Nežino, kas prekiauja

„Apie tai buvo kalbama dar prieš įsigaliojant draudimui prekiauti alkoholiu degalinėse. Iš tiesų, ten yra skirtingos įstaigos su skirtingomis prekybos alkoholiu licencijomis, nors ir esančios vienoje teritorijoje. Todėl buvo nuogąstavimų, jog gali būti piktnaudžiaujama tam tikromis įstatymo spragomis.
 
Kitas dalykas – Vilniaus mieste mes realiai nežinome visų alkoholio prekybos vietų, nes pagal teisinį reguliavimą alkoholio licencijos yra begalinės, kitaip tariant, jos nėra pratęsinėjamos. Sakykime, viena įstaiga pasiėmė licenciją tam tikru adresu, bet paskui toje vietoje nebeprekiauja, išsikrausto į kitą vietą, o licencija „kabo ore“. Netgi tikslios statistikos neturime, kur, kiek ir kas prekiauja. Tai yra vienas iššūkių, su kuriuo susiduriame“, - problemas vardija Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas.
 
Anot jo, licencijų naikinimas yra itin sudėtingas procesas, nes įmonės turi teisėtus lūkesčius, licencijos yra neriboto galiojimo ir jeigu nėra grubių pažeidimų, tarkime, parduodamas alkoholis nepilnamečiams, atimti licenciją išties sudėtinga.
 
„Daugiausiai pažeidimų gauname iš taip vadinamų barų –parduotuvėlių. Jose vykdoma apsimestinė veikla, kai nesilaikoma įstatymo ir prisidengiant bariukų ar kavinių veikla prekiaujama alkoholiu tamsiuoju paros metu, tai yra po dešimtos valandos vakaro. Nors jie turi licenciją tik pilstyti alkoholį kaip kavinėse ar baruose, iš tikrųjų uždaroje taroje pardavinėja alkoholinius gėrimus, kaip paaiškėja, dažnai pastoviems klientams.
Kaip tik taryboje bus teikiamas vienas sprendimo projektas dėl licencijos sustabdymo Naujojoje Vilnioje užsimaskavusiam barui – parduotuvei, kur filmuojant buvo nustatyti labai grubūs pažeidimai.
 
Nuosekliai, sistemiškai mėginame peržiūrėti tiek alkoholio prekybą viešų renginių metu, kurie nėra susiję su kulinariniu paveldu, sakykime, kaip Kaziuko mugė. Atitinkamai nuosekliai mėginame peržiūrėti kitas prekybos vietas, kurios yra arčiau ugdymo įstaigų, degalinių teritorijoje ir taip toliau. Mums dar reikia patiems susisteminti informaciją, nes, kaip minėjau, dėl ydingo teisinio reguliavimo sunku net susigaudyti, kur ir kas prekiauja alkoholiu Vilniaus mieste“, - sako G. Paluckas.
 
Skaičiuos metrus iki degalinės?

„Reikia pripažinti, kad svarstant įstatymą degalinių atstovai labai aiškiai ir tiesiai buvo pasakę, jog panašiu principu spręs alkoholio
prekybos uždraudimo degalinėse problemą. Jie tai buvo įvardiję, kaip vieną iš galimų būdų dar prieš įsigaliojant draudimui.
 
Turėsime atitinkamai reglamentuoti teisės aktus, kad tokių galimybių nebeliktų. Matyt, reikės įrašyti kokį nors saugiklį ar nustatyti atstumą nuo degalinių iki prekybos alkoholiu taškų. Tai vertinu, kaip sąmoningą įstatymo landos atradimą, kuriuo  pasinaudoja verslininkai tam, kad toliau vykdytų alkoholio prekybą, ir jie to net neslepia. Vietoj to, kad prisidėtų prie valstybės politikos – alkoholio vartojimo mažinimo“, - šį klausimą žadėjo kelti Seimo Sveikatos reikalų komitete Juras Požela.
 
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys nieko blogo nemato tame, jeigu degalinės kieme ar pašonėje galima nusipirkti alkoholinių gėrimų:
„Gyvenimas nestovi vietoje. Jeigu prie degalinių buvo įsikūrę tam tikri centrai, parduotuvės, kodėl jiems kas nors turėtų trukdyti vykdyti veiklą? Mes dabar aiškinamės su teisininkais – nėra nustatyta, kiek metrų nuo degalinės negalima prekiauti alkoholiu. Nėra parašyta niekur – nei degalinės sąvokoje, nei degalinės apibrėžime, nei degalinės teritorijos apibrėžime.
 
Iš viso Lietuvoje negalima riboti verslo arba tam tikros verslo dalies, ką dabar padarė  valstybė. Mes ruošiame dokumentus ir kreipsimės į Europos institucijas, kad įvertintų šį valstybės poelgį prieš tam tikrą verslo šaką. Analizuojant šį įstatymą buvo vadovaujamasi grynai emociniais suvokimais. Jeigu Kražiuose kažkas kažką papjovė ar ten sumetė į šulinį, tai vadinasi, jis prisigėrė degalinėje“, - su tokiu požiūriu nesutinka V.Šukys.

---

 
Komentaras 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas:

- Aš buvau pateikęs visiškai kitą siūlymą. Dabar yra apie devyniolika tūkstančių alkoholio pardavimo taškų. Siūliau visur sutrumpinti alkoholio pardavimo laiką dvejomis, trejomis, keturiomis valandomis. Tai būtų efektas, o dabar iš tų devyniolikos tūkstančių - du ar trys šimtai degalinių, kuriose uždraudėme prekiauti alkoholiu, kai šalia yra įsikūrusios kitos parduotuvės tinklai, netgi tame pačiame kieme.
 
Vyriausybė nepritarė mano įstatymo projektui, teigdama, jog prekybos alkoholiu laiko trumpinimas didesnio efekto neduos. Dabar Vyriausybės išvada yra kita. Po didelių skandalų Kėdainiuose ir Kražiuose siūloma trumpinti alkoholio pardavimo laiką kaip vieną efektyviausių priemonių.
 
Gal ir gražiai atrodo Lietuva uždraudusi alkoholio prekybą degalinėse, bet aš, minėjau ir anksčiau, kad tai nebus efektyvus veiksmas, ir jis bus apeitas. Pirmiausiai reikėjo leisti prekiauti silpnu alkoholiu tiek kaimo parduotuvėse, tiek degalinėse, ir visur kitur trumpinant alkoholio pardavimo laiką dvejomis, trejomis ir netgi keturiomis valandomis. O dabar, kai yra daug prisistačiusių parduotuvių šalia degalinių ir netgi degalinių kiemuose – efekto nebus.
 
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas profesorius Aurelijus Veryga:

- Įstatymas sako, kad negalima prekiauti alkoholiu degalinėse. Degalinėse yra ir pastatai, ir teritorija, ir įranga. Tai reikėtų pasižiūrėti konkrečiai, ar tai yra degalinės teritorijoje, ar ne. Jeigu teritorija yra ne degalinės, įstatymas nėra taikomas, kažkas už tvoros gali statyti parduotuvę ar prekybos centrą ir prekiauti alkoholiu, jeigu savivaldybė išduoda licenciją. Kitas klausimas - kam tai daryti? Negi trūksta taškų, kur galima nusipirkti alkoholio?
 
Politikai galbūt galėjo nustatyti kokį nors atstumą nuo degalinės, kaip dabar savivaldybės yra įgaliotos nustatyti atstumus nuo ugdymo įstaigų, maldos namų. Šiuo atveju irgi galėtų būti sukurta panaši teisės norma.
 

---

Teisininko komentaras
Advokatas Mindaugas Gedeikis:

- Kiekviena situacija gali būti skirtinga. Imkime standartinį atvejį, kai degalinė dalį patalpų išnuomoja parduotuvei, kurioje prekiaujama alkoholiu – vis tiek būtų kaip ir degalinės teritorija.
 
Pačiame įstatyme nėra apibrėžta, kas yra degalinė, bet yra kiti teisės aktai, kurie reglamentuoja degalinių veiklą. Be to, Vyriausiasis administracinis teismas irgi yra išaiškinęs, kad degalinė yra visas kompleksas pastatų, įrenginių ir teritorija, kuri yra skirta tam tikslui. Gali būti „ant ribos“ esančių situacijų, kuomet neaišku, kaip vertinti. Bendrai paėmus, jeigu būtų ir kam išnuomojamas pastatas degalinėje, kur  prekiaujama alkoholiu, manau, kad tai jau būtų pažeidimas. Žinoma, gali būti du šalia esantys sklypai, vienas jų – parduotuvės. Tuomet nieko nepadarysi, nes įstatyme nėra pasakyta, kad nuo degalinės turi būti dvidešimt ar penkiasdešimt metrų iki vietos, kur prekiaujama alkoholiu.