- Neseniai šeimos gydytojų problemas išsakėte premjerui Gintautui Paluckui. Kokios jos?
 
- Pirmoje vietoje aptartas finansavimo klausimas, kai neapmokama už kiekvieną specialisto konsultaciją. Labiausiai dėl to nukenčia pacientai, kurie turi prašyti papildomų siuntimų iš šeimos gydytojų. Kadangi pacientai registruojasi tik dėl siuntimo, didinamos eilės pas šeimos gydytojus ir kiti pacientai negauna reikiamos konsultacijos laiku. Taip pat nėra numatytas finansavimas poliligotų, pacientų, turinčių negalią, priežiūrai, kas reikalauja daug laiko ir sąnaudų. Kalbėjome apie tai, jog slaugos paslaugos namuose turi būti skatinamos, o ne ribojamos ir nekeičiamos kas kelis mėnesius, numatant vis kitus reikalavimus. Diskutavome apie tai, kad vaistų kompensacija – galvos skausmas tiek medikams, tiek farmacininkams ir net pacientams.
Aptarėme ir tai, jog sveikatos priežiūros problemos sprendžiamos šalies mastu, nors galėtų būti sprendžiamos atskirose savivaldybėse, nekuriant reformų. Kai nėra normalios analizės apie realų medikų kiekį, ataskaitose garsėjame kaip daugiausiai medikų turinti šalis, o realybėje matome kitokį vaizdą. „Žalieji koridoriai“ onkologiniams pacientams veikia ribotai, todėl net įtariant onkologinę ligą žmonės laukia eilėse. Medikų kvalifikacijos klausimas vis dar neišspręstas – reikalaujama teikti kokybiškas paslaugas, tačiau už kvalifikacijos kėlimą dažniausiai sumoka patys medikai. Be to, pirminė sveikatos priežiūra sprendžia daug socialinių problemų ir negali dirbti tiesioginio darbo su pacientais. Nors šeimos gydytojo komanda suformuota, jos funkcijos neaiškios, ribojamos, trūksta mokymų, finansavimas nepakankamas. Nefunkcionali e.sveikata ir nepatogi išankstinė pacientų registracija neduoda norimo efekto. Kalbėjome ir apie telemediciną: joje yra ateitis, tačiau tam reikės politinio palaikymo ir tinkamo finansavimo, kuris dabar yra neadekvatus. Nors panašias problemas keliame jau maždaug penkerius metus, tą patį išsakysime ir naujai suformuotam Seimo Sveikatos reikalų komitetui.
 
- Skundai valdžiai duoda vaisių? O gal tik suteikiama arena „išsikalbėti“?
 
- Pokytį per pastaruosius metus matome. Prieš kelerius metus dialogo nebuvo. Dabar ėmėme jausti dėmesį tiek iš komiteto Seime, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Jaučiame, kad pagaliau esame girdimi politikų. Kaip bus su naujai išrinkta valdžia, nauju sveikatos apsaugos ministru, pasakyti sunku. Tikimės, bendradarbiavimas tęsis.
 
- Problemas, kurias išsakėte, mes girdime ir iš privataus medicinos sektoriaus...
 
- Nesvarbu, kokio pavaldumo yra įstaiga – teisinis reguliavimas atsiliepia visiems sektoriams, turintiems sutartis su ligonių kasomis. Labiau skiriasi organizaciniai, kultūriniai dalykai, minkštosios vadovų kompetencijos. Norėdamas išlaikyti šeimos gydytoją privatus sektorius turi stengtis sudaryti jam geras sąlygas dirbti. Viešajame sektoriuje manoma, kad jei šeimos gydytojas atėjo čia dirbti, vadinasi, ir dirbs. Norint šeimos gydytoją pritraukti į tolimesnį regioną, reikia tikrai ypatingų sąlygų. Šios tendencijos, šeimos medicinoje vyraujančios pastaruosius penketą metų, yra gerai, nes sukuria konkurenciją, kuri priverčia rinką pasitempti. Kai turi iš ko rinktis, laimi ir medikai, ir pacientai.
 
- Įsitenkate po vienu stogu, pradėjusi dirbti sveikatos centre, kuriame privatus sektorius susijungęs su viešuoju, pirminis su antriniu?
 
- Funkciniuose savivaldybės sveikatos centruose kol kas vyksta tik duomenų apsikeitimas, apsižiūrėjimas, analizės, dalyvavimas projektuose. Gal tai ir žingsnis į priekį tarpusavyje bendradarbiauti. Rezultatą pamatysime ne taip gretai. Kaip seksis veikti, bus matyti po kelerių metų. O pačiai reformai, kai jungiamos ligoninės su pirminiu lygiu, kaip nepritarėme, taip nepritariame iki šiol, bet savivaldybės įgalintos tai daryti.   
 
- Šeimos gydytojo komandos plėtrą įvertinti jau galima?
 
- Džiugu, kad apskritai kalbama apie komandinį darbą. Užsienio šalys jau seniai įvertino, jog slaugytojas yra ne tik raštininkas. Jis gali svariai prisidėti prie lėtinių ligų suvaldymo. Neseniai vykusiame šeimos medicinos forume „Transform 3.0“ kolegė iš Švedijos pasidalino, kaip jos šalyje dirba šeimos gydytojų komandos. Čia paskirtos slaugytojos, turinčios kompetencijas net keisti gydymą, prižiūri diabetu, arterine hipertenzija, plaučių ligomis, nutukimu sergančius pacientus. Lietuvoje tai būtų labai reikalinga.
Deja, pas mus plėtra vyksta lėtai. Stringame, nes vis dar nėra paslaugų aprašų, kas turėjo būti padaryta jau pernai. Šiuo metu ministerija vis dar juos derina.
Be to, nors ligonių kasos yra numačiusios komandos darbui finansavimą, jis nėra adekvatus realiai situacijai šalyje. Tam reikia įdarbinti naujus komandos narius, o šalyje kylant medikų darbo užmokesčiui, gydymo įstaigos taupydamos lėšas to nedaro, nors ir labai norėtų plėsti šeimos gydytojo komandą.

---

 
Dosjė
2013 m – LSMU Baigta Šeimos medicinos rezidentūra.
2017 m. – iki dabar LŠGPS valdybos narė.
2020-2021 m. – LŠGPS pirmininkė.
2024 m. - LŠGPS pirmininkė.
Lietuvos medikų sąjūdžio narė. Tarptautinė patirtis, mokymai, stažuotės.
Dalyvauja darbo grupėse teikiant pasiūlymus SAM.
Dalyvauja profesinės kvalifikacijos kėlimo kursuose, konferencijose.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!