Akreditavimo tarnyba: brangių medicinos priemonių prietaisų valdymas gerėja

www.lsveikata.lt
2019-01-18
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) šalies gydymo įstaigose atliko brangių medicinos priemonių analizę, kuri atskleidė, kad šių prietaisų valdymas šalyje gerėja. Tai reiškia, jog pasenusios priemonės vis dažniau keičiamos naujomis, o patys prietaisai naudojami racionaliau, todėl daugiau žmonių gali greičiau gauti jiems reikiamus tyrimus.
Akreditavimo tarnyba: brangių medicinos priemonių prietaisų valdymas gerėja
Remiantis analizės duomenimis, 2017 m. šalyje buvo naudojamos 1 385 brangios sveikatos priežiūros technologijos.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, informacijos apie brangias medicinos priemones valdymas nacionaliniu mastu yra laikomas efektyvios ir racionalios sveikatos sistemos požymiu. Išsamūs ir tikslūs duomenys yra svarbūs, užtikrinant pacientų teisę į saugias, kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas bei racionalų lėšų panaudojimą. Tad džiugu, kad tokio masto analizė pirmą kartą parodė teigiamus rezultatus.
„Įsigyjant naujas brangias medicinos priemones, svarbu išvengti nenaudingų investicijų, skatinti ekonomiškumą, pagrįstumą, kurti kaip įmanoma didesnę naudą pacientui. Racionaliai valdant turimą turtą, greičiau atnaujinama įranga ir užtikrinamas dar tikslesnis bei efektyvesnis gydymas, trumpinamos pacientų eilės. Tai, kad šie prietaisai pagaliau pradėti naudoti racionaliau rodo pažangą šioje srityje“ – sako ministras A.Veryga.

 
Pasak Akreditavimo tarnybos direktorės Noros Ribokienės, nuo 2010 metų atliekamos analizės bei rengiamos rekomendacijos leidžia sekti brangių medicinos prietaisų situaciją šalyje, užtikrinti tokių priemonių efektyvų naudojimą ir pastebėti vykdomus pokyčius.
„Nauji pokyčiai leidžia manyti, kad pažanga vyksta ir pasirinktas tinkamas būdas spręsti brangių sveikatos priežiūros technologijų panaudojimo šalies sveikatos priežiūros įstaigose iššūkius. Būtina ir toliau siekti racionalaus ir efektyvaus brangių medicinos priemonių panaudojimo šalies sveikatos priežiūros įstaigose“, – teigia N. Ribokienė.
 
Remiantis analizės duomenimis, 2017 m. šalyje buvo naudojamos 1 385 brangios sveikatos priežiūros technologijos. Senų priemonių nurašymą bei naujų brangių medicininių priemonių įsigijimą paskatino ženkliai augantis reikalingų tyrimų skaičius. Lyginant su ankstesnių metų analize, ketvirtadaliu išaugo pozitronų emisijos tomografų, penktadaliu magnetinio rezonanso tomografų tyrimų bei kompiuterinių tomografų procedūrų skaičius. Angiografų ir magnetinio rezonanso tomografų rodiklis 100 000 gyventojų priartėjo prie Europos šalių vidurkio ir tapo panašus į kaimyninių šalių rodiklius.
 
Analizė taip pat parodė, jog intensyviau pradėti naudoti mamografai ir angiografai, išaugo diagnostinių rentgeno prietaisų bei diagnostinių ultragarsinių priemonių naudojimas. Teigiami pokyčiai ir vidutinio intensyvumo naudojimo kategorijoje: beveik trečdalis mamografų naudoti vidutiniu intensyvumu, o diagnostiniai rentgeno prietaisai bei diagnostinės ultragarsinės priemonės naudojamos dažniau.
 
Nepaisant augančio tyrimų skaičiaus, dalis prietaisų išlieka naudojami ypač retai pavyzdžiui, pozitronų emisijos tomografai, C-lanko rentgeno prietaisai, kompiuteriniai tomografai, magnetinio rezonanso tomografai ir angiografai. Remiantis analizės duomenimis, vis dar turime per daug senų ir per mažai naujų brangios sveikatos priežiūros technologijų, iš kurių 6 rūšys neatitinka tarptautinių (COCIR) rekomendacijų, o 120 brangių medicinos priemonių eksploatacinis amžius viršija 15 metų.
Brangioms sveikatos priežiūros technologijoms priskiriamos medicinos priemonės – pozitronų emisijos tomografai, linijiniai greitintuvai, magnetinio rezonanso tomografai, angiografai, kompiuteriniai tomografai, gama kameros, mamografai, diagnostiniai rentgeno ir diagnostiniai ultragarsiniai prietaisai, kurių įsigijimo kaina su PVM viršija 28 962 eurus ir su kuriomis teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiškai ar iš dalies apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris