarka? Jei norime tik sumažinti administracinius kaštus, taip ir pasakykime: žmonės, kadangi valstybė taupo, mažiname kaštus, o jūs dėl to patirsite nepatogumą – gydymo teks važinėti kažkur. Jei norime pacientams suteikti paslaugas, net neabejoju, kad tai galima išlaikyti su turimais pinigais.
 
Liberalų sąjūdis, sąrašo Nr. 18,Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis (61 m. ):

- Galvojant apie pacientą, o pacientais esame mes visi – tiek sveiki, tiek ir sergantys, manau, pertvarkų reikia. Tai parodo nesibaigiančios eilės ir tai, kad paslaugą gauti nėra taip paprasta. Kokia ta pertvarka turėtų būti, nežinau. Iš vienos pusės didžiosios ligoninės yra gerai - pacientai gauna aukšto lygio paslaugas. Bet ar eiliniam žmogeliui tos didžiosios ligoninės yra pasiekiamos, kai reikia kokios nors paprastos paslaugos.
 
Vis dėlto manau, kad kai kurių paslaugų mažosios ligoninės turėtų atsisakyti. Mes Elektrėnų ligoninėje reorganizavimą ėmėmės vykdyti nuo gimdymų skyriaus – vietoje jo įkūrėme akušerijos ir chirurgijos skyrių. Na, o įkūrus chirurgiją, būtina ir reanimacija. O gimdymo paslaugą galima gauti ir Trakuose, ir Vilniuje, ir Kaune.
Taip pat ligoninėje įrengėme daugiau slaugos lovų, nes jų tikrai reikia.
Taigi ligoninių reorganizacija turėtų vykti viską pritaikant pagal kiekvieną atvejį.
Dabar, kai pagalvoji, nesąmonė, kad pacientai negali gauti paslaugų, nes gydymo įstaigos dirba tik penkiasdešimčia procentų apsukų. Nors konsultacija nuotoliniu būdu patogu, kažin ar visada veiksminga. Ar galima nuotoliniu būdu pačiupinėti gumbą, nustatyti ligą?
 
TS-LKD, sąrašo nr. 37, Radviliškio meras Antanas Čepononis (60 m.): 

- Pirmiausia reikia susitarti, ką vadiname ligoninių pertvarka. Ar tai yra struktūrinė pertvarka, ar darbo organizavimo. Jeigu struktūrinės pertvarkos yra kažkur reikalingos, reikia galutinai apsispręsti, kam yra pavaldžios mūsų sveikatos įstaigos - rajonų savivaldybėms ar Sveikatos apsaugos ministerijai, ar vėl paliktos pusiniame variante, kaip yra dabar. Jeigu paliktos, tvarkos nebus niekada gyvenime, nes ši sistema yra puikiai pritaikyta darbo neorganizavimui ir kylančių problemų atsimėtymui.
 
Aš pasisakau už tai, kad respublikinės ligoninės būtų pavaldžios SAM, o žemesnio lygio - savivaldybėms ir jų finansavimas iš ligonių kasų turi būti perkeltas taip pat savivaldybėms. Tokiu būdu savivalda matys, kokie skyriai pagal gyventojų poreikį yra reikalingi, kaip skirstyti pinigus ir į kokias paslaugas daugiausia koncentruotis. Tuomet savivaldybė pati organizuotų tinkamą sveikatos priežiūrą. Pavyzdžiui, Radviliškyje prieš kelerius metus panaikino vaikų ligų skyrių, bet mes matome, kad tai - prastas sprendimas. Visi mūsų savivaldybės vaikai turi važiuoti į Šiaulius, o tai yra toli ir ne visi gali sau leisti. Tad mes turime vaikų dienos stacionarą šeimoms, kurios negali kasdien važiuoti su vaikais gydytis į kitus miestus. Šis stacionaras dirba kaip vaikų ligų skyrius, kurio neturime.
 
LSDP, sąrašo nr. 27,Akmenės rajono mero pavaduotojas Tomas Martinaitis (31 m): 

- Mes, socialdemokratai, pasisakome už trijų P politiką: prieinamumą, prevenciją, pinigus. Tad reikia skirti pakankamai dėmesio ligų prevencijai, kad kuo mažiau žmonių reikėtų tų ligoninių ir įsisenėjusių ligų gydymo. Ir šis aspektas yra itin svarbus rajonuose, kur turime užtikrinti, kad sveikatos biurai teiktų reikiamas ir kokybiškas paslaugas gyventojams. Turi būti nepamiršti ir pagyvenę, negalią turintys žmonės, reikėtų finansavimo ir šiuos žmones vienijančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Pinigai - pagal sveikatos apsaugai tenkančias išlaidas atsiliekame nuo ES rodiklio, tad reikia didesnį dėmesį skirti sveikatos apsaugos finansavimui. O kalbant apie sveikatos paslaugų prieinamumą, socialdemokratai pasisako už tai, kad rajonų gyventojai neturėtų būti nuskriausti dėl to, kad juose gyvena.
 
Jie turi gauti tinkamas sveikatos paslaugas kuo arčiau namų, prie to prisidėtų ir mobiliosios šeimos gydytojų brigados. Taip pat mūsų vieninga pozicija yra ta, kad reikia išsaugoti rajonines ligonines, o ne jas uždarinėti. Tą užtikrintų kokybiškas gydytojų specialistų darbas regionuose. Rezidentai turėtų galėti rinktis atidirbimo vietą ir taip jaunų, gerų specialistų padaugėtų regionų ligoninėse. Mes Akmenės rajone turime penkiolikos tūkstančių krepšelį, padedantį pritraukti specialistus. O dėl pavaldumo - gal nėra taip svarbu, kam pavaldi bus gydymo įtaiga, ji vis tiek turės bendradarbiauti su vietos savivalda.