Faktas
Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Ar skatina darnų judumą nemokamas viešasis transportas?“ Lietuvos politikai, visuomenės atstovai ir dalyviais iš Estijos bei Latvijos diskutavo, ar nemokamas transportas išspręstų lietuvių judumo problemas.

---

 
Išlaidas padengs taršos mokestis?
Aplinkai draugiškas judėjimas – ne tik raumenų tonusui pakelti, o ir aplinkai saugoti. Nors turistai iš užsienio nešykšti gerų žodžių žaliai Lietuvos gamtai, nedideliems miestams ir žaviems senamiesčiams, šalies gyventojams tenkančių automobilių skaičius gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra tarp ES valstybių, kuriose dauguma kelionių atliekama asmeniniu automobiliu. Už Lietuvą didesniais aplinkos taršos rodikliais „džiaugiasi“ tik Lenkija, Bulgarija ir Rumunija. Būtina ieškoti būdų, kaip paskatinti žmones automobilius naudoti rečiau, taip mažinant CO₂ emisijas. Tai įgyvendinti tikimasi su premjero Sauliaus Skvernelio pažadėtu taršos mokesčiu.
 
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika „Žinių radijui“ aiškino, kad lėšos, surinktos iš taršos mokesčio, galėtų prisidėti prie nemokamo viešojo transporto įvedimo. „Manau, kad mokestį investuojant į oro taršos mažinimą, galėtume prisidėti prie savivaldybių biudžetų, tai galėtų būti kaip nemokamo viešojo transporto kompensacija“, – žadėjo K.Mažeika. Šiai nuomonei antrino ir vardo neviešinęs Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas: „Jeigu taršos mokestis išvystų dienos šviesą, ministerijos pasiūlymas būtų, kad mokesčių lėšos, surinktos iš visuotinio apmokestinimo, eitų į fondą remti mažiau taršius automobilius, viešąjį transportą, dalijimosi sistemas.“
Tiesa, mokestis jau sulaukė kritikos, mat apmokestinant taršius automobilius, kentės mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, neturintys patogaus viešojo transporto ir neįperkantys aplinkai draugiško automobilio.
 
Nemokamo transporto vilionės
Kaip aplinkos saugojimo panacėja vis užmetamas nemokamo transporto jaukas. Gal tikrai kelionė be bilieto sudomins lietuvius? Politikai, ypač prieš rinkimus, mielai ištraukia nemokamų autobusų kozirį, esą tai svarbi darnaus judumo mieste dalis. Juk prieš nosį turime Talino pavyzdį: čia miestiečiai jau šešerius metus keliauja už dyka. Deja, aiškėja, kad nemokamos kelionės visų bėdų neišspręs.
 

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybos narys Liutauras Stoškus nemokamo viešojo transporto klausimu skeptiškas. Juk karšta vasaros popietė autobuse ir taip primena viešąją pirtį, o keleiviai kaip silkės statinėje gabenami visais metų laikais. „Štai ką mes turime: piko metu šešis septynis keleivius kvadratiniame metre! Vadinasi, viršijamos visos normos. Kur sodinsime keleivius?“ – retoriškai klausė L.Stoškus.

 
Atsiradus nemokamam transportui sulauksime vartotojų pagausėjimo, tad reikėtų padidinti ir autobusų skaičių, įrengti papildomų juostų viešajam transportui, antraip kentės kokybė. Be to, nemokamas viešasis transportas toli gražu negarantuoja švaresnio oro ir sveikesnės visuomenės. Pasak L.Stoškaus, daugelyje užsienio miestų, kuriuose įvesdinta ši iniciatyva, sumažėjo pėsčiųjų: viešuoju transportu įveikiami maršrutai, kuriuos anksčiau žmonės žingsniuodavo pėsčiomis. O automobilių vartotojų išliko beveik tiek pat.
 
Autobusas – nepatrauklu
Prieš kalbant apie nemokamą transportą, reikia atsižvelgti į kintančius vartotojų poreikius, tikina specialistai. Juk perpildyti ir apšnerkšti autobusai išties mažai patrauklūs. Šiuolaikiniam miestiečiui itin svarbus komfortas ir kokybė. Anot L.Stoškaus, viešojo transporto žmonės vengia ne dėl paslaugų kaštų, o dėl patogumo trūkumo: „Kodėl dabar žmonės nevažinėja viešuoju transportu? Dėl kokybės. Kitas dalykas – greitis ir dažnumas.“
Žinoma, gyventojų poreikiai regione ir miestuose skirtingi. Jei viešasis transportas kursuoja kas kelias minutes, jis nebėra teisė, jis paslauga, už kurią didžiuosiuose miestuose žmonės linkę sumokėti – kad tik būtų švariau ir patogiau, tikina Europos mobilumo valdymo platformos atstovė dr. Kristina Gaučė.
 
O štai provincijoje viešasis transportas nėra lengvai pasiekiamas, autobusai kursuoja gerokai rečiau. „Yra begalė vietų, kur mobilumas turėtų būti vertinamas ne kaip paslauga, o kaip teisė – maži miesteliai, rajonai. Tačiau didžiuosiuose miestuose kitaip: aš esu smulkioji verslininkė ir kasdien važiuoju viešuoju transportu, man nereikia jo daryti nemokamo. Reikia vengti nemokamą viešąjį transportą daryti nepatrauklų kontingento prasme“, – teigė K.Gaučė. Taigi, norint skatinti naudojimąsi autobusais, pirmiausia reikia kalbėti ne apie nemokamas paslaugas, o apie už bilietus surenkamų lėšų prasmingą panaudojimą.

---

 
Komentaras
Darnaus judumo ekspertas prie Aplinkos ministerijos Jonas Damidavičius: 

- Reikia atkreipti dėmesį, kad darnaus judumo tikslams įgyvendinti vien tik infrastruktūrinių priemonių nepakaks. Svarbu didelį dėmesį skirti ir švietimui bei kelionės įpročių keitimui. Tą galima daryti įvairiais būdai ir kanalais: darželiuose ir mokyklose per saugaus eismo pamokėles, organizuojant įvairias akcijas, kampanijas, kurios supažindina visuomenę su kasdieninio keliavimo ypatumais ir naudomis. Kalbant apie nemokamą viešąjį transportą, dažnu atveju praktikoje matoma, kad miestams šią paslaugą padarius nemokamą ja naudotis daugiau pradeda ne automobilių vairuotojai, o pėstieji, kurie pradeda trumpus atstumus (1-2 stoteles) įveikinėti viešuoju transportu, kai anksčiau judėdavo pėsčiomis. Atsižvelgiant į tai, automobilių skaičius drastiškai nemažėtų, aplinkos taršos greičiausiai nepavyktų sumažinti vien tik nemokama viešojo transporto paslauga.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!