Priežasčių – šimtai 
„Artimųjų maldavimus nueiti pas specialistą nuleisdavau juokais: kuo gi man padės? Juk nesugrąžins mylimos merginos“, - prisiminė poliklinikoje prie medicinos psichologo kabineto durų sutiktas Tomas. Vyrukas prisipažino, kad į slogią būseną jį įstūmė meilės kančios: mylimo žmogaus išdavystė ir galiausiai išsiskyrimas, kurio negalėdamas „pakelti“ nusigerdavo iki žemės graibymo.
„Galiausiai priėjau tokią būseną, kad tik gulėjau ant sofos ir žiūrėjau į vieną tašką. Mama net išėjo iš darbo, idant nelikčiau vienas ir galėtų mane stebėti visą parą. Artimieji neatlyžo, dar atkakliau ragino kreiptis į specialistus. Iš pradžių priešinausi kaip įmanydamas. Maniau, kad būsiu „prifarširuotas“ vaistų. Galiausiai atlyžau, bet pasakiau: „Jei man nepatiks, atsistosiu ir išeisiu“, - prisiminęs šypsosi vaikinas.
Tomas, kuriam prireikė ne vieno apsilankymo pas specialistus, pamažu sveiksta. „Džiaugiuosi, kad Dievas visiškai nebuvo atėmęs proto ir sutikau kreiptis į profesionalus. Palengvėjimą pajutau jau po pirmo vizito“, - prisiminė vaikinas, kuris atsisakė ir alkoholio, skaito daug psichologinės literatūros, domisi sveikos gyvensenos principais.
 
Keturių vaikų mamą Aldoną kreiptis pagalbos paskatino sesuo, matydama neišmatuojamas moters kančias: vyro alkoholizmą ir nuolatinį fizinį bei psichologinį smurtą.
„Nustebau, kad nereikėjo laukti eilėje ir iš karto buvau priimta. Sunkiausia buvo ne paskambinti ir užsiregistruoti, o ateiti. Atrodė, kad man ant kaktos užrašyta: psichinė ligonė! (Šypsosi.) Gyvenant santuokoje mano savivertė buvo žemai kritusi. Nepasitikėjau savimi, įnikau į svaigalus. Maniau esanti nevykėlė. Būtent tokius žodžius ir girdėdavau iš buvusio sutuoktinio, - pasakojo dar tik į pirmą konsultaciją atėjusi moteris.
 
O 23-ejų Donata kentėjo dažnai besikartojančius panikos priepuolius. Merginą pas psichologus pastūmėjo susirūpinusi mama.
„Mano košmaras – panikos atakos. Pamenu, kaip pirmasis priepuolis prasidėjo dar paauglystėje, kuomet teko dalyvauti bendraamžio laidotuvėse. Pajutau, kaip pradėjau dusti. Atrodė, kad jau išmušė paskutinioji. Man ypač padėjo kognityvinė terapija, nes svarbu išsiaiškinti priežastį, kodėl atsirado pirmasis priepuolis“, - sako į normalias gyvenimo vėžias sugrįžusi mergina.
Savo ruožtu specialistai akcentuoja, jog svarbiausia neužsidaryti savyje ir vienam nekentėti, nes kiekviename mieste galima surasti įstaigą, kur yra teikiama skubi pagalba krizės ištiktiems asmenims, ypač kai yra padidėjusi savižudybės rizika.
 

L.S. skaičius
60 
- pasauliniais duomenimis, apie tiek proc. gyventojų susiduria su rimtais psichikos sveikatos sutrikimais.

 
Pamiršo, kas yra ligoninė
„Turime penkis psichologų etatus. Jei atvejis skubus, galime priimti ir tą pačią dieną. Pagal naują sveikatos apsaugos ministro įsakymą, pagalbą reikia suteikti nedelsiant, tai yra atlikti asmens, turinčio savižudybės riziką, psichosocialinį įvertinimą. Konsultacijos metu išsiaiškiname, ar yra kilęs pavojus žmogaus gyvybei (ar jis gali prieš save pakelti ranką – red.) ir atitinkamai sudaromas veiksmų planas“, - pasakoja Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro ir Psichikos dienos stacionaro vedėjas dr. Gintautas Daubaras.
Poliklinikos Jaunimo sveikatos centre darbo dienomis teikiama nemokama anoniminė profesionali psichologo pagalba.
 

„Kodėl žmonės žudosi? Ne dėl medikų ir net ne dėl ligų, o dėl to, kad namų aplinkoje yra tam tikri veiksniai arba vartojami tokie žodžiai: „eik nusižudyk - kam tu čia reikalingas!“ Vartojamas psichologinis smurtas ir žmogus nuleidžia rankas. Kiek tu jį gali išlaikyti kabinete, kiek gali su juo dirbti. Viską lemia namų (darbo) aplinka. Galime steigti tarnybas, parinkti tinkančius vaistus, užtikrinti aukštą gydymo kokybę, bet aplinka vis tiek gali žmogų nužudyti“, - įspėja Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro ir Psichikos dienos stacionaro vedėjas dr. Gintautas Daubaras.

 
Anot jo, besikreipiančiųjų skaičius didėja, juolab kad dabar pagalbos pasirinkimas didžiulis. Vien terapijų suskaičiuojama per šimtą. Specialistai dirbdami su psichologinių sunkumų ir psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis naudoja pokalbio, klinikinio stebėjimo metodus, įvairius psichologinius testus.
„Svarbiausia, kad žmogus nepatektų į ligoninę. Du žmonės (šeima), kuriuos gydžiau dėl sunkios ligos, psichozinės būsenos, patekdavo į ligoninę po du keturis kartus kasmet. Galų gale pasiekiau tokį rezultatą, kad jau ketvirti metai jie nė karto neguldomi į stacionarą – tai didžiausia mano praktikos sėkmė. Žinoma, reikėjo sureguliuoti gydymą vaistais, psichoterapinę pagalbą, pateikti įvairių patarimų. Dabar jie keliauja, atostogauja prie jūros, važiuoja pas draugus. Aišku, vartoja po šešias rūšis įvairių vaistų. Tad medikamentų dėka irgi įmanoma pasiekti gerų rezultatų. O psichologinė pagalba yra mokėjimas paaiškinti, kaip išsivaduoti nuo nerimo, panikos atakų, fobijų ir surasti problemų įveikimo būdus“, - pasakoja G.Daubaras.
 
Sergančiųjų amžius jaunėja

„Šiuo metu ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir Pasaulio psichiatrų asociacija kalba apie tai, kad visada turi būti taikomas psichosocialinis modelis. Trys grandys - biologinis gydymas, psichoterapija arba psichologinis konsultavimas ir socialinė pagalba arba psichosocialinė reabilitacija - turi būti taikomos kiekvienam pacientui. Psichologinis konsultavimas arba psichoterapija yra neatskiriama gydymo dalis. Ir šiuo atveju mūsų ligoninėje nėra nė vieno skyriaus, padalinio, kuriame nedirbtų psichologai arba psichoterapeutai“, - sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.

 
Anot jo, didelė grupė žmonių vis dar baiminasi visko, kad susiję su psichikos sveikata. Nesvarbu, ar tai psichologas, ar psichiatras, ar psichotropinis vaistas, bet priešdėlis „psich“ jiems kelia didžiulę baimę.
„Tai – vadinamoji stigma, kuri mūsų visuomenėje itin gaji. Bet tie, kurie patenka pas specialistus ir pradeda gydytis, dažniausiai nori kuo daugiau psichologinių intervencijų, nes žmogus gauna dėmesio, galimybę išsipasakoti“, - teigia gydytojas psichiatras.
Dėl kokių problemų prireikia specialistų pagalbos?
 
„Tendencijos išsivysčiusiame pasaulyje yra vienodos: daugiau ir vis jaunesnių žmonių suserga psichikos ligoms, kurios yra išprovokuotos per daug intensyvaus gyvenimo ritmo. Tiesa, pas mus dar retai diagnozuojama, bet nereiškia, kad yra mažiau nerimo sutrikimų, panikos atakų. Vakarų pasaulyje jų daugėja. Pasaulio sveikatos organizacija ne vienerius metus kalba ir apie depresijos epidemiją. PSO duomenimis, po poros metų depresija sergančiųjų skaičiumi bus jau antra po širdies ir kraujagyslių ligų, nustumdama žemyn netgi onkologines ligas. Nerimo sutrikimai ir depresijos yra jaunų bei darbingo amžiaus žmonių ligos, susijusios, kaip ir sakiau, su per dideliu informacijos kiekiu. Mus, kaip specialistus, ypač gąsdina, jog sergančiųjų amžius stipriai jaunėja. Jei anksčiau daugiau turėjome dirbančių žmonių, dabar labai daug studentų, netgi moksleivių kreipiasi dėl perdegimo sindromo“, - sako M.Marcinkevičius.

---

 
Komentaras
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė, psichoterapeutė Dalia Puidokienė, dirbanti su nuo smurto nukentėjusiomis moterimis, tarp kurių – ir seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis, prostitucijos aukos:

- Nuo du tūkstančiai vienuoliktųjų metų vedu psichoterapinę grupę moterims. Kaip juokauju, žmonės į bažnyčią taip dažnai neina, kaip tos moterys ateina į psichoterapines grupes. Renkamės kiekvieną ketvirtadienį.
Galiu papasakoti ne vieną sėkmės istoriją. Pavyzdžiui, viena moteris patyrė sunkia psichikos liga sergančio sūnaus agresijos potrūkį. Jis užpuolė mamą ir galėjo net nužudyti, nes fiziškai yra gana stiprus. Stiprių emocijų sukrėsta moteris pateko pas mus. Ji beveik nekalbėjo, nuolat verkė. O šiandien ji tapo atvira, drąsiai išsako nuomonę, kai reikia, moka už save pakovoti.
Vis dar rimta kliūtis yra žmonių įsitikinimas, kad, jeigu einu pas psichologą, vadinasi, su manimi kažkas yra negerai. Pavyzdžiui, Amerikoje kiekvienas pilietis turi savo psichologą, psichoterapeutą ir džiaugiasi, kad, esant reikalui, turi su kuo pasikalbėti. O pas mus tai traktuojama kaip nevisavertiškumas. Tiesiog paradoksalu!
 
Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais. 
 

                       
 

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.