Karantino trukmė - sunkiai pamatuojama, o tėvams reikia grįžti į darbus ir rizikuoti vesti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tačiau darželiai gavo rekomendacijas, nurodančias, jog lėtinėmis ligomis sergantys vaikai vis dar turėtų būti ugdomi namuose. Pasidomėjome, ką apie tai mano gydytojai.
Sostinėje daugiau nei savaitę veikiančius darželius susirinko apie 25 proc. vaikų.
Į Vilniuje prieš savaitę ugdymo procesą pradėjusias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pasak Vilniaus miesto vicemerės Editos Tamošiūnaitės, susirinko apie 25 proc. vaikų - kiek daugiau nei šeši su puse tūkstančio.
Nors darželinukai grįžo į ugdymo įstaigas, kai kuriems liko tam tikros išlygos.
„Rekomenduojama namuose vis dar likti vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis arba gyvenantiems su rizikos grupei priklausančiais vyresnio amžiaus asmenimis. Tėvai turėtų pasirinkti ir įvertinti rizikas. Darželiai imasi visų įmanomų saugumo priemonių, siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą ir saugumą sveikatos atžvilgiu. Tiesa, pernai patvirtintas leidimas vesti vaikus į darželius ir su nedidele sloga ar lengvu kosuliu dabar negalioja, ir jei yra sloga, kosulys, temperatūra ar kiti viršutinių kvėpavimų sutrikimai, vaikas turi likti namuose“, - sako Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Vilniaus valstybinio darželio „Šnekutis“ direktorė Jovita Gritėnienė sako, jog vaikų priėmimui ir ugdymo procesui ruošėsi atsakingai ir iš anksto, paiso visų savivaldybės pateiktų rekomendacijų. „Mūsų darželį įprastai lanko 114 vaikų, o šiandien (gegužės 18 d. – red. past.) susirinko tik 38, tad grupės nėra perpildytos, vaikų mažiau nei dešimt grupėje. Nors yra rekomendacijos lėtinėmis ligomis sergančius vaikus vis dar ugdyti namuose, šiandien turime darželyje vieną vaiką, sergantį astma. Taip jau yra, kad tėvams reikia į darbus. Mes tą vaiką labai stebėsime ir globosime, kad laiku pastebėtume, jei prasidėtų ligos paūmėjimas. Laimė, kad vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, mūsų įstaigoje nėra daug“, - pasakojo J.Gritėnienė.
Tėvai su nerimu laukia ir laiko, kai į darželių grupes vaikai grįš pilnu pajėgumu ir skaičius grupėse įvairuos nuo 10 iki 23 vaikų. Pasak vicemerės, dabar laikomasi rekomendacijos, jog pagal higienos normas iki trejų metų grupėje gali būti iki 18 vaikų, o nuo trejų - 23. Guodžia tik tai, jog, savivaldybės duomenimis, lankomumas paprastai nesiekia 80 proc. ir grupėse beveik nebūna, kad lankytų visi vaikai. Tiesa, savivaldybės atstovai sako, jog koronaviruso situaciją stebės ir, reikalui esant, spręs klausimą, kaip sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse.
Specialisto interviu
Apie tai, ar lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams saugu eiti į darželį, kalbamės su pulmonologe dr. Agne Jagelavičiene.
.jpg)
- Ar jūs, kaip medikė, rekomenduotumėte lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma sergantį vaiką vis dar ugdyti namuose?
- Prieš leidžiant į kolektyvą vaiką, sergantį viena ar kita lėtine liga ar imunodeficitine būkle, rekomenduočiau pasitarti su gydytoju ar specialistu, pas kurį nuolat lankomasi. Kaip pulmonologė pacientams nepatarčiau eiti į kolektyvą, jei astma yra sunki arba nekontroliuojama, dažni paūmėjimai, lydimi kvėpavimo nepakankamumo, ir yra nuolatinis vaistų nuo astmos poreikis. Tačiau, jei vaikas jaučiasi gerai, tėvai džiaugiasi, kad seniai nereikėjo vaistų, ir neturi galimybių ilgiau laikyti vaiką namuose, o vaikų grupėje užtikrintos būtinos saugos priemonės infekcijos plitimo kontrolei, nemanau, kad reikėtų baimintis ir toliau likti užsidarius.
-
Darželių grupėse dabar vaikų yra po penkiolika dvidešimt. Ne per daug?
- Jeigu dabar rekomenduojama vienam vaikui užtikrinti penkių kvadratinių metrų plotą patalpoje, sunku būtų įsivaizduoti, kaip tai galima būtų užtikrinti dvidešimčiai vaikų. Kita vertus, negi, manote, kad vaikai kaip robotukai judės tik tame penkių kvadratinių metrų „burbule“, nekontaktuodami su kitais vaikais.
Puikiai žinome, kaip sėkmingai plinta infekcijos mažų vaikų kolektyvuose. Todėl čia pravers higienos įgūdžiai, kuriems suformuoti ir užtvirtinti buvo tikrai pakankamai laiko namuose. Bet vaikai yra vaikai – pamiršta, užsisvajoja. Todėl mažesnėse kolektyvų grupėse auklėtojos lengviau sužiūrės, ar visi vaikučiai pakankamai ilgai plovė rankytes, ar nusišluostė vienkartiniais rankšluosčiais, ar nėra pernelyg meilūs vieni su kitais.
Pats optimaliausias variantas šiais laikais, manau, yra lauko darželiai. Na, o jeigu vaikutis lanko ne tokį, reikia stengtis, kad didžiąją dienos veiklų dalį vaikai atliktų lauke.
Jeigu rudenį į grupes susirinks po dvidešimt vaikų, bus kaip anksčiau. O kaip anksčiau, bent kol kas – negali būti. Manau, bus ieškoma sprendimų. Galiausiai iki rudens, tikėtina, turėsime daugiau informacijos ir apie vaikų vaidmenį šioje pandemijoje.
- Būtų tikslinga reguliariai tirti dėl COVID-19 ne tik pedagogus, bet ir vaikus, lankančius ugdymo įstaigas?
- Manau, kad vaikus reikėtų tirti tik pasitarus su gydytoju. Kiekvieną kartą, vos įtarus bent menkiausią infekcinį susirgimą, tai yra pakilus temperatūrai, dingus apetitui ir akivaizdžiai pablogėjus bendrai savijautai, prasidėjus slogai, esant kosuliui, bėrimams, jokiu būdu nevesti vaikučio į darželį, stebėti būklę, kreiptis į specialistus. Tikėtina, kad daugeliu atveju visų šių simptomų priežastis nebus COVID-19 infekcija, tačiau dabartinė situacija nėra įprasta ir turime išmokti elgtis šiek tiek kitaip. Atrodytų, taip anksčiau palengvinę tėvų gyvenimą sprendimai leisti į darželį sloguojančius vaikus, dabar turėtų būti vertinami kritiškai.
Apskritai turime išmokti gyventi kitaip. Saugokime vieni kitus. Ir ne tik pačius artimiausius, bet kiekvieną. Seniai reikėjo tą daryti.
Komentuoti: