Kartu su Nepriklausoma Lietuva šiemet šimtmetį mininti Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė dar vieną istorijos puslapį verčia iš esmės atsinaujinusi ir tvirtai stovėdama ant kojų. Įstaigos vadovas Artūras Vasiliauskas ir darbuotojai juokauja – jei ligoninės „krikštatėvis“ chirurgas Stasys Kudirka prisikeltų, šiandienės įstaigos nebeatpažintų. Jubiliejinių renginių ciklą ligoninė pradėjo dar prieš kelias savaites, o jos šimto metų kelionę rytoj, penktadienį, vainikuos iškilmingas šventinis vakaras.
Ne tik garbė, bet ir įsipareigojimas
Neeilinį jubiliejų pasitinkančios ligoninės kolektyvas jau visą savaitę gyvena pakiliomis nuotaikomis. Šventiniai susibūrimai kasdien kvietė ir skirtingų skyrių darbuotojus, ir veteranus. Garbės raštus iš ligoninės direktoriaus ir miesto mero Vytauto Grigaravičiaus rankų gavo 40 metų ir daugiau įstaigoje dirbantys specialistai. Visiems jiems įteikta renginio metu pristatyta ligoninės 100-mečio proga išleista knyga „Prakalbintas šimtmetis“. Permainingų laikų negandas pergyvenusios ligoninės istoriją įprasmino ir pristatytas filmas.
„Toli gražu ne kiekvienai įstaigai tenka garbė sulaukti tokios šventės, kuri kartu yra ir didelis įsipareigojimas. Tai, kas sugulė į knygą, parodyta filme, galima būtų laikyti simboliniu įstaigos pamatu, į kurį remdamiesi turime judėti toliau. Šios iškilios datos minėjimas šiandien jau tampa istorija ir žymi naujo šimtmečio pradžią. Ir tą istoriją kasdieniais poelgiais kuria mūsų ligoninės darbuotojai, kuriems esu labai dėkingas“, – sveikindamas kolegas su švente kalbėjo A.Vasiliauskas.
Šventinių renginių ciklas pradėtas rugsėjo 25-ąją ligoninės Konsultacijų poliklinikos koridoriuose atidarius fotomenininko V.Stanionio parodą „Pasižvalgymai ir prisilietimai“. Įstaigos darbo kasdienybės akimirkas įamžinęs menininkas pabrėžė, kad mediko profesija išskirtinė – kova už gyvybę lydi kasdien, kiekvieną minutę, tad prisiliesti prie to iš arti buvo neeilinė patirtis.
Išskirtinius metus ligoninės kolektyvas paminėjo ir originaliomis akcijomis – nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios ant pastato buvo ištiesta rekordinio dydžio trispalvė, o su ja, skambant miesto himnui, bendrai dalyvauta ir nuotaikingose sulėktuvėse „Susivienykime gyva širdimi“.
Džiugiomis nuotaikomis jubiliejų pasitinka ir vieni ilgiausiai ligoninėje dirbantys Odos ir venerinių ligų kabineto slaugytoja Irena ir gydytojas Raimundas Steponavičiai. Viename kabinete 43 metus praleidę vyras ir žmona sako į užsitarnautą poilsį išeiti negalintys, nes tiesiog nepaleidžia pacientai: „Be jų negalime. Kai atostogaujame, žmonės laukia, skambina, klausia, ar jau grįžome, pasiilgsta. Per tiek metų užsiauginame pacientus, jie pasidaro lyg draugai, giminės.“
Ilgo gyvavimo raktas – darnus kolektyvas
Prieš šimtą metų įkurta pirmoji lietuviška ligoninė Dzūkijos sostinėje šiandien yra ne tik seniausia, bet ir didžiausia Pietų Lietuvos medicinos įstaiga. Taip pat – pati didžiausia regiono darbdavė, čia su aptarnaujančiu personalu dirba per 900 darbuotojų.
Įstaigos vadovas pabrėžė, jog darnus ir susiklausęs profesionalių specialistų kolektyvas – ilgo sėkmingo gydymo įstaigos gyvavimo raktas. Tą patvirtino ir patys ne vieną dešimtmetį ligoninėje dirbantys gydytojai, negailėdami gražių žodžių kolegoms.
„Labai smagu, kad kolektyvas didelis, nuoširdus, yra daug žmonių, kurie atsiduoda vadinamajam balto chalato sindromui, negaili savęs dirbdami“, – pastebėjo 34 metus įstaigoje dirbanti vidaus ligų gydytoja Vidutė Vitkauskienė.
Džiugiomis nuotaikomis jubiliejų pasitinka ir vieni ilgiausiai ligoninėje dirbantys Odos ir venerinių ligų kabineto slaugytoja Irena ir gydytojas Raimundas Steponavičiai. Viename kabinete 43 metus praleidę vyras ir žmona tikina į užsitarnautą poilsį išeiti negalintys, nes nepaleidžia pacientai: „Be jų negalime. Kai atostogaujame, žmonės laukia, skambina, klausia, ar jau grįžome, pasiilgsta. Per tiek metų užsiauginame pacientus, jie pasidaro lyg draugai, giminės.“
Daugiau nei keturis dešimtmečius įstaigoje dirbantis buvęs direktoriaus pavaduotojas stacionarinei sveikatos priežiūrai gydytojas endokrinologas Arvydas Baublys pasidžiaugė, kad spartus medicinos pasaulyje vykstantis progresas neaplenkia Alytaus apskrities ligoninės: „Per šiuos metus ligoninė pasikeitė tiek išvaizda, tiek darbo turiniu – atliekama žymiai sudėtingesnių procedūrų, padaugėjo diagnostikos, gydymo metodų. Be abejo, kartų kaita neišvengiama, tačiau vyresni gydytojai puikiai įvaldo šiuolaikines metodikas.“
Jam pritarė ir Vidaus ligų skyriaus vedėju dirbęs Petras Ralys. „Pirmoji darbovietė, kaip ir pirmoji meilė – niekada nerūdija. Ligoninėje praėjo gražiausi 35 gyvenimo metai. Nors ši įstaiga nuo seno išsiskyrė aukšto lygio kvalifikuotais specialistais, šiandien ji pasikeitė kaip diena ir naktis: gali didžiuotis respublikinio lygio kardiologais, neurologais, kitais specialistais. Norėtųsi, kad ši ligoninė būtų viena pirmaujančių šalyje“, – linkėjo veteranas.
Ligoninės kolektyvą pasveikinęs ir padėkas įteikęs Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius dėkojo medikams už atsidavimą darbui, pacientams suteiktą viltį ir grąžintą sveikatą: „Linkiu, kad naujas jūsų kuriamas šimtmetis būtų kuo gražesnis, nestigtų nuoširdžių padėkų iš gyventojų.“
Pritraukė gausybę investicijų
Siekiant pacientams teikti dar kokybiškesnės medicinos paslaugos, o medikams sudaryti vis geresnes sąlygas šimtmetį ligoninė pasitinka įgyvendinusi visą puokštę projektų.
Vienas naujausių ir svarbiausių pastarojo dešimtmečio žingsnių – atnaujinta, išplėsta ligoninės Konsultacijų poliklinika su registracija ir skambučių registracijos centru. Kapitališkai suremontuotas visas 1972 metais statytas Vidaus ligų korpusas, iš Valstybės investicijų programos sutvarkyti penkiaaukščio korpuso Vidaus ligų, Neurologijos skyriai, Fizinės medicinos ir reabilitacijos stacionaras. Iš Europos Sąjungos lėšų atnaujintas ir reikalinga įranga aprūpintas šiame korpuse esantis Kardiologijos skyrius, Priėmimo-skubios pagalbos, Ortopedijos ir traumatologijos, Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriai bei Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus ambulatorinė dalis. Įgyvendinus projektus pagerintas ne tik paslaugų prieinamumas, bet ir įsigijus naujos įrangos praplėstas teikiamų paslaugų spektras, pagerėjo kokybė.
„Ypatingą laikotarpį Alytaus ligoninė sutinka baigusi įrengti naująją automobilių aikštelę Vakaro gatvėje, atnaujinusi ligoninės vestibiulį, suteiksiantį jaukumo visiems atvykstantiems. Tęsiami kiti renovacijos, rekonstrukcijos darbai, kuriems įgyvendinti per pastaruosius 10–12 metų iš įvairių fondų buvo pritraukta daugiau nei 12 milijonų eurų“, – kalbėjo specialistė investicijoms ir projektų rengimui Lina Ivoninienė.
Ji pabrėžė, kad dar kokybiškesnes paslaugas mažiesiems pacientams leis užtikrinti kartu su Marijampolės ir Lenkijos Suvalkų bei Balstogės ligoninėmis antrus metus vykdomas projektas „Vaikų sveikatos apsaugos gerinimas Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione“. Tai leido Alytaus ligoninei įsigyti keturis komplektus svarbios medicinos įrangos: aukštos raiškos video-laparoskopinę sistemą su vaikų chirurgijos instrumentų rinkiniu, dirbtinės plaučių ventiliacijos ir narkozės aparatus, šiuolaikišką otorinolaringologo darbo vietos įrangą. Atnaujinta sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vaikams infrastruktūra bus ir kitais metais finišavus dar vienam ES lėšų finansuojamam projektui „Vaikų sveikatos stiprinimo paslaugų kokybės prieinamumo gerinimas Alytaus S.Kudirkos ligoninėje“.
Išskirtinė ne tik pacientus, jų lankytojus, bet ir gydytojus suburianti erdvė – praėjusią žiemą ligoninės kieme atidarytas Sveikatingumo skveras. Ligoninės aplinkos tvarkymas nuo nesibaigs – žadama atnaujinti ilgamečio ligoninės puoselėtojo ir vadovo gydytojo Stasio Kudirkos sodą. Vietoje senų obelų bus pasodintos jaunos, naujos obelys.
Naujagimiams palanki aplinka
Renovuotas ir vienas didžiausių ligoninėje Akušerijos ir ginekologijos skyrius, įsikūręs atskirame trijų aukštų pastate. Ant jo stogo įgyvendinus projektą „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas“ įrengti energiją taupantys fotovoltiniai ir saulės kolektoriai, kurių planuojama pastatyti daugiau.
Alytaus ligoninė yra Kauno klinikų partnerė įgyvendinant Šveicarijos ir Lietuvos bendros programos lėšomis finansuojamą projektą „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“. Jo lėšomis atnaujinta beveik visa svarbiausia ir brangiausia skyriaus medicinos įranga. Palatose įrengtos šildomos lovelės, naujagimių gaivinimo staleliai, ultragarso aparatai, fototerapijos aparatai. Prieš gimdymą dabar galima naudotis specialiai įrengta sūkurine vonia, artimiesiems skirti jaukūs laukiamieji prie gimdyklų. Sudarytos šiuolaikiškos sąlygos naujo žmogaus atėjimui į pasaulį.
Prieš metus Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė buvo pripažinta Kūdikiams palankia ligonine. Tai pasiekti padėjo ir profesinė draugystė su kolegomis iš Jončiopingo (Švedija) apskrities ligoninės. Neatsitiktinai pasitikti gandrų į ligoninę atvyksta mamos ne tik iš Alytaus miesto ir rajono, bet ir iš Druskininkų, Lazdijų, Prienų bei Birštono.
Ilgametis skyriaus vedėjas akušeris-ginekologas Eugenijus Tiškus sako, kad šiandien ryškiai pagerėjusios sąlygos pasitikti naujagimiams, juos prižiūrėti, deja, gimdymų skaičiai mažėja. „Kai atvažiavau dirbti 1978 metais, nebūdavo mažiau 1300 gimdymų, per metus pasiekdavo net 1700, o dabar gimusiųjų skaičius svyruoja apie 600–700. Tačiau kad ir kaip būtų, daug darbo užtenka“, – kalbėjo jis.
Gydytojas išskyrė dar vieną šio laiko ypatybę – žmonių lūkesčiai vis didesni, jie ateina apsiskaitę internete. „Tačiau tai – tik subjektyvios žinios. Objektyvi nuomonė – medicinos įrodymais pagrįsta medicina. Akušeriai ginekologai Lietuvoje iš medicinos darbuotojų vieninteliai turi pilną akušerinę metodologinę mokslo įrodymais pagrįstos medicinos praktiką. Viena bėda – laukiame ateinančių jaunų specialistų“, – pastebėjo E.Tiškus.
Interviu
Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas:
-
Pakilių jubiliejaus nuotaikų neužgožia nepaliaujamos reformos sveikatos apsaugos srityje?
- Išties vartydamas ligoninės šimtmečiui išleistą knygą pastebėjau, kad istorija sukasi spirale. 1950 m. įstaiga buvo stambinama, prijungiama greitoji medicinos pagalba, poliklinikos, visuomenės sveikatos centras, kitos Alytaus miesto ir rajono gydymo įstaigos. 1997 m. įvedus apskritis įvyko įstaigų restruktūrizacija, daugelis jų tapo savarankiškomis. O šiandien vėl girdime apie ministerijos ruošiamus projektus, kalbama apie stacionarinių įstaigų centralizavimą. Kokie tie restruktūrizavimo planai, nežinome. Bet kuriuo atveju mūsų tikslas – užtikrinti kokybišką ir savalaikę paslaugą pacientams. Ir mūsų įstaiga, stambiausia šalies regioninė ligoninė, šiandien gali tai užtikrinti. Nacionalinės sveikatos sistemos rėmuose šiandien nesame kuo nors labai išskirtiniai, vykdome kelis klasterius, teikiame kardiologijos paslaugas pagal projektą su Santaros ir Kauno klinikomis, esame tarpinė insulto pagalbos teikimo ligoninė, pasiruošę vykdyti politraumų klasterį ir kitus ministerijos numatytus planus. Pagal juos ateityje turėsime ir vieną iš Geriatrijos skyrių. Tad nemanau, kad ir suskirsčius paslaugų apimtis rajono ligoninėse mums iššūkiu taptų galimai didesnis pacientų srautas. Alytaus ligoninė visada buvo regiono lyderis, kažkada čia buvo 800 lovų, daugiau kaip du tūkstančiai darbuotojų. Dabar turime 340 lovų ir 900 darbuotojų. Ir manau, jei būtų didesnis paslaugų poreikis, su turimais resursais susitvarkytume.
Reikia džiaugtis, kad faktiškai pirmą kartą per ligoninės gyvavimo laikotarpį visi skyriai, išskyrus Chirurgijos, kuris yra ne seniausios statybos, renovuoti arba pradėti renovuoti. Turima visa reikalinga diagnostinė įranga, vykdoma daug investicinių projektų.
-
Turite receptą, kaip pritraukti jaunus specialistus?
- Esame tiek Santaros, tiek Kauno klinikų rezidentūros bazė. Kiekvienais metais įdarbiname po kelis naujus jaunus specialistus, į tai ir savivaldybė žiūri palankiai, skiria ir gyvenamąjį plotą. Gal devynis rezidentus patys finansavome, kai kurie dirba, o kai kas susiklosčius aplinkybėms, deja, neatvyko.
Taigi specialistų poreikis palyginus yra minimalus, trūksta gal tik poros specialybių gydytojų – kardiologų ir neurologų. Aišku, jei nutrauktų veiklą tie gydytojai, kurie turi teisę išeiti į užtarnautą poilsį, būtų problema. Atsiradus didesniam slaugos poreikiui prieš trejus pradėjome bendradarbiauti su Alytaus kolegija – pradėta vykdyti bendrosios praktikos slaugos programa. Po pusantrų metų jau bus pirmoji laida, taigi ši niša su laiku turėtų užsipildyti.
-
Jūsų nuomone, ko reikia gerai ligoninės darbo atmosferai sukurti?
- Didžiausia kiekvieno vadovo svajonė – stabilumas kolektyve. Reikia tiek finansinio, tiek psichologinio stabilumo. Džiugu, kad kolektyvas brandus, vieningas, gyvena sveikomis nuotaikomis. Svarbu, kad nebūtų diagnostinės ir kitos reikiamos įrangos trūkumo, aišku, tai – finansavimo klausimas.
Taigi viskas susiję – jei įstaigos veikla efektyvi, tai ir psichologinis klimatas geras. Tuomet ir pacientai patenkinti, o tai – pagrindinis tikslas.
Istorija
Šiuolaikinės ligoninės Alytaus mieste ant vadinamojo Beiralo kalno, Kriaušiaus upelio rajone, prasidėjo 1935 m. ir baigėsi lygiai po 20 metų. Naujoje ligoninėje buvo 80 lovų, po metų – daugiau nei 100. Ligoninė tapo viena moderniausių gydymo įstaigų Lietuvoje, turėjo automatinę telefono centralę, prie lovų buvo ausinės radijui klausytis, o patalpose – praustuvės su karštu ir šaltu vandeniu bei specialia signalizacija. Seniausiame pastate (nuotr.), kur dabar teikiamos stacionaro paslaugos, gyveno ir pats Stasys Kudirka. Pasakojama, kad legendinis chirurgas gimdymų priimti bei atlikti kitų operacijų atlėkdavo ir basas – tiek buvo pasišventęs profesijai. Šiandien Dzūkijos sostinę su gydytojų kartomis drąsiai galima vadinti ir gydytojo S.Kudirkos chirurgine mokykla.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: