Siekis užtikrinti reputaciją ir profesijos prestižą
 
„Kas gali geriau kontroliuoti, kad medikai užtikrintų kokybiškas paslaugas pacientams, jei ne patys medikai? Kompetentinga – lygu nepriklausoma. Medikų savivalda – svarbi veiklos sistema, kontroliuojanti, kaip kolegos dirba ir kaip laikosi etikos. Dirbdamas Europos Parlamente mačiau kitų Vakarų šalių patirtis, kaip veikia gydytojų savireguliacija, todėl geresnės medicinos srities savikontrolės nei medikų savivalda tikrai nėra“, – sakė dar prieš dvidešimt metų tuo patikėjęs tuometinis sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas, kurio akivaizdoje odontologų profesinė savivalda virto realybe.
 
Pirmoji medikų savivalda Lietuvoje – Odontologų rūmai – veiklą pradėjo dar 2004 metais. Jų išskirtinumas, vakarietiškas veikimo modelis neįtiko kai kuriems politikams, todėl 2019 m. Seimas panaikino vienintelę medikų savivaldą, atėmęs valstybės jai deleguotas funkcijas. Simboliška, kad praėjus ketveriems metams ir Odontologų rūmams švenčiant 20 metų veiklos sukaktį Seimas savivaldos funkcijas grąžino. Taigi, nuo 2025 metų sausio 1d. rūmai, vienijantys aštuonis su puse tūkstančio narių, darbus tęs autonomiškai.
 

„Kartu esame stipresni. Šios organizacijos tikslas – tarnauti mūsų bendruomenės labui. Neminsi – nevažiuosi“, – sakė Odontologų rūmų Tarybos pirmininkė profesorė Vilma Brukienė, dėkodama kolegoms už kasdienį atsidavimą.
„Jei kuris nors suklumpa, atremiame petį, atsilieka – stumtelime, – apie išlaikomą aukštą profesinę kartelę kalbėjo V.Brukienė. – Esame stiprūs, nes suprantame, kad mūsų savivaldos esmė ir tikslas – užtikrinti reputaciją bei profesijos prestižą“.

 
Įtikinti pagaliau ir valdžios atstovai. Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė ne tik pripažino ne tik odontologų siekį nuolat tobulinti paslaugų kokybę, vienyti bendruomenę, bet ir būti svarbiu partneriu visai sveikatos politikai.
 
„Jūs galite būti atsakingi už visos visuomenės sveikatą ir tą įrodote darbais. Ypač džiaugiuosi vienu svarbiausių šių metų pasiekimų – priimtu sprendimu atkurti dalį Odontologų rūmų savivaldos funkcijų. Šį sprendimą priimti nebuvo lengva – teko susidurti su įvairiais požiūriais, nuomonėmis, derinti skirtingus interesus. Tai – ne tik teisinės tvarkos atkūrimas ir skolos grąžinimas jūsų bendruomenei, bet ir pasitikėjimo ženklas. Šis žingsnis – reikšmingas valstybės ir profesinių organizacijų partnerystės stiprinimo įrodymas. Bendradarbiavimas, grindžiamas pasitikėjimu, gerina ne tik pacientų, bet ir specialistų padėtį“, – svarbą atkurti odontologų rūmų savivaldą pažymėjo kanclerė.
 
Už medikų savarankiškumą ir savivaldos idėją Seime aktyviai agitavusios Seimo narės Jurgitos Sejonienės indėlis Odontologų bendruomenės laisvės kovoje – neabejotinas.

„Visų savivaldos teisių grąžinimas – man yra vienas svarbesnių kadencijos darbų. Esu įsitikinusi, kad profesinė savivalda yra puikus būdas, kaip valdžios institucijos ir profesinės bendruomenės gali bendradarbiauti, dalintis funkcijomis ir atsakomybėmis, geriausiai rūpintis kokybišku profesiniu tobulėjimu“, – sakė Seimo narė Jurgita Sejonienė, rūmams linkėdama būti geruoju pavyzdžiu kitoms profesinėms grupėms.

 
Odontologai įsitikinę, kad gali išauginti sveikus dantis turinčią kartą ir tai daro savo lėšomis. Šiandien Odontologų rūmai vykdo tris burnos ligų profilaktikos programas: vienuolikoje mokyklų regionuose jau antrus metus dalyvauja daugiau kaip penki šimtai pradinukų.
 
Odontologai aplankė per keturis šimtus šeimų, auginančių vaikus su negalia, taip pat vykdo specialią programą stokojančioms socialinių įgūdžių šeimoms, dalinasi žiniomis su senjorais, besilaukiančiomis moterimis. Organizuoja mokymus kitiems sveikatos priežiūros specialistams.
 
Teigiamas rezultatas – tik bendradarbiavimo principu
 
Odontologų rūmų nariai patyrė savo kailiu, kad reikia ne kariauti, o draugauti. Žengiant autonomijos keliu susidraugauti net ir su oponentais padeda glaudus bendradarbiavimas. Darbais ir ryžtu Sveikatos apsaugos ministerijos palankumą užsitarnavę Odontologų rūmai šiandien demonstruoja norą veikti išvien.
Sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Narkevičius įsitikinęs – pirmiesiems niekada nebūna lengva. Vis dėlto jie turi privilegiją – gali daugiau kartų klysti ir gauti išrišimą.
 
„Nedaugelis ryžtasi prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už bendruomenę. Tai – civilizacijos ištakos. Lai nesupyksta kitų profesijų atstovai, bet odontologų bendruomenė yra daugiau vakarietiška nei mes visi“, – ryškia persvara odontologų bendruomenę įvertino jis.
 
Viceministras sako, jog odontologai sveikatos politikams padeda sugrįžti į realybę – mat sveikatos sistemai gyvenant deficito sąlygomis reikalingas realių valstybės galimybių barometras. Tad Odontologų rūmai pastariesiems tampa lygiavertis partneris, verčiantis pasitempti ieškant bendrų sprendinių.
 
„Diskusija su odontologais niekada nebūna lengva, tačiau kuo pašnekovas intelektualesnis, tuo abi pusės įgauna daugiau stiprybės“, – odontologų bendruomenei išlikti žingsniu priekyje ir neprarasti energijos veikti linkėjo E.Narkevičius.
 
Matyti visuomenės sveikimo požymių
 
Odontologų rūmų savivaldos funkcijų atkūrimo ir veiklos sukakties proga bendruomenės nariai surengė ir konferenciją.
 
Garbė skaityti pranešimą teko Vilniaus universiteto prof. dr. Dainiui Pūrui, kuris pasižvalgė po pasaulio mediciną, medikų profesinių grupių radimąsi, stiprėjimą, jų aktyvų dalyvavimą įtvirtinant profesijos įvaizdį ir reputaciją.
D.Pūras tikras – be pagarbos pamatinėms žmogaus teisėms negali būti geros visuomenės sveikatos, todėl medikų grupės pasaulyje yra tarp pačių aktyviausių žmogaus teisių gynėjų.
 
„Šiuolaikinis standartas pasaulyje – „5 žvaigždučių“ medikas. Geras medikas – ne tik geras klinicistas. Kad žvaigždučių būtų visos penkios, medikai privalo išmanyti ir turėti pakankamai įgūdžių profesionaliai bendrauti, gebėti daryti sprendimus, kurie būtų pagrįsti etikos ir sveikatos ekonomikos principais, turėti žinių ir įgūdžių vadybos srityje, būti bendruomenės lyderiai. O tai jau reikalauja iš esmės peržiūrėti medikų rengimo programas“,– įvardijo penkiabalę skalę profesorius.
Anot jo, nors profesinė savivalda būtina kiekvienai profesijai, medikams ji – ypač svarbi.
 

„Mediko profesija yra kupina kasdienių iššūkių, sudėtingų vertybinių dilemų. Ne kiekvienas medikas privalo būti aktyvus visuomenės procesuose, tačiau tiek jam, tiek ir visuomenei bus žymiai geriau, jei medikai jungsis į profesinę savivaldą, kuri jiems atstovaus ir pristatys profesinės grupės poziciją svarbiais visuomenei klausimais. Savivalda per demokratiškai išrinktus kolegas gali žymiai veiksmingiau negu ministerija ar kitos valdžios institucijos spręsti klausimus ir taikyti sankcijas, kai profesinės grupės narys pažeidžia medicinos etikos principus ir gali kelti grėsmę pacientams bei visos medikų profesinės grupės reputacijai“, – aiškino Vilniaus universiteto prof. dr. Dainius Pūras, pabrėžęs ypatingą savivaldos vaidmenį padedant Lietuvos medicinos sistemai…sveikti. O sveikti, sako, yra nuo ko.

 
„Ne paslaptis, kad per keletą sovietinės okupacijos dešimtmečių Lietuvos sveikatos sistemoje įsitvirtino dviguba ar triguba realybė. Medikai ir kiti sistemos dalyviai tapo įkaitais korupcinės sistemos, kai šalia lygių medikų ir pacientų radosi grupė „lygesnių“ medikų ir pacientų. Teko prisitaikyti, ir tai turėjo savo kainą, kuri dar ir šiandien ne visų yra suvokiama. Suklestėjo barteriniai mainai, nepotizmas, pokiliminiai susitarimai, „stogai“, „dviguba buhalterija“ ir kitos totalitarinei sistemai būdingos tradicijos“, – sistemos ydas apnuogino D.Pūras, atsargiai pasidžiaugęs, kad sveikimo procesai Lietuvoje pagaliau vyksta…
 
„Džiugina Odontologų rūmai, rodantys pavyzdį visiems kitiems medikams, kad be savivaldos ir atsakomybės prisiėmimo nebus tikrojo proveržio. Džiugina ir medicinos studentai bei jaunieji gydytojai, LiMSA ir JGA, skatinantys realias permainas. Sukėlus tokį permainų vėją, ėmėsi realių darbų ir valdžios struktūros. Pagaliau suvokta, kad būtent investicijos į minkštąsias kompetencijas, o ne vien į biomedicinos stebuklus yra veiksmingų permainų sveikatos sistemoje esmė. Nebebūti ydingos sistemos įkaitais apsisprendžia vis daugiau Lietuvos medikų ir taip jie tampa aktyviais tikrųjų, o ne kosmetinių permainų iniciatoriais“, – sakė profesorius, linkėjęs, kad savivalda apimtų kuo greičiau visas Lietuvos medikų profesines grupes.
 
Svarbu stiprinti socialinį kapitalą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius dr. Mindaugas Stankūnas stojęs apžvelgti Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros bei kokie iššūkiai laukia ateityje, akcentavo socialinio kapitalo stiprinimą. Mat iššūkių akivaizdoje tai – stiprus ginklas, galintis padėti neišvengiamiems pasaulio dėsniams.
 
Geopolitinė saugumo situacija šalyje taps viena aktualiausių temų, greta stojančių prie populiacijos senėjimo ir sveikatos būklės netolygumo problemų. Dar vienas realus pavojus Lietuvai – ekstremalios sveikatai situacijos, pavyzdžiui, nauja pandemija.
 
Gerai žinodamas Australijos sveikatos priežiūros sistemą, M.Stankūnas ėmėsi palyginti žmogiškųjų išteklių galimybes. Čia skaičiai kalbėjo patys už save: australai skaičiuoja, jog, norint ligoninėje kokybiškai suteikti sveikatos priežiūros paslaugą, vienai lovai turi tekti septyni sveikatos priežiūros specialistai. Lietuvoje – atotrūkis šokiruoja: gydytojų ir slaugytojų santykis su stacionaro lovomis LSMU Kauno ligoninėje siekia 1,3 santykį, o Australijos ligoninėje paprastai šis skaičius gali siekti net 6,2 medikų vienai stacionarinei lovai.
 

„Nors Lietuvos sveikatos rodikliai nėra džiuginantys ir ateityje problemos neišnyks, o tik dar labiau didės, svarbu suprasti, kad turime skirti kaip galima daugiau dėmesio sveikatos stiprinimui. Turime stiprinti socialinį kapitalą, kad atsiradus iššūkiams ar neramumams sugebėtume vienas kitą palaikyti ir iššūkiai mums darytų kuo mažesnį poveikį“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius dr. Mindaugas Stankūnas, akcentavęs profilaktikos programų stiprinimo svarbą. Socialinis ryšys ir socialinis bendrumas – raktas, padedantis laikytis vienam kito.

 
Praktiniai savivaldos pavyzdžiai ir įžvalgos iš užsienio
 
Svečias iš Briuselio, teisininkas dr. Alfred Büttner, nagrinėjantis Europos įstatyminius aktus ir jų poveikį Vokietijai, pasakojo apie Vokietijos Odontologų rūmus ir jų savivaldą. Vokietijoje amatų ir pramonės rūmai ėmė kurtis dar devynioliktame amžiuje – pamažu prie jų jungėsi laisvosios pramonės atstovai. Pirmasis odontologų rūmų susibūrimas įvyko dar dvidešimto amžiaus pradžioje. „Iš viso Vokietijoje įkurta net septyniolika Odontologų rūmų skirtinguose regionuose, kurie šiemet švenčia 75 metų jubiliejų“, – sakė A.Büttner.
 
Pranešėjo teigimu, savivalda tarp laisvųjų profesijų – įprastas dalykas Europoje. O Vokietijoje ypač vertinamas paciento ir kliento pasitikėjimas bei ryšys su paslaugos davėju.
 
2014 metas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atliko studiją, susijusią su laisvosiomis profesijomis, kurioje buvo pažymima, jog visas laisvąsias profesijas sieja savivaldos organizacija ir tai, kad jie patys gali spręsti problemas.
A.Büttner įsitikinęs – Odontologų rūmai atlieka daug funkcijų, kurias paprastai turėtų atlikti pati valstybė. Taigi Rūmai palengvina valstybės naštą.
 

„Vokietijos odontologai finansuoja rūmus ir moka tam tikrą narystės mėnesio ar metų mokestį. Tai leidžia atlikti visas funkcijas tiek Odontologų rūmams, tiek Odontologų asociacijai. Tai atspindi tikrąją demokratiją. Valstybė neturi tų kompetencijų ir žinių šiame ypatingame profesiniame lauke. Vokietijos Federalinėje ministerijoje net nedirba nė vienas odontologas, – iškalbinga žinute dalinasi pranešėjas iš užsienio teisininkas dr. Alfred Büttner. – Jei šie turi klausimų, kreipiasi į mus ir mes jiems duodame patarimą, suteikiame specifinių žinių. Taip tarp Odontologų rūmų ir ministerijos pasiskirsto užduotys.“

 
Pasak teisininko, savivalda – asmens ar grupės gebėjimas atlikti visas būtinas reguliavimo funkcijas be išorinės valdžios – valstybės – įsikišimo.
 
Taigi Vokietijoje valdžia leidžia profesinių asociacijų nariams tai daryti, tačiau visų specialybių atstovams nustato specialią sistemą – čia egzistuoja tam tikros taisyklės. Viena išankstinė sąlyga – laisvųjų profesijų atstovams rūmų narystė yra privaloma. Antraip tokia reguliacijos forma nefunkcionuotų.
 

---

Komentaras
Mykolo Romerio universiteto profesorė Toma Birmontienė:
 
- Odontologai, skirtingai nei kitos medikų bendruomenės, iš pat pradžių buvo linkę kovoti dėl savarankiškumo. Šis siekis visada buvo ryškus. Kodėl reikia savivaldos? Savivalda yra demokratijos puoselėjimas. Visiškas profesijos reguliavimo ir administravimo sutelkimas į vienos ministerijos tarnybos rankas nesuteikia galimybių plėstis demokratijos principams, nes demokratija yra suprantama nuo paties mažiausio savivaldos elemento – profesiniu pagrindu veikiančių bendruomenių savarankiškumo.
 
Esminis demokratinės valstybės principas yra ne tik teritorinių, bet ir profesinių  bendruomenių gebėjimas savarankiškai spręsti klausimus. Be šių gebėjimų, be savivaldos, savireguliacijos patirties demokratinių principų mes neišsaugosime. Karčios Odontologų rūmų griovimo pamokos įtikino odontologų bendruomenę, kad centralizuotas valdymas didelės naudos neatnešė nei valstybei finansiškai, nei patiems odontologams. Tapo akivaizdu, kad savivalda gali daug geriau spręsti profesinius klausimus. Dalyvavimas profesinėje savivaldoje – ne tik laisvė, bet ir pareigų vykdymas.
Kad ir vėluojanti, vis dėlto profesinė savivalda turėtų būti. O medikams ji – ypač svarbi.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!