Algų detektyvas Ukmergėje

Sima Kazarian
2023-06-05
Ukmergės pirminės asmens sveikatos priežiūros centras (PASPC) įsmuko į finansinę duobę ir jau spėjo nuskambėti per pagrindines institucijas – Seimą, Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybinę ligonių kasą (VLK), mat darbuotojai įvairiais formatais pasiskundė dėl devynias dienas vėlavusių algų. Kalbas dar labiau įaudrino tai, jog vienai specialistei dalį išeitinės išmokėjo SODRA su paaiškinimu, kad įstaiga – nemoki.
Algų detektyvas Ukmergėje
Minus 269 tūkst. eurų – toks metų gale buvo Ukmergės PASPC finansinis rezultatas, nors dar 2021 m. jis buvo teigiamas. Darbuotojai baisiai sunerimo, kai pradėjo vėluoti algos.

Įstaiga – nemoki
Minus 269 tūkst. eurų – toks metų gale buvo Ukmergės PASPC finansinis rezultatas, nors dar 2021 m. jis buvo teigiamas. Darbuotojai baisiai sunerimo, kai pradėjo vėluoti algos. O viena tarnybą palikusi specialistė net žagtelėjo pamačiusi, kad dalį išeitinės kompensacijos išmokėjo Sodra su prierašu, kad įstaiga – nemoki.
 
Apie kelias dienas vėluojančias algas slaugytojos pasibėdojo parlamentarei Orintai Leiputei, sutikusios ją per profesinės dienos minėjimą. Ši apie tai viešai užklausė Seimo Sveikatos reikalų komitete, per Vyriausybės valandą VLK atstovų, sveikatos apsaugos ministro. Darbuotojai su O.Leipute dalijosi įtarimais, kad pinigų algoms pritrūko dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformos (keli žmonės apsisprendė palikti tarnybą ir jiems išeitines turėjo mokėti Ukmergės PASPC). „Jei tai lėmė GMP centralizacija, manau, SAM turėtų padengti šias išlaidas. Tik neaišku, ar būtent tai tikroji priežastis?“ – abejojo O.Leiputė. 
 
Kaip pasakoja Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, dirbusi Ukmergės PASPC, tarnybai atsiskiriant pasitraukė aštuoni žmonės, o šešiems reikėjo mokėti išeitines. Vis dėlto jai sunku patikėti, kad įstaigą, liaudiškai tariant, tai nuvarė į bankrotą. „Mes visą laiką girdėjome, kad nešame nuostolį ir t.t. Tai dabar, kai išėjome, kaip tik atsigaukit“, – tarstelėjo J.Keburienė.
 
Ukmergės PSPC sveikatos apsaugos darbuotojų pirmininkė Vilija Banevičienė patvirtino, kad nors ir vėluojant devynias dienas, algos visiems išmokėtos. Ji užtikrino, kad administracija dėl susiklosčiusios situacijos pati pakvietė darbuotojus dialogui ir kartu ieško sprendimų.

 
Įdomus laiškas
Tačiau per tas devynias dienas kilo geras šaršalas. Bandydami suprasti, kodėl negauna algų, darbuotojai galiausiai „išsiaiškino“, kad vėlavimo priežastis – vėluojantys atsiskaitymai iš ligonių kasų. Gegužės 22 dieną Vilniaus teritorinės ligonių kasos vadovui Vytautui Mockui pakilo antakiai gavus laišką iš Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Ukmergės grupės pirmininkės Aldonos Kalesnikienės, kuri prašė pasiaiškinti: kodėl kasa vėluoja pervesti lėšas Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas?
 
Bet Vilniaus teritorinė ligonių kasa ne tik ne vėluoja, o atsiskaito anksčiau: teisės aktai ją tai padaryti įpareigoja per mėnesį, o ji sumoka per dešimt dvidešimt dienų. Tai liudija ir pateikta mokėjimų suvestinė. Paprašyta pakomentuoti šį nesusipratimą, Ukmergės PASPC vadovė Gitana Čepienė teigė jau susipažinusi su ligonių kasų atsakymu ir mano, kad darbuotojus suklaidino „komunikacijos sutrikimas“. „Mes minėjome, kad ligonių kasos moka laiku, algos vėluoja dėl einamųjų lėšų trūkumo. Bet manyčiau, darbuotojai turbūt mūsų nesuprato arba suprato ne taip. Gal per sudėtingai paaiškinome“, – sakė vyr. gydytoja.
 
„Jei ligonių kasa kaltinama dėl algų – tai gryna demagogija ir melas. Keistoka, kai raštingi žmonės neprasidėjus sezonui, grybauja... – nusistebėjo V.Mockus. – Jei būtų švieži, žali nesiorientuojantys personažai, būtų galima tokias kalbas ir pateisinti, bet dabar tai tiesiog atrodo kaip piktybinis melas, savo darbo broką bandant užkarti ant kitų sąžinės.“
 
Kvietė neieškoti kaltų
Po garsiojo laiško A.Kalesnikienė jau spėjo šnektelti su administracija. Ir tvirtino, kad kaip bebūtų, „PASPC tik paskutinė grandis“. Esą už įstaigos finansines nesėkmes atsakinga ministerija ir ligonių kasos. „Nes paslaugų įkainiai padidėję per mažai, ne tiek, kiek deklaruoja šios institucijos. Kainos visur kyla, algas reikia kelti, iškovojome, kad koeficientus pakeltų...“ – darbovietę teisino slaugytoja.
 
Tačiau V.Mockus pataria kiek mažiau dairytis į VLK ar SAM, nes kitos panašios įstaigos esant toms pačioms sąlygoms sugeba rodyti gerus finansinius rezultatus.
 

„Ukmergės PASPC pirmą šių metų ketvirtį baigė su 72,6 tūkst. eurų minusu. Jos mokumas – minus ketvirtis milijono. Tokia įtempta finansinė padėtis lemia vėluojančius atsiskaitymus ir su kreditoriais, ir su darbuotojais. Analogiškos įstaigos, dar kuklesnės, pavyzdžiui, Varėnos, Trakų, Širvintų, Grigiškių, Elektrėnų PASPC kažkodėl tokių problemų neturi. Kai kurioms būna momentų, kai patiria nuostolio, pavyzdžiui, Onuškio minusas yra apie pusantro tūkstančio eurų, bet tai – niekai prieš Ukmergę, kuri pernai metus baigė su trečdaliu milijonu minuso, likvidumo rodiklis žemiau kritinės ribos...“ – konstatavo Vilniaus TLK direktorius Vytautas Mockus ir pridūrė, kad ši įstaiga Vilniaus zonoje šiuo metu atrodo liūdniausiai.

 
Jis teigia, kad pirmiausia savo viduje turi susitvarkyti pati įstaiga. „Banalu, bet daug kas priklauso nuo vadovo. Jei jam neužtenka vadybinių sugebėjimų, noro, supratimo, tada atsakomybė tenka dalininkui, šiuo atveju – savivaldybei. O jei ir jis nesidomi, ar ydinga kryptimi nukreipia, tada nėra gerai“, – konstatavo Vilniaus TLK vadovas.
 
Meras: įstaiga pelninga

Tačiau labiausiai nustebino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas pareiškęs, kad Ukmergės PASPC – pelninga. „Galiu pasakyti atsakingai, kad įstaiga tikrai dirba tikrai pelningai“, – patikino jis ir aiškino, kad jei kokie nesklandumai ir kilo, tai dėl to, kad buvo atsisakyta tokių pozicijų kaip GMP, kurią perėmė Vilnius, o darbuotojams teko išmokėti „išeitinių ir dar visokių dalykų“.

 
„Nereikia bijoti, kadangi tai – biudžeto įmonė, savivaldybės įmonė, tikrai žinome, tikrai stebime ir ligonių kasos (Vilniaus TLK vadovas V.Mockus aut. p.) skambino, kalbėjo. Mes jos nepaliksime šone, ji nebus nuostolinga. Žinau situaciją puikiai ir tiesiai galiu tai pasakyti“, – kalbėjo Ukmergės meras.
 

Jis jau kalbėjosi su direktore ir tuo pokalbiu liko patenkintas. „Darbuotojai gali kreiptis į mane bet kuriuo paros metu, jei kiltų kokios problemos. Aš toks žmogus. Aš nesu politinio pasitikėjimo žmogus, ne partijos žmogus, aš atviras visiems“, – tikino meras.
 
Vilniaus TLK vadovas teigia, kad pirmą kadenciją meraujantis D.Varnas toli gražu ne naujokas savivaldoje: prieš tai jis ne vienerius metus buvo administracijos direktorius, todėl šios temos jam ne šviežiena. „Kai kalbėjomės, merui užsiminiau, kad be savivaldybės įsikišimo šios problemos nepavyks išspręsti“, – mano V.Mockus.
 
Jei ką, pašefuoja savivaldybė

„Einame išsikapstymo link. Iki metų galo turėtume sustyguoti“, – mano Ukmergės PASPC vyr. gydytoja Gitana Čepienė ir iškart įvardijo priežastį, dėl ko nesiseka su pinigais: „Pirminis dalykas, į kurį turi koncentruotis įstaiga, – didinti paslaugas, iš kurių ateina finansavimas, kurios yra skatinamos. Nesurenkame jų tiek, kiek galime gauti pajamų... Kitas dalykas – kiek įmanoma mažinti išlaidas.“

 
Ji pavardijo ir didžiąsias pernai metų išlaidas. „Didžiausią įtaką deficitui turėjo apie 23 tūkst. eurų padidėję komunaliniai mokesčiai. Nuolat gesdavo GMP automobiliai, buvo keičiami varikliai. Tiesa, čia padėjo ir savivaldybė. Kai atsiskyrė GMP, išeitinėms, atostoginiams, turto perdavimui sumokėta 66 tūkst. eurų. Savivaldybė ir čia pagelbėjo – skyrė 22 tūkst. eurų“, – vardijo G.Čepienė ir džiaugėsi, kad savivaldybė prisideda ir projektuose, dėl priemonių įsigijimo.
 
Pernai įstaigoje atlyginimai net didėjo. Kaip teigia pašnekovė, 0,1 proc. pakeltas pareiginis koeficientas slaugytojoms, padidintos algos už gerus darbo rezultatus. Iš skatinamųjų paslaugų dalies įstaiga nuo 30 iki 50 proc. skirdavo darbuotojui. Tik bėda, kad gerų rezultatų pritrūko. „Sąraše, kuriame atsispindi įstaigų rezultatai, esame šiek tiek žemiau... Mums dar yra kur augti. Potencialą matome ir kolektyvo prašome įsijungti“, – komentavo pašnekovė.

 
Užtat dabar teks vėl taupyti atsisakant priedų prie algų, nemokant papildomai už darbo intensyvumą, pavadavimus. „Nuimsime priemokas, kurių galima nemokėti, jei įstaigoje yra neigiamas rezultatas“, – pasakojo G.Čepienė. Kol įstaiga atsities, algos keliaus etapais, vėlavimas bus dar ne vieną mėnesį. „Situacija gerėja, bet ne taip greitai, kaip norisi. Mūsų administracijos komanda jauna, nešamės darbą į namus, ieškome visokių variantų“, – teigė vyr. gydytoja.
 
Beda pirštu ir kitur
Ukmergės PASPC teikia ambulatorinės slaugos paslaugas į namus, tačiau kalbama, kad ir jos nuostolingos. Paklausta, ar tai tiesa, G.Čepienė sako, kad šiame ketvirtyje paslaugų balanso nematė. „Todėl bijau pasakyti, ar jos apsimoka. Bet jei ir neatsiperka, kreipsimės į savivaldybę, rašysime programą ir ji pagal tai skirs finansavimą. Bet šiaip tai moraliai nėra teisingas klausimas, ar apsimoka, nes pacientams to labai reikia, ypač tiems, kurie gyvena toliau nuo ambulatorijų“, – kalbėjo įstaigos vadovė.
 
Į kritiką, kad samdo vairuotojus slaugytojoms vežioti pas pacientus, G.Čepienė atsako, kad vairuotojus įstaiga turi jau seniai, jie nesamdomi specialiai šioms paslaugoms, o vežioja tik tas slaugytojas, kurios neturi teisių. „Turime tris vairuotojus, taigi jų tikrai nedaug. Jie reikalingi, nes veža tyrimus į Vilnių, pargabena metadoną, vaistus nuo tuberkuliozės“, – vardijo pašnekovė.
 
Kiek seniau J.Keburienė feisbuke piktinosi, kad šios paslaugos teikiamos neorganizuotai. Nuvykusios pas pacientus slaugytojos kviesdavo greitąją. „Suprantu, kad žmonės dirbę poliklinikoje gydytojo kabinete, galėjo pritrūkti kompetencijų, kai buvo staiga permesti į ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Nėra lengva persiorientuoti. Bet kai kas jau tiesiog kertasi su bendra logika. Jei slaugytoja atvažiuoja ir suleidžia vaisą nuo skausmo, kam vėl kviesti greitąją, kad leistų vaistą nuo skausmo?“ – tokio elgesio nepateisino J.Keburienė.
 
Yra ir daugiau nesąmonių
Vilniaus TLK vadovas V.Mockus žėrė kritikos Ukmergės politikams, kurie labiau rūpinasi reitingais ir suokia, ką žmonės nori girdėti užuot darę tai, ką reikia. „Ukmergės finansus lemia ilgametė savivaldos politikų baimė priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo rajone. Čia metų metais nesiimta nepopuliarių sprendimų ir dabar matyti to kaina. Įsivaizduokite, vienoje kaimo ambulatorijoje, netoli kurios gyvena meras, prisirašiusios viso labo 167 dūšelės, kurios turi išlaikyti visą įstaigą... Meras aiškina, kad čia daug žmonių. Tai katastrofa – niekada nebus pliusinio rezultato įstaigoje, kuri dirba su tiek žmonių“, – realistiškai mąstyti kvietė V.Mockus.
 
Kituose rajono kaimuose pacientų taip pat ne prūdai: prisirašę apie keturis šešis šimtus gyventojų, kai vieno šeimos gydytojo normalus darbo krūvis yra bent jau apie tūkstantį pacientų. „Jei valdžia toleruoja tokį neracionalų tinklą, gal toleruoja ir kitas neracionalias sąnaudas? Nes jei tinklas optimaliai sudėliotas ir tinkamai vykdomos paslaugos, gerai organizuojamas įstaigos ūkis, tai yra tokių pirminės priežiūros įstaigų Lietuvoje, kur atlyginimų vidurkiai didesni už Santaros klinikų“, – tvirtino pašnekovas.
 
Vilniaus TLK vadovas V.Mockus patarė įstaigai revizuoti išlaidas ir pajamas. „Ligonių kasos pinigus išmoka ne pagal simpatiją, o pagal atliktus darbus. Nereikia čia nieko aiškinti, nes visi esantys šioje sistemoje žino, kiek padarė, kad daugiau uždirbtų, – teigė jis ir linkėjo įstaigai neprarasti vilties. – Reikia dirbti ir viskas bus gerai.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris