Gydantys puslapiai
 

„Biblioterapija – tai literatūros panaudojimas sveikatinimo tikslais. Paprastai tai suprantame kaip procesą, kuriame dalyvauja asmuo – klientas, literatūros kūrinys ir terapeutas. Dar dažniau gali būti dirbama su grupe, – aiškino gydytoja psichiatrė ir poezijos terapeutė, rašytoja doc. dr. Jūratė Sučylaitė, biblioterapijos metodą taikiusi tiek dirbdama su psichikos sveikatos turinčiais pacientais, tiek individualiai. – Yra kelios biblioterapijos kryptys. Viena jų – kai knygas siūloma skaityti pačiam beveik kaip pagal receptą. Kartu gali būti pateikiamos ir rašymo užduotys. Kita kryptis – interaktyvioji biblioterapija, kai kartu ir skaitoma, ir rašoma, ir kalbama vietoje.“

 
Parinkdamas knygas, diskutuodamas apie jas, biblioterapiją gali taikyti specialiai pasirengęs psichologas, neretai tuo užsiima bibliotekininkai ar mokytojai, be to, knygos daugeliui žmonių yra būdas gydytis patiems. Specialistai pabrėžia, jog skirtingai nei su kitais menais, su knyga žmogus būna ilgai ir intymiai, todėl gydymasis arba gydymas rašytu žodžiu turi didelę galią.
 
Pašnekovės pastebėjimu, terapinis literatūros poveikis priklauso nuo įvairių aspektų – tiek žmogaus individualaus kūrinio priėmimo, tiek tuo metu jį lydinčios būsenos. „Yra tekę dirbti su žmonėmis, kurie nepajėgūs skaityti, išklausyti net ir eilėraščio, nes jų mintys nuklysta kitur. Tai gali būti krizę išgyvenantis žmogus, pavyzdžiui, atleistas iš darbo, neturintis perspektyvų, kaip įsidarbinti, gal dar ir paėmęs paskolą. Taip pat kai žmogus susvetimėja su savimi, aplinka, tai gali būti ir esant depresijai, perdegimo sindromui, kitoms įvairioms situacijoms, kai nebeįstengiame skaityti. Tokiu atveju terapija, kur įtrauktas bendravimas, yra efektyvesnis variantas“, – kalbėjo J.Sučylaitė.
 
Kas gali būti laikoma biblioterapine knyga? „Pirmiausia, tai turi būti knyga ne siauram literatų cechui, o visuomenei. Tai gali būti mokslinių žinių populiarinimo knyga, skirta asmenų, sergančių ilgalaikėmis lėtinėmis ligomis, mokymui, kaip pažinti ligą ir kaip su ja gyventi. Tai gali būti eilėraščių knyga arba esė, arba romanas, ar kito žanro kūrinys. Jis turi būti suprantamas ir atsakantis į daugelį egzistencijos klausimų, suteikiantis vilties. Meniškumas taip pat svarbus, nes meniškesnė kalba labiau paveikia skaitantįjį. Gera terapinė knyga leidžia atrasti dvasines jungtis tarp vidinio ir išorinio pasaulio, žmogaus ir gamtos, didina toleranciją, skatina būti atsakingam už savo paties gyvenimą, savo aplinką, skatina mokytis gyventi“, – dėstė gydytoja psichiatrė. Ji pridūrė, kad interaktyvioji biblioterapija pirmiausia orientuojama į meninę raišką, tad yra atsiribojama nuo psichologinių savipagalbos knygų skaitymo, pirmiausia renkamasi poezija ar proza, kitas meno kūrinys.

---

 
Komentarai
Leidyklos „Vaga“ direktorius Vytas V.Petrošius:

- Leidykla VAGA jau ne vienerius metus plečia psichologinių knygų, o taip pat ir terapinį poveikį turinčių leidinių, kviečiančių įsigilinti į save, nenumoti ranka į vidinį nerimą, baimes, kaltę, nepasitikėjimą savimi, savigraužą, kitas gyvenimo kokybei trukdančias emocines būsenas, spektrą. Mūsų leidžiamų tokio pobūdžio knygų sąrašas išties ilgas, tad išskirsiu tik kelis pastarojo meto leidinius, kurių kiekvienas analizuoja savitas problemas.
 
Štai Jesse H.Wright, Monica Ramirez Basco „Penki depresijos gydymo raktai“ ir Arline Curtiss „Smegenų jungiklis“ – tai knygos pirmiausiai skirtos žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos; jas labai vertinga perskaityti ir depresija sergančiųjų artimiesiems, kad jie mokėtų atpažinti nerimą keliančius ženklus ir ištiesti pagalbos ranką, kai jos labiausiai reikia. Leidykla VAGA nuolat leidžia pakartotinius Janet Geringer Woititz knygų tiražus. Šios autorės knygos „Suaugę alkoholikų vaikai“, „Vaikystėje neišmoktos pamokos“, „Artumo siekis“ kalba apie disfunkcinėse alkoholikų šeimose išaugusius žmones, kurie net ir gyvendami atskirą, rodos, nuo vaikystės laikų labai nutolusį gyvenimą, pasąmonėje kenčia nuo jauname amžiuje patirtų išgyvenimų, psichologinio ar fizinio smurto.
 
Paminėsiu dar kelias dėmesio vertas knygas. Viena jų – Jo Marchant „Stebuklingi vaistai: minčių įtaka kūnui“ – knyga, paremta neurologijos ir genetikos tyrimais, įrodančiais, kaip dramatiškai mintys veikia kūną ir plečianti suvokimą apie mūsų pačių proto galimybių ribas. Kita – Gail Saltz „Skirtingųjų galia“ – pasaulyje didžiulės sėkmės ir pripažinimo sulaukęs leidinys, atskleidžiantis tiesioginę tam tikros smegenų srities aktyvumo stygiaus sąsają su ryškiu talento grūdu. Remdamasi naujausiais mokslo tyrimais, genijų, kuriems diagnozuotos įvairios smegenų „bėdos“ bei eilinių žmonių istorijomis, knygos autorė pasakoja, kaip būklė, dėl kurios žmonės vargsta mokykloje, socialinėse situacijose, namuose ir darbe, persipina su kūrybiniais, meniniais, empatiniais ir kognityviniais gebėjimais. Ji ne tik kad netampa kliuviniu, bet ir gali padėti suklestėti. To klestėjimo, gebėjimo suprasti ir priimti žmonių skirtybes, drąsos imtis vidinių pokyčių mūsų skaitytojams ir noriu palinkėti.

---

 
Leidyklos „Alma littera“ vadovė Danguolė Viliūnienė:

- Jeigu kalbame apie žmones, turinčius sielos skaudulių, linkusius į depresiją, ja sergančius ar susiduriantys su tokiais žmonėmis artimoje aplinkoje, rekomenduočiau Mariaus Repšio ir Karolio Petrylos knygą „Šokis su tamsa“. Šie du žmonės kalba apie juos ištikusią depresiją, kaip su ja kovojo. Knygoje pateikiama daug patarimų, kaip gyventi su depresija, ją nugalėti, kokie yra pagalbos būdai, kur jos ieškoti.
 
Ši knyga būtų naudinga ne tik sergantiesiems depresija, bet ir artimiesiems, specialistams, kad jie geriau suprastų, kas vyksta su tokiu žmogumi. Taip pat ši knyga galėtų būti naudinga pedagogams, nes jie susiduria su nemažai jaunų žmonių, išgyvenančių depresinę būseną. Kita knyga – Ramunės Murauskienės „(Ne)tobulos moters užrašai“ – daugiau skirta moterims, ji moko pažinti, priimti save, nesmerkti, kurti santykius, darbe, šeimoje, su draugais. Tai gana optimistiška knyga ir itin tiktų toms moterims, kurios patiria kokių nors sunkumų, yra pasimetusios savyje, gyvenime.
 
Dar viena knyga, į kurią norėčiau atkreipti dėmesį, – Sabine Wery von Limont „Paslaptingas sielos gyvenimas“. Čia apie sielą kalbama kaip apie kūno organą, per nervų sistemą veikiančią visą organizmą. Taip pat – formuojančią ryšius su aplinkiniais žmonėmis, nulemiančią mūsų asmenybę ir galinčią net susargdinti. Knygoje kalbama, kas yra ta siela, kokie yra pagrindiniai jos poreikiai, taip pat yra kalbama apie asmenybės sutrikimus, apie depresiją kaip sielos ligą, psichosomatiką, kaip rasti tą pusiausvyrą, kad siela nesirgtų. Dar viena knyga šia tema – Susan David „Emocinis lankstumas“: joje kalbama, kaip emocinis lankstumas padeda žmogui įvairiose gyvenimo srityse, kaip atsisakyti žlugdančių nuostatų, valdyti savo emocijas, kada jas išlaisvinti, kaip nepasiduoti emociniam sąstingiui, kaip išsiugdyti gebėjimą atsipalaiduoti, gyventi sąmoningai, kaip ugdyti vaikų emocinį atsparumą.

---

 
Lietuvos medicinos biblioteka rekomenduoja
 
Specialistų parašytos knygos:
Depresija
Burns, David D. Geros nuotaikos vadovas.
Curtiss, Arline B. Smegenų jungiklis: kelias iš depresijos.
Greenberger, Dennis; Padesky, Christine A. Nuotaika paklūsta protui: keiskite jauseną keisdami mąstyseną.
Wright, Jesse H. Penki depresijos gydymo raktai: kaip įveikti depresiją ir atgauti gyvenimo džiaugsmą.
Depresija ir kūnas. Veiksmų planas.
 
Nerimas
Clark, Taylor. Kaip įveikti nerimą, baimę ir stresą.
Ellis, Albert. Kaip nepasiduoti nerimui ir jį kontroliuoti.
Russ Harris. Laimės spąstai. Įveik stresą, nerimą, depresiją.
Christopher K. Germer. Sąmoningas kelias į užuojautą sau.
André, Christophe. Netobuli, laisvi ir laimingi: savivertės pratybos.
 
Asmeninės viltingos istorijos
Savižudybės
Be pavadinimo. Nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, padedančios išgyventi.
Depresija, nerimas
Matt Haig, Kodėl verta gyventi.
John P. Strelecky. Kavinė pasaulio pakrašty: romanas apie gyvenimo prasmę.


Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais. 
 

                       
 

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.