Jo­a­na Bi­kul­čie­nė: „Šio­je is­to­ri­jo­je aš - sraig­te­lis“

Evelina Machova
2018-05-04
„Per vi­sus skan­da­lus, su­si­ju­sius su krau­jo cen­tru, po­li­ti­kai už­si­dir­bi­nė­jo rei­tin­gus. Bet ar nors vie­nas ėmė­si spręs­ti pro­ble­mas? Ne, šiek tiek kos­me­tiš­kai kai ku­rias sri­tis pa­tvar­kė. Bet tik tiek. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je - še­ši pa­ta­rė­jai an­ti­ko­rup­ci­jos klau­si­mais, bet kal­bė­tis nė­ra su kuo, nes mū­sų sri­ties nie­kas ne­iš­ma­no. Nuo­šir­džiai už­jau­čiu bū­si­mą Na­cio­na­li­nio krau­jo cen­tro va­do­vą. Jei dirbs ne val­diš­kai, kaip ban­džiau aš, bus blo­gas, jei sė­dės ir tik at­sa­ki­nės į raš­tus, ka­den­ci­jos pa­bai­go­je taip pat  bus blo­gas“, - sa­ko bu­vusi Na­cio­na­li­nio krau­jo cen­tro va­do­vė Jo­a­na Bi­kul­čie­nė.
Jo­a­na Bi­kul­čie­nė: „Šio­je is­to­ri­jo­je aš - sraig­te­lis“
- Pra­dė­ki­me nuo pa­reikš­tų įta­ri­mų, už ku­riuos, bent kaip bu­vo skel­bia­ma, jums gre­sia bau­da ar­ba lais­vės at­ėmi­mas iki sep­ty­ne­rių me­tų. Kaip pa­ti juos ver­ti­na­te?
- Kal­ti­na, kad vie­nai įmo­nei, šiuo at­ve­ju tur­būt „So­lis tri­bus“, su­da­riau są­ly­gas mo­no­po­li­zuo­ti rin­ką. Ne­va, nie­kas ki­tas ne­ga­lės steig­ti krau­jo do­no­rys­tės įstai­gų. No­rė­čiau pra­neš­ti, kad Lie­tu­vo­je krau­jo do­no­rys­tės įstai­gos yra dvie­jų ti­pų: pir­ma - ne­ pel­no sie­kian­ti vie­šo­ji as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga, ku­rią steigia tik Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Ki­tas ti­pas, nu­ma­ty­tas Far­ma­ci­jos įsta­ty­me. Šios ga­li bū­ti pri­va­čios, pel­no sie­kian­čios, ta­čiau joms yra už­draus­ta im­ti krau­ją ir nau­do­ti jį trans­fu­zi­joms tiks­lams. Tai­gi, jos ga­li im­ti tik plaz­mą plaz­mo­fe­re­zės bū­du ir nau­do­ti ją, kaip nu­ma­ty­ta li­cen­ci­jo­je, vais­ti­niams pre­pa­ra­tams ga­min­ti. Tie­sa, Lie­tu­vo­je nė­ra nė vie­no plaz­mo­fe­re­zės cen­tro. Po ki­lu­sių skan­da­lų ini­ci­ja­vo­me, kad šie cen­trai tu­ri va­do­vau­tis krau­jo do­no­rų ne­at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pu. To­dėl jų ir nė­ra. O ne to­dėl, kad taip Bi­kul­čie­nė už­si­no­rė­jo.
 
Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras kaip vals­ty­bi­nė įstai­ga pri­va­lo tu­rė­ti as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros li­cen­ci­ją, ku­rią iš­duo­da Ak­re­di­ta­vi­mo tar­ny­ba. Taip pat ga­li, bet ne­pri­va­lo tu­rė­ti far­ma­ci­nes li­cen­ci­jas. Pa­vyz­džiui, iš krau­jo do­no­rys­tės įstai­gų tik Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras tu­ri plaz­mos, kaip pir­mi­nės ža­lia­vos krau­jo pre­pa­ra­tų ga­my­bai, li­cen­ci­ją. Anks­čiau ji bu­vo di­des­nės ap­im­ties dėl vais­tų ga­my­bos, bet pa­keis­ta, nes pas­ku­ti­niai vais­tai Lie­tu­vo­je pa­ga­min­ti 2006-ai­siais me­tais.
 
- Jau ne pir­mam krau­jo cen­trų va­do­vui pa­reiš­kia­mi įta­ri­mai ir vi­są­laik už­kliū­na li­ku­ti­nė krau­jo plaz­ma, ku­rios, jei ne­klys­tu, Lie­tu­vo­je yra ne­ma­žai su­kaup­ta - skai­čiuo­ja­ma to­no­mis. Su­si­da­ro įspū­dis, kad iš jos ga­li­ma pra­suk­ti mi­li­jo­ni­nį „biz­nį“. 
- Čia mes sau at­ro­do­me di­de­li. Iki įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą Lie­tu­vo­je iš krau­jo plaz­mos bu­vo ga­mi­na­mas al­bu­mi­nas, ta­čiau ga­myk­la bu­vo už­da­ry­ta, nes ne­ati­ti­ko ge­ros ga­my­bos prak­ti­kos rei­ka­la­vi­mų. Ga­lė­jo­me sta­ty­ti nau­ją, bet per me­tus lie­ka ne dau­giau nei de­šimt tūks­tan­čių lit­rų plaz­mos. Vais­tų ga­min­to­jams tai - la­šas jū­ro­je. Pa­vyz­džiui, no­rint pa­ga­min­ti to­kio vais­ti­nio pre­pa­ra­to kaip imu­nog­lo­bu­li­nas, kad įmo­nė veik­tų ne­nuos­to­lin­gai, rei­kia dvi­de­šimt to­nų plaz­mos. Tai­gi di­de­liems ga­min­to­jams esa­me ne­pa­trauk­lūs dėl ma­žu­mo.
 
Be to, pas mus il­gą lai­ką bu­vo ne­ko­kia epi­de­mio­lo­gi­nė si­tu­a­ci­ja. O ir mū­sų plaz­ma yra li­ku­ti­nė, ki­taip, kad ir kaip ne­gra­žiai skam­bė­tų, - ant­ra­rū­šė. Vais­tų ga­myk­los yra lin­ku­sios pirk­ti plaz­mą iš plaz­mo­fe­re­zės cen­trų. Plaz­mą žmo­gus ga­li duo­ti kas dvi sa­vai­tes. Tai ga­ran­tuo­ja di­des­nį sau­gu­mą. To­dėl ir plaz­mo­fe­re­zės cen­trai sten­gia­si tu­rė­ti nuo­la­ti­nius do­no­rus. Krau­ją gi žmo­gus vi­du­ti­niš­kai duo­da du kar­tus per me­tus. Ir ga­li bū­ti taip, kad net mo­der­niau­sia įran­ga lan­go pe­ri­odu ga­li ne­ap­tik­ti vi­ru­so. Mū­sų plaz­ma nė­ra blo­ga, bet ją lai­ko pa­vo­jin­ges­ne, jos ma­žiau rei­kia, ji pi­ges­nė ir ma­žes­nė jos pa­klau­sa.
 
- Lie­tu­vo­je yra trys krau­jo cen­trai, ta­čiau iš ki­tų dvie­jų ne­si­gir­di, kad jie tu­rė­tų pro­ble­mų dėl li­ku­ti­nės krau­jo plaz­mos?
- Taip, yra dar du ne­di­de­li krau­jo cen­trai: vie­nas - San­ta­ros kli­ni­ko­se, ki­tas - Kau­no kli­ni­ko­se. San­ta­ros kli­ni­kos krau­ją daž­niau­siai ima afere­zės bū­du, tuo­met pa­ima­mi tik erit­ro­ci­tai, o vi­sa ki­ta grą­ži­na­ma žmo­gui, įskai­tant ir plaz­mą. Tai - ge­ro­kai bran­ges­nis krau­jo kom­po­nen­tų su­rin­ki­mas. Ta­čiau at­si­žvel­giant į tai, kad jie gy­do daug on­ko­lo­gi­nių pa­cien­tų gal­būt ir pa­tei­si­na­mas toks bran­gus krau­jo kom­po­nen­tų ga­mi­ni­mas. Kau­no kli­ni­kų cen­tras kol kas li­go­ni­nės krau­jo kom­po­nen­tų po­rei­kio pats ne­pa­ten­ki­na, to­dėl di­de­lę da­lį tie­kia Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras.
 
- Ko­dėl tuo­met Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras ne­ga­li vi­sų do­na­ci­jų im­ti afe­re­zės bū­du, taip iš­veng­da­mas gal­vos skaus­mo, kur po to dė­ti li­ku­ti­nę krau­jo plaz­mą?
- San­ta­ros kli­ni­kos tu­ri apie dvi­de­šimt tūks­tan­čių do­na­ci­jų per me­tus. Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras - sep­ty­nias­de­šimt tūks­tan­čių. Jei vi­sos šios do­na­ci­jos bū­tų ima­mos afe­re­zės bū­du, pir­ma, pri­trūk­tu­me do­no­rų, an­tra, li­go­nių ka­sos tik­rai ne­mo­kė­tų už to­kius bran­gius krau­jo kom­po­nen­tus, o li­go­ni­nės jų ne­įpirk­tų. Ga­mi­na­me tai, ko rei­kia li­go­ni­nėms. O joms rei­kia erit­ro­ci­tų, ku­rie jau ke­le­tą me­tų yra leu­ko­fil­truo­ti, trom­bo­ci­tų, ku­riuos tie­kia­me su­kaup­tus, ir švie­žiai šal­dy­tos plaz­mos. 
 
- Ko­dėl sa­ko­te, jog bū­tu­mė­te pri­trū­kę do­no­rų, jei erit­ro­ci­tus, ku­rių gy­dy­mo įstai­goms rei­kia dau­giau­siai, bū­tu­mė­te ėmę afe­re­zės bū­du?
- Do­no­ras (vy­ras - red.past.) krau­jo ga­li duo­ti kas du mė­ne­sius, jei ima­mas vi­sas krau­jas. Afe­re­zės bū­du krau­jo ga­li duo­ti kas ke­tu­ris mė­ne­sius, nes rei­kia dau­giau lai­ko, kad at­si­ga­min­tų ge­le­žies at­sar­gos. Tie­sa, ne vi­siems do­no­rams jis per tiek lai­ko pa­sie­kia nor­mą. Imant vi­są krau­ją tau­so­ja­mas do­no­ras.
- Kaip su­pran­tu, vais­tai, ku­rie ga­mi­na­mi iš krau­jo plaz­mos, gy­dy­mo įstai­goms bet ko­kiu at­ve­ju rei­ka­lin­gi. Jei mes pa­tys jų ne­ga­mi­na­me, va­di­na­si, per­ka­me iš ki­tų ša­lių?
- Vais­tus gy­dy­mo įstai­gos per­ka vie­šų­jų pir­ki­mų bū­du. Rin­kos ly­de­riai Lie­tu­vo­je – „Oc­tap­har­ma“, „Bax­ter“, gal dėl re­tes­nių pre­pa­ra­tų dar yra kas. Taip, šiuo at­ve­ju yra toks eti­nis kon­flik­tas, ko­dėl, tar­kim, Bul­ga­ri­jos do­no­ras tu­ri pa­si­rū­pin­ti, kad Lie­tu­vos pa­cien­tai gau­tų vais­tus, ga­mi­na­mus iš krau­jo plaz­mos.
 
- Per ket­ve­rius jū­sų va­do­va­vi­mo me­tus kas bu­vo da­ro­ma su krau­jo plaz­ma? 
- Kai at­ėjau va­do­vau­ti, ma­no pro­gra­mo­je bu­vo nu­ma­ty­tas punk­tas, kad kai jau bus pa­siek­ta šim­tap­ro­cen­ti­nė ne­at­ly­gin­ti­na krau­jo do­no­rys­tė, la­bo­ra­to­ri­ja ak­re­di­tuo­ta, reiks im­tis plaz­mos klau­si­mų.
Prieš pen­ke­rius me­tus, Na­cio­na­li­niam krau­jo cen­trui tuo­met dar va­do­va­vo Vy­te­nis Ka­li­ba­tas, ki­lus skan­da­lui dėl par­duo­da­mos krau­jo plaz­mos su Lie­tu­va nė vie­nas tie­kė­jas ne­no­rė­jo tu­rė­ti rei­ka­lų. Pra­dė­ju­si va­do­vau­ti įstai­gai ra­dau ne­pa­si­ra­šy­tą su­tar­tį su slo­va­kų kom­pa­ni­ja „Imu­na“. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ne­lei­do jos pa­si­ra­šy­ti V.Ka­li­ba­tui, no­rė­da­mi, kad ją įver­tin­tų ir nau­jas va­do­vas. Ta­čiau ne­la­bai bu­vo ką svars­ty­ti, tiks­liau, ne­tu­rė­jo­me ki­tos iš­ei­ties - tik pa­si­ra­šy­ti. Pro­ble­mų bu­vo, nes slo­va­kai ma­ži­no kai­ną sa­ky­da­mi, kad plaz­ma - per „se­na“ ar­ba per „jau­na“, ta­čiau tai vis tiek bu­vo ge­riau, nei ją nu­ra­ši­nė­ti.
 
- Nu­ra­šo­ma, pa­pras­tai kal­bant, iš­me­ta­ma į šiukš­lia­dė­žę...
- Oi, ne! Nu­ra­šo­ma - ly­gu bran­giai uti­li­zuo­ja­ma. Jos taip pa­pras­tai ne­iš­me­si, čia gi me­di­ci­ni­nė at­lie­ka ir uti­li­zuo­ja­mas ki­log­ra­mas plaz­mos kai­nuo­ja dau­giau kaip eu­rą. Ta­čiau iš kar­to jos ne­ga­li uti­li­zuo­ti. Pri­va­lai tre­jus me­tus ją iš­lai­ky­ti mi­nus tris­de­šim­ties laips­nių šal­dy­tu­ve. Tam rei­ka­lin­gos mil­ži­niš­kos elek­tros ener­gi­jos są­nau­dos, san­dė­liai ir tik po to ji uti­li­zuo­ja­ma. Ar tai pro­tin­ga?
Su­pran­tu, žmo­nės pik­ti­na­si, kai iš­girs­ta apie krau­jo plaz­mos par­da­vi­mą. Tie­sa, daž­nai su­mai­šo sa­ky­da­mi, kad do­no­rų krau­jas par­duo­da­mas. Bet iš da­lies jų pyk­tis su­pran­ta­mas. Kas da­vė tei­sę vals­ty­bei im­ti ir par­duo­ti li­ku­ti­nę krau­jo plaz­mą, kaip ko­kiai ne­ci­vi­li­zuo­tai ša­liai?
 
- O koks ki­tas va­rian­tas, jei ne par­duo­ti? Sta­ty­ti sa­vo ga­myk­lą, ku­ri, kaip iš­si­aiš­ki­no­me, bū­tų nuos­to­lin­ga?
- Ki­tos ša­lys, tiek krau­jo kom­po­nen­tais, tiek vais­ti­niais pre­pa­ra­tais iš plaz­mos ap­si­rū­pi­na pa­čios. Tai ne­reiš­kia, kad sta­to ga­myk­las. Ne, tie­siog vals­ty­bė su­da­ro su­tar­tį su tie­kė­ju pen­ke­riems ar net de­šim­čiai me­tų, kad jam at­si­pirk­tų in­ves­ti­ci­jos į plaz­mos cen­trų įren­gi­mą, do­no­rų ap­rū­pi­ni­mą. Už tai vals­ty­bė iš sa­vo gy­ven­to­jų gau­na ža­lia­vos, šiuo at­ve­ju krau­jo plaz­mos, pa­ga­min­ti vais­tus, ku­rie tie­kia­mi li­go­ni­nėms. Tai lai­ko­ma ci­vi­li­zuo­tu ke­liu. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos re­ko­men­da­ci­jo­se nu­ro­do­ma, kad kiek­vie­na ša­lis tu­ri ap­si­rū­pin­ti ne tik krau­jo kom­po­nen­tais, bet ir vais­ti­niais pre­pa­ra­tais.
 
- Li­ku­ti­nės plaz­mos pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja ke­le­rius me­tus. Ban­dė­te šį klau­si­mą spręs­ti su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja? 
- Siū­liau, kad bū­tų įsteig­ta krau­jo ta­ry­ba, į ku­rios su­dė­tį įei­tų ir mi­nis­te­ri­jos, ir krau­jo cen­trų at­sto­vai, do­no­rai bei pa­cien­tai, tu­rin­tys spren­džia­mą­jį bal­są. Da­bar gi mi­nis­te­ri­ja yra vi­siš­kai nu­si­ša­li­nu­si nuo spren­di­mo, ką da­ry­ti su li­ku­ti­ne krau­jo plaz­ma, vi­są at­sa­ko­my­bę pa­lie­kant Na­cio­na­li­nio krau­jo cen­tro va­do­vui, ku­ris iš es­mės tu­ri pri­im­ti po­li­ti­nį spren­di­mą. Te­gul tik ne­ap­si­me­ta, kad tai - ne po­li­ti­nis spren­di­mas. Tai juk - na­cio­na­li­nis tur­tas. Vi­suo­se kon­gre­suo­se plaz­mos per­dir­bė­jai įspė­ja, kad sep­ty­nias­de­šimt pro­cen­tų vais­tų iš plaz­mos pa­ga­mi­na­ma JAV. Įvy­kus epi­de­mio­lo­gi­nei ka­tast­ro­fai be vais­tų pir­miau­sia liks tos ša­lys, ku­rios ne­tu­ri sa­vo ža­lia­vos ir su­tar­čių jai per­dirb­ti į vais­tus. Jei vals­ty­bei ne­rū­pi jos pa­cien­tai, te­gul vis­kas lie­ka, kaip da­bar yra. Skam­ba lyg fan­ta­zi­ja, bet prieš pen­ke­rius me­tus ka­ras Uk­rai­no­je ir­gi at­ro­dė ne­įti­kė­ti­nas.
 
- Ke­lis kar­tus vie­šo­jo­je erd­vė­je mi­nė­jo­te vais­tų ga­min­to­ją „Oc­tap­har­ma“. Esą pa­gal jos at­sto­vo Lat­vi­jo­je skun­dą jums bu­vo pa­reikš­ti kal­ti­ni­mai. Ar Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras ka­da nors yra dir­bęs su šia įmo­ne?
- Taip, yra. Per vie­šuo­sius pir­ki­mus, dar tais lai­kais, kai li­go­ni­nės tiek krau­jo kom­po­nen­tų, tiek ir pa­ga­min­tų vais­tų iš plaz­mos pir­ki­mui skelb­da­vo kon­kur­sus. (Taip krau­jo kom­po­nen­tai bu­vo per­ka­mi iki 2010 me­tais pa­keis­tos tvar­kos - red. past.) NKC yra pir­kęs iš „Oc­tap­har­ma“ pa­ga­min­tus vais­tus ir ban­dė da­ly­vau­ti li­go­ni­nių skel­bia­muo­se kon­kur­suo­se. Bai­gė­si nuos­to­liu. Nes „Oc­tap­har­ma“ pa­siū­ly­da­vo ma­žes­nę kai­ną. Ši kom­pa­ni­ja yra ne­ma­žai ben­dra­dar­bia­vu­si su bu­vu­siu pri­va­čiu Kau­no krau­jo cen­tru ir jo va­do­vu Ven­slaus­ku. Be to, ši kom­pa­ni­ja Lat­vi­jo­je yra su­kū­ru­si plaz­mos pir­ki­mo mo­no­po­lį. Ka­dan­gi, jau man va­do­vau­jant įstai­gai, su­tar­tis su slo­va­kais dėl plaz­mos pir­ki­mo bai­gėsi, „Oc­tap­har­ma“ no­rė­jo ją pirk­ti. Ta­čiau mes no­rė­jo­me ne vien pir­ki­mo, bet ir kom­plek­si­nės pa­slau­gos.
 
- Ką tu­ri­te ome­ny­je, sa­ky­da­ma ne pir­ki­mo, o kom­plek­si­nės pa­slau­gos?
- Kad įmo­nė įsi­pa­rei­go­tų ne tie­siog nu­pirk­ti li­ku­ti­nę krau­jo plaz­mą, bet iš jos pa­ga­min­tų ir par­vež­tų at­gal vais­tus. Tas tie­kė­jų, įskai­tant „Oc­tap­har­mą“, ne­do­mi­no. Vi­si mums siū­lė pa­ga­min­ti vais­ti­nius pre­pa­ra­tus, bet už mū­sų pi­ni­gus. Ko­dėl to ne­da­rė­me? Pir­ma, tam ne­tu­ri­me pi­ni­gų. An­tra, ga­myk­la pa­ga­min­tų vis­ką, kas ga­mi­na­ma iš krau­jo plaz­mos, ta­čiau ne­bū­ti­nai tų vais­tų, ku­rių mums rei­kia. Pa­gal to­kį pla­ną Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras tu­rė­tų im­ti pa­sko­lą iš ban­ko, iš­vež­ti plaz­mą, kad iš jos bū­tų pa­ga­mi­na­mi vais­tai, ta­da par­si­vež­ti ir da­ly­vau­ti gy­dy­mo įstai­gų vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se ban­dy­da­mas juos re­a­li­zuo­ti. Ban­kro­tas ga­ran­tuo­tas, nes tarp­tau­ti­nės kom­pa­ni­jos, ku­rių ap­im­tys ge­ro­kai di­des­nės nei krau­jo cen­tro, bent dviem cen­tais pa­siū­lys ma­žes­nę kai­ną ir lai­mės vi­sus kon­kur­sus.
 
- Bet kon­kur­se kai­nos vie­šai ne­skel­bia­mos...
- Ne­skel­bia­mos, bet vie­šo­ji įstai­ga pa­gal įsta­ty­mus pri­va­lo vie­šai skelb­ti vi­sas su­tar­tis. Tai­gi, jie leng­vai ap­skai­čiuo­tų sa­vi­kai­ną. Tuo­met sa­vą­ją te­rei­kė­tų ke­liais cen­tais su­ma­žin­ti. Mes vais­tų ne­par­duo­tu­me, pa­si­baig­tų jų ga­lio­ji­mas ir tek­tų juos uti­li­zuo­ti. Tuo­met tik­rai ga­lė­tu­me kal­bė­ti apie Jo­a­nos Bi­kul­čie­nės pa­da­ry­tą ža­lą vals­ty­bei.
Ne­no­riu ti­kė­ti, kad šiuo at­ve­ju kon­ku­ren­tas, pa­si­nau­do­da­mas Lie­tu­vos spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis, tie­siog iš­eli­mi­na­vo ki­tą kon­ku­ren­tą vi­sais ly­giais. Ne­gra­ži ko­va, bet far­ma­ci­nin­kų pa­sau­ly­je tai - nie­ko nau­jo. Lie­ka ste­bė­ti, ar vis­kam ap­ri­mus, ne tos ap­skun­du­sios kom­pa­ni­jos atstovas ar jos part­ne­riai nu­pirks li­ku­ti­nę plaz­mą. 
 
- Vie­šo­jo­je erd­vė­je mi­ni­ma, jog pa­si­ra­šė­te su­tar­tį ir par­da­vė­te krau­jo plaz­mą kom­pa­ni­jai, ku­ri ne­tu­ri li­cen­ci­jos. 
- At­virkš­čiai, nei esu kal­ti­na­ma, Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras plaz­mos nie­kam ne­par­da­vė, o pa­si­ra­šė su­tar­tį su tie­kė­ju „So­lis tri­bus“, ku­ris įsi­pa­rei­go­jo į Lie­tu­vą par­vež­ti ir už­re­gist­ruo­ti iš lie­tu­viš­kos plaz­mos pa­ga­min­tus vais­tus. Ma­ža to, NKC kaip par­tne­ris, da­ly­vau­tų šių vais­tų pla­ti­ni­me gy­dy­mo įstai­goms, o už di­stri­bu­ci­ją už­si­dirb­tų pa­pil­do­mų lė­šų, pa­vyz­džiui, at­ly­gi­ni­mams di­din­ti. Juk Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja al­gas ke­lia gy­dy­mo įstai­gų me­di­kams, o įkai­nis už krau­jo kom­po­nen­tus ne­si­kei­čia jau ko­ne dešimt me­tų.
Bet grįž­tant prie te­mos, pa­si­ra­šėm su­tar­tį, kad jei­gu įmo­nės veik­lai rei­kės ko­kios nors li­cen­ci­jos ar lei­di­mo, ji pri­va­lės jį tu­rė­ti.
 
- Ar su skun­du, ku­rį pa­tei­kė „Oc­tap­har­ma“ at­sto­vas, te­ko su­si­pa­žin­ti anks­čiau?
- Vi­si man pa­reikš­ti įta­ri­mai su­ra­šy­ti pa­gal kom­pa­ni­jos „KEDRION Biop­har­ma“ kon­ku­ren­tų, vais­tų ga­min­to­jos „Oc­tap­har­ma“ at­sto­vo Lat­vi­jo­je, skun­dą. Mums tą skun­dą bu­vo per­siun­tu­si Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. At­sa­kė­me, kas skun­de bu­vo pa­ra­šy­ta, tei­kė­me vi­są in­for­ma­ci­ją mi­nis­te­ri­jai, ta­rė­mės, klau­sė­me, ką da­ry­ti, nes Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras pats už­si­dir­ba pi­ni­gus, jis at­sa­kin­gas už sa­vo tur­tą. Mes - ne biu­dže­ti­nė įstai­ga, nie­kas ne­duo­da jo­kių pi­ni­gų. Tu­rė­da­vai ieš­ko­ti ko­mer­ci­nių spren­di­mų, nau­din­giau­sių įstai­gai. Kai pa­ma­čiau, kad yra to­kie įta­ri­mai, pa­ti pa­ra­šiau į STT raš­tą ir pa­pra­šiau, kad at­ei­tų ir iš­tir­tų ši­tą su­tar­tį an­ti­ko­rup­ci­niu po­žiū­riu.
 
O mi­nis­te­ri­jo­je yra še­ši pa­ta­rė­jai ko­rup­ci­jos kau­si­mais, ta­čiau kal­bė­tis nė­ra su kuo. Nes nė­ra iš­ma­nan­čių šią sri­tį. Mi­nist­ras - po­li­ti­nė fi­gū­ra, bet ne tas žmo­gus, su ku­riuo ga­li ūki­niais klau­si­mais kal­bė­ti. Bet ne­la­bai kas ir sku­ba spręs­ti. Kad pa­tal­pų nė­ra, vi­si ži­no pen­ke­rius me­tus. Pa­tys nuo­mo­ja­me pa­to­gio­se vie­to­se, kad do­no­rai at­ei­tų. Bū­tent pa­to­gių vie­tų at­si­ra­di­mas ir lė­mė pen­kias­de­šimt pro­cen­tų sėk­mės, kad pa­siek­ta šim­tap­ro­cen­ti­nė ne­at­ly­gin­ti­na krau­jo do­no­rys­tė.
Tre­jus me­tus ra­šė­me vals­ty­bės in­ves­ti­ci­niams pro­jek­tams, pra­šė­me pi­ni­gų, kad di­de­lė­se re­gio­ni­nė­se li­go­ni­nė­se ga­lė­tu­me pa­sta­ty­ti va­di­na­muo­sius pro­tin­gus šal­dy­tu­vus, idant ne­rei­kė­tų su vie­nu mai­šiu­ku krau­jo kom­po­nen­tų laks­ty­ti iš vie­no Lie­tu­vos kraš­to į ki­tą. At­sa­ky­mas, ku­rį gau­da­vo­me: pro­jek­tas ge­ras, bet, at­si­pra­šo­me, pi­ni­gų vi­siems ne­už­ten­ka.
 
- Krau­jo cen­tras gy­ve­na iš įkai­nio už krau­jo kom­po­nen­tus, ku­ris, kaip mi­nė­jo­te ne­keis­tas be­veik de­šimt­me­tį. Kiek maž­daug per me­tus kai­nuo­ja krau­jo punk­tų iš­lai­ky­mas, ki­tos iš­lai­dos?
- Po­li­ti­kus aš su­pran­tu, jiems rei­kia rei­tin­gų. Man va­do­vau­jant su Na­cio­na­li­niu krau­jo cen­tru nė­ra bu­vę jo­kių pro­ble­mų, tie­siog bu­vo­me kaip ga­myk­la, ūkis­kai­ti­nė įmo­nė, pro­ble­mas tu­rin­ti spręs­ti čia ir da­bar.
Nuo va­sa­ros su ministerija su­si­ra­ši­nė­jo­me raš­tais, nes Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras ne­tu­ri su­tar­ties su li­go­nių ka­sa, nors yra vals­ty­bi­nė įstai­ga, to­dėl jai ne­pri­klau­so 5 pro­cen­tų PVM prie­mo­nėms pirk­ti, rei­kia 21 pro­cen­to. Aiš­ku, Na­cio­na­li­niam krau­jo cen­trui tai bū­tų la­bai di­de­lė fi­nan­si­nė naš­ta, nes be­veik vis­ką per­ka­me kaip vien­kar­ti­nes prie­mo­nes. Su­si­ra­ši­nė­ji­mas vyks­ta nuo va­sa­ros, bet spren­di­mo kol kas nė­ra jo­kio.
 
Vien PVM ta­ri­fo pa­kė­li­mas, skai­čiuo­jant šių me­tų kai­no­mis, iš­augs maž­daug tri­mis šim­tais tūks­tan­čių eu­rų. Už krau­jo punk­tų pa­tal­pų iš­lai­ky­mą per me­tus iš­lei­džia­me sep­ty­nias­de­šimt tūks­tan­čių eu­rų. Tie­sa, Kau­ne vis dar ne­tu­ri­me pa­tal­pų, to­dėl ti­kė­ti­na, kad ki­tą­met ši su­ma iš­aug­tų ir iki šim­to tūks­tan­čių. O dar rei­kia ne­pa­mirš­ti ir ge­gu­žę ke­lia­mų at­ly­gi­ni­mų, nors mū­sų įkai­nis ne­si­kei­čia. Nuo­šir­džiai ne­pa­vy­džiu nau­jam va­do­vui, ku­riam vi­sas šias pro­ble­mas, ne­lei­du­sias man mie­go­ti, teks spręs­ti. ¬

 
Komentarai
Kau­no kli­ni­kų Krau­jo cen­tro va­do­vė dr. Dia­na Re­mei­kie­nė:

- Da­lis plaz­mos Kau­no kli­ni­kų Krau­jo cen­tre nau­do­ja­ma pa­cien­tams gy­dy­ti, per­pi­lant ją švie­žiai šal­dy­tos plaz­mos ar­ba kriop­re­ci­pi­ta­to pa­vi­da­lu. Iš krau­jo, skir­to pa­ten­kin­ti erit­ro­ci­tų po­rei­kį, pa­ruoš­ta ir ne­pa­nau­do­ta gy­dy­mui plaz­ma šiuo me­tu sau­go­ma ir kau­pia­ma tam skir­tuo­se šal­dik­liuo­se. ¬
 



VUL San­ta­ros kli­ni­kų He­ma­to­lo­gi­jos, on­ko­lo­gi­jos ir trans­fu­zio­lo­gi­jos cen­tro Krau­jo cen­tro va­do­vė dr. Li­na Kry­žaus­kai­tė:

- Vi­si gau­na­mi kom­po­nen­tai, taip pat ir plaz­ma, skir­ti tik pa­cien­tams. VULS SK at­lie­ka­mos įvai­rios krau­jo su­rin­ki­mo iš do­no­ro
pro­ce­dū­rų rū­šys, to­kios kaip afe­re­zės (erit­ro­ci­tų, trom­bo­ci­tų), kas lei­džia rink­ti tik tuos kom­po­nen­tus, ku­rių la­biau­siai rei­kia. 

 




SAM atsakymas
Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja Svei­ka­tos stra­te­gi­nės plėt­ros sky­rius Ry­šių su vi­suo­me­ne pro­jek­tų va­do­vė Ali­na Ži­li­nai­tė:
- Pir­miau­sia svar­bu ži­no­ti, kad kai žmo­gui bū­na per­pi­la­mas krau­jas, plaz­ma yra bū­tent tas kom­po­nen­tas, ku­ris lie­ka ne­pa­nau­do­tas. Nors plaz­ma ne­tin­ka­ma krau­jo per­py­li­mui, ji vis tiek yra la­bai ver­tin­gas ir svar­bus kom­po­nen­tas, ku­rį ga­li­ma pa­nau­do­ti ki­toms reik­mėms, pvz., vais­tų ga­my­bai. Bū­tent taip ir nu­ma­to­ma Plaz­mos pa­nau­do­ji­mo ir kon­tro­lės 2016-2020 me­tais stra­te­gi­nių kryp­čių ap­ra­še. Ja­me nu­sta­ty­ta, kad krau­jo do­no­rys­tės įstai­ga gy­dy­mui ne­pa­nau­do­tą švie­žiai šal­dy­tą plaz­mą pir­miau­sia sie­kia per­dirb­ti į krau­jo vais­ti­nius pre­pa­ra­tus  pa­gal ga­my­bos su­tar­tį ki­to­se EEE vals­ty­bė­se ir į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką įvež­ti re­gist­ruo­tus krau­jo vais­ti­nius pre­pa­ra­tus. Šiuo me­tu Lie­tu­va ne­tu­ri ga­li­my­bių pa­ti per­dirb­ti plaz­mos, to­dėl yra ben­dra­dar­biau­ja­ma su už­sie­nio įmo­nė­mis.
Krau­jo do­no­rys­tės įstai­gai ne­pa­vy­kus su­da­ry­ti Kryp­čių ap­ra­šo pa­punk­ty­je nu­ro­dy­tos ga­my­bos su­tar­ties, švie­žiai šal­dy­ta plaz­ma par­duo­da­ma  pa­gal  su­tar­tį, kai už pa­teik­tą plaz­mą   at­si­skai­to­ma pi­ni­gi­nė­mis   lė­šo­mis   ar  re­gist­ruo­tais  krau­jo  vais­ti­niais pre­pa­ra­tais. Mi­nist­ro įsa­ky­mu yra nu­ma­ty­ta, kad krau­ją ar­ba jo kom­po­nen­tus įvež­ti ar iš­vež­ti iš ša­lies ga­li­ma tik ga­vus ra­šy­ti­nį mi­nis­te­ri­jos lei­di­mą. Tuo tiks­lu yra su­da­ry­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja.

 

Komentuoti:

Vardas:
El.paštas:
Komentaras:

Už duomenų nutekinimą – kosminės baudos

2018.05.21
„Asmens korteles reikės mauti į dėklus arba grūsti kur nors giliai į stalčius“, - svarsto medikai, kurie pacientų ligos istorijas nuo šiol turės saugoti kaip savo akį. Mat nuo gegužės 25-osios įsigalioja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kur reikalavimai griežtėja, prievolių daugėja, o baudos už nusižengimus, neišskiriant ir sveikatos priežiūros įstaigų, – įspūdingo dydžio. Skaityti plačiau

Aistė Raulušaitienė – apie paskutinius slaugytojų kantrybės lašus

2018.05.21
„Turbūt vienas lengviausių būdų - išeiti į gatves ir šaukti: duokite mums lėšų, - sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos viceprezidentė Aistė Raulušaitienė (40 m.). - Reikia ne tik oraus darbo užmokesčio, bet ir palankų darbo krūvių bei sąlygų. O taip pat svarbu, kad priimami teisės aktai, susiję su darbo sąlygomis, būtų įgyvendinti, o neliktų popieriuje.“ Skaityti plačiau

Vydūnas – kaip uždelsto veikimo bomba

2018.05.11
Būdamas nedidelio ūgio ir smulkaus kūno sudėjimo Vydūnas (1868-1953), kurio tikrasis vardas yra Vilhelmas Storosta, sugebėjo pažaboti itin sunkią tais laikais ligą ir, nepaisant niūrių gydytojų prognozių, sulaukė gilios senatvės. Minint 150-ąsias filosofo gimimo metines, 2018-ieji Seimo paskelbti Vydūno metais. Beje, apie šią asmenybę galima surasti ir pikantiškų detalių: jei tikėti sklandančiais mitais... Skaityti plačiau

Vaikų psichiatras: žinių vertinimams trūksta blaivaus požiūrio

2018.05.11
Gyvenimas griūva ne dėl neišlaikytų egzaminų, o dėl padoraus santykio, padoraus bendravimo, sutarimo tarp žmonių trūkumo. Toks patyrusio specialisto pastebėjimas turėtų būti išgirstas daugelio mokytojų ir tėvų, kurių vaikų mokslo rezultatai jau baigiami tikrinti.  Skaityti plačiau

Bėdžio sindromas. Praeitis

2018.05.04
Ir vėl matuojamės Sąjūdžio rūbą. Et, dydis visai ne tas, koks buvo anuomet, kai į Baltijos kelią lėkė visi. Na, tie kas liko namuose, tuo nesigyrė ir nesididžiavo. Skaityti plačiau

Prof. Saulius Vaitkus: „Serga žmogus, o ne atskiros kūno dalys“

2018.04.20
Profesorius Saulius Vaitkus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos Bendrojo sektoriaus vadovas, šiandien didžiausią pagarbą atiduoda ne naujausioms technologijoms, o Žmogui. Galima pripirkti daug aparatūros, bet jeigu nebus kam su ja dirbti, ji - niekam tikusi. Gydytojo kolegas iš užsienio Lietuvoje stebina ne aukštosios technologijos mūsų ligoninėse. Jiems ... Skaityti plačiau

Pavasaris nedžiugina? Padėkite kepenims

2018.04.20
Pavasarį vitaminų atsargos organizme būna išsekusios, sumažėjęs atsparumas įvairioms infekcijoms, nėra energijos, menkiausias fizinis darbas reikalauja kur kas daugiau jėgų. Ypač vargsta sergantieji lėtinėmis ligomis, kurios paūmėja prieš orų kaitą. Tačiau žmogaus kūne yra daug ląstelių, kurios nuolat atsinaujina, o šia savybe pasižyminčios kepenys veikia kaip energijos šaltinis. Kepenys g... Skaityti plačiau

Kai nėštumą aptemdo geležies stoka

2018.04.13
Greitai pavargstate, skauda galvą, kamuoja silpnumas, esate išblyškusi, lūžinėja nagai? Tokie simptomai leidžia įtarti klastingąją anemiją (mažakraujystę). Susidurti su nusilpusio kraujo pavojumi ypač rizikuoja besilaukiančios moterys. Skaityti plačiau

Medikų klaidos – kaip lėktuvų katastrofos

2018.04.13
Tik dvi ligos JAV pareikalauja daugiau žmonių gyvybių nei gydytojų klaidos. Gydymo įstaigoms siūloma viešinti šių mediko darbe neišvengiamų įvykių detales. Vis dėlto didelė dalis JAV ligoninių to nedaro. O skaudi problema išlieka. Skaityti plačiau

Biomedicinos specialistų sėkmės raktas - unikalus LSMU mokymo metodas

2018.04.13
Aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos bio­me­di­ci­nos stu­den­tus ren­gian­tis Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas (LSMU) iš­lie­ka tarp ša­lies pa­klau­siau­sių aukš­tų­jų mo­kyk­lų. Tai ro­do treč­da­liu iš­au­gęs st... Skaityti plačiau

Genetinį sutrikimą švelnina motinos pastangos

2018.03.30
Daina Kapšaitė, pasaulį išvydusi su Dauno sindromu, nuo pirmų dienų pareikalavo ne tik besąlygiškos tėvų meilės, bet ir daug pastangų išmokyti ją savarankiško gyvenimo. Tačiau mergaitės mama Lina (42 m.) įsitikinusi: „Tai – ne pareiga, o dovana, kurią džiaugiuosi galėdama skirti dukrai. Ką aš gebėsiu padovanoti, tą ji visą gyvenimą nešiosis ir galėsiu... Skaityti plačiau

Kvebeko gydytojai nenori... didesnės algos

2018.03.30
Socialiniuose tinkluose pasidalinus žiniai, jog Kanados Kvebeko provincijos medikai valdžiai siunčia peticiją, kad šiemet jiems nebūtų didinami atlyginimai, mūsų medikai ėmė juokauti, jog šalies premjeras Saulius Skvernelis turėtų rašyti prašymą, gal kanadiečiai norėtų paremti kolegas iš Lietuvos.  Skaityti plačiau

Jonas Šurkus: „Didžiausias žmogaus nuodas – pavydas“

2018.03.16
Kauno klinikų klinikinės toksikologijos gydytoją Joną Šurkų stebina ne medžiagos, sukeliančios apsinuodijimą, bet žmonių neatsakingumas ir neatsargumas. Patyręs gydytojas didžiausiu žmonių nuodu įvardija pavydą ir negatyvios informacijos gausą. Prieš šiuos nuodus bet kuris gydytojas – bejėgis. Skaityti plačiau

Nesprendžiama makšties sausumo problema savaime neišnyks

2018.03.16
Nors su makšties sausumo problema susiduria nemažai įvairaus amžiaus moterų, šios vis dar nelinkusios apie tai kalbėti. „Nemanau, kad Lietuvos moterys labai skirtųsi nuo kitų šalių, tačiau neretai skundą dėl šio varginančio negalavimo reikia išklausti. Vis dėlto dažniausiai negydant makšties sausumo problema savaime nepraeina“, – pastebi Lietuvos akuš... Skaityti plačiau

Vilniuje pagerbti geriausi sveikatos apsaugos sistemos vadovai ir gydytojai (papildyta nuotraukomis)

2018.03.08
Vilniuje viešbutyje „Radisson Blu Lietuva“, penkioliktą kartą nugriaudėjo konkurso „Metų vadovas“ laureatų pagerbimo vakaras. Tarp gausiai susirinkusių svečių buvo Seimo ir Vyriausybės atstovai, miesto merai, medicinos elitas. Šventė šiemet skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Iškilmingame vakare jau tradiciškai išdalintos septynios no... Skaityti plačiau

Ernestas Gaižauskas: „Medicinoje išlieka ne protingiausi, o darbščiausi“

2018.03.08
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ernestas Gaižauskas (32 m.), konkurse „Metų vadovas 2017“ laimėjęs „Kylančios žvaigždės“ nominacijos, trejus metus rūpinasi ne tik pacientų gydymu, bet ir jų komfortu. Įkūrė „Pozityvių idėjų“ asociaciją, nes, kaip pats sako, norėjo padaryti ką nors gero ir prasmingo. Maža to, su koleg... Skaityti plačiau

Epilepsijos priepuolis: skaičiuokite minutes

2018.02.23
Minint Europos epilepsijos dieną specialistai ragina visuomenę griauti mitus apie šią sudėtingą ligą, nuo kurios nėra apsaugotas nė vienas. Kaip reikėtų elgtis, jei atsidūrėte šalia epilepsijos priepuolio ištikto žmogaus? Skaityti plačiau

Jurgis Brėdikis: „Laisvė - nuostabiausias dalykas“

2018.02.23
„Gydytojams, įpratusiems gelbėti kitą, kova už save ilgą laiką atrodė net ir gėdinga. Jei šiandien vis dar būčiau dirbantis gydytojas, prisidėčiau prie medikų sąjūdžio. Nes ilgiau tylėti nebegalima“, - sako akademikas, profesorius Jurgis Brėdikis (88 m.), kasmetiniame konkurse „Metų vadovas“ apdovanotas už gyvenimo nuopelnus. Skaityti plačiau

Ar dosnūs britų pasiūlymai išvilios mūsų šeimos gydytojus

2018.02.12
„Tikrai nereklamuoju emigracijos, bet tiesiog mūsų medikai yra priversti vergauti ir dirbti nežmonišku krūviu už varganą algą, kuri niekada tau neleis gyventi oriai“, – sako pagal „NHS England“ programą jau penkis mėnesius Jungtinėje Karalystėje dirbantis 33-ejų šeimos gydytojas Darius (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – red. past.). Skaityti plačiau

N.Klimas: „Kasdien susidurdamas su mirtimi labiausiai vertinu gyvenimą“

2018.02.12
Gydytojas anesteziologas reanimatologas Nerijus Klimas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anesteziologijos-intensyvios terapijos skyriaus vedėjas, darbe kiekvieną dieną susiduria su mirtimi, o laisvalaikiu – ieško vėjo iššūkių. Tačiau, anot gydytojo, nei mirties, nei vėjo nugalėti neįmanoma, galima tik prie to prisitaikyti, išgyventi. Skaityti plačiau

Audrius Dulskas: „Tiesiog „lipdai“ save po gabaliuką“

2018.02.12
„Jei vieni pacientai džiaugiasi jaunu gydytoju, kiti teiraujasi, kiek operacijų esu atlikęs, prašo rekomenduoti kitą specialistą. Nors kas savaitę atlieku penkias šešias operacijas, tikrai nebandau įtikinti, kad esu pats geriausias. Dar iki to reikia daug dirbti“, – sako Nacionalinio vėžio instituto chirurgas onkologas doc. dr. Audrius Dulskas (34 m.). Skaityti plačiau

Įsibėgėjant gripo sezonui pravers eteriniai aliejai

2018.01.29
Įsibėgėjus peršalimų bei gripo sezonui sveikesnę aplinką gali padėti sukurti eteriniai aliejai. Daugelis jų turi efektyvių komponentų, kurių savybės leidžia sunaikinti ne tik virusus, bet ir bakterijas ar grybelius. Skaityti plačiau

Raimondas Kuodis: „Turim neadekvačią sistemą su pseudo draudimu“

2018.01.29
„Daug kalbame apie e.sveikatą, bet iš principo ją blogai suprantame. E.sveikata pirmiausia yra ekonominė, o tik po to elektroninė. Tikroji e.sveikata pirmiausia turi būti susijusi su kaštų analize, eilių administravimu ir ištekliais“, – sako  Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis (46 m.). Skaityti plačiau

Aūūū, kur jūs, karo medikai?

2018.01.29
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), šiuo metu jaučiamas itin didelis sveikatos priežiūros specialistų poreikis. Visais įmanomais būdais stengiamasi juos - nuo šeimos gydytojų iki psichiatrų - prisišaukti į Karo medicinos tarnybą. Ministerija žada kelti ir atlyginimus, tačiau įspėja, kad viskas priklausys nuo šalies ekonominės situacijos bei krašto apsaugos sistemai skiri... Skaityti plačiau

Paramedikai nustumti į šoną - padavėjai uždirba daugiau

2018.01.19
Lagaminus kraunasi ir svetur laimės ieško ne tik jaunieji gydytojai, bet ir paramedikai, kurie jaučiasi neįvertinti bei nustumti į šoną. „Kad galėtum išgyventi iš paramediko atlyginimo, tenka dirbti pusantro etato arba griebtis papildomo darbo. Kai kurie eina uždarbiauti padavėjais. Ką darysi – jie su arbatpinigiais gauna daugiau“, - pasakoja paramedikė Aleksandra i&scaro... Skaityti plačiau

Politikai diskutuoja, gydymo įstaigos... bankrutuoja

2018.01.19
Apie tai, jog mūsų sveikatos apsaugos sistemai reikia kardinalių permainų, pastarąsias savaites negirdėjo turbūt tik tas, kuris nesupranta lietuviškai. Jų reikalauja ir į gatves išėję jaunieji gydytojai, ir Lietuvos medikų sąjūdis. O štai likimo valiai paliktų periferijos gydymo įstaigų vadovai prabyla apie bankrotus ir svarsto, ar ligoninėms išnykus iš žemėlapio pirminiai sve... Skaityti plačiau

Norvegų kalba kenkia sveikatai

2018.01.19
Prašau nemesti šio rašinio, kol bent pirmos dalies neperskaitysite. Nes pirma dalis yra visai ne apie tai, kas yra antroje jo daly. Taigi... Skaityti plačiau

Rezidentas: kartais pas gydytojus pacientai ateina kaip į kirpyklą

2018.01.05
Benediktas Jonuška – Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų chirurgijos skyriaus pirmų metų rezidentas. Tačiau jauno vyro veikla peržengia medicinos ribas. Jis - ir savanoris, ir muzikos didžėjus. Skaityti plačiau

Medikų pensijos - be privilegijų

2018.01.05
„Medikai nėra išskirti ir gauna pensijas kaip ir visi samdomi darbuotojai, priklausomai nuo atlyginimų dydžio ir nuo darbo stažo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas prof. Romas Lazutka. Dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai didės 21 euru, o dėl perskaičiavimo – sukaupusiems ilgą draudimo stažą apie 9 eurus. Skaityti plačiau

Prof. Eugenijus Lesinskas: „Matai, kaip sistemoje gęsta jauni, protingi žmonės“

2017.12.08
„Šiame darbe pakankamai daug kūrybos - operacijos metu gali pasirinkti kelis kelias kryptis tai pačiai problemai spręsti. Tai kasdien teikia vis naujus iššūkius“, – sako VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas prof. dr. Eugenijus Lesinskas. Skaityti plačiau

Darius Jauniškis: „Atlyginimų klausimas - tik problemų aisbergo viršūnė“

2017.12.08
„Mūsų dažnai klausia, kodėl taip skubame, juk su Labanausku (Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas – aut. past.) buvo sutarta, kad atlyginimai nuo liepos didinami penkiolika procentų. Tačiau mes sakome, kad medikams atsibodo laukti. Sistema, kuri nesikeičia dešimtmečiais, privalo tai daryti“, - įsitikinęs naujasis Lietuvos medikų sąjūdžio vadovas Darius Jauniškis... Skaityti plačiau

Kaip pasididinti pensiją?

2017.11.24
Visi tie, kurie vartoja rusiškus, baltarusiškus ir kiniškus vaistus turi problemų. Na, neišsigąskite stipriai: problemų turite ne jūs, o jūsų vaistų tiekėjai. Nes šiandien jau šešiolikta diena, kai įsigaliojo naujoji vaistų įvežimo ne iš Europos Sąjungos valstybių tvarka. Dešimt pakuočių kartą per mėnesį. Ir ne daugiau. Žinoma, jums asmeniškai toki... Skaityti plačiau

Ko reikia sklandesniam nėštumui

2017.11.24
Nors Lietuvoje neišnešiotų kūdikių gimsta vos 5-6 procentai, kiekvieno tokio mažylio atėjimas į pasaulį tampa didžiuliu iššūkiu tiek šeimai, tiek medikams. Kas paskatina priešlaikinį gimdymą ir reikalinga sklandžiam nėštumui užtikrinti, kalbamės su Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo sektoriaus vadove prof. Meile Minka... Skaityti plačiau

Šimtadienis kitaip

2017.11.16
Pa­skelb­tas šim­ta­die­nis iki Lie­tu­vos Vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio, ku­ris bus mi­ni­mas ki­tų me­tų Va­sa­rio 16 die­ną. Vie­šo­je erd­vė­je mir­ga idė­jos Lie­tu­vai. Šimt­me­čio trau­ki­nys links­mai nu­puš­ka­vo link Rad­vi&s... Skaityti plačiau

Hipokrato priesaika - valdžios botagas priversti gydytojus dirbti daugiau

2017.11.13
Įsivaizduokim situaciją, kad Norvegijos karalius išleidžia įsakymą panaikinti eiles gydymo įstaigoje... „Na skirtumas tas, kad ten manoma, jog gydytojai žino geriau, kaip valdyti eiles. Gydytojas pasako, ko jam reikia, kad jis galėtų atlikti savo darbą“, – sako laikinasis Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkas Norvegijoje gydytoju psichiatru dirbantis Ramūnas Aranauskas. Skaityti plačiau

R.Masiliūnas: „Kas savaitę sulaukiu pasiūlymo išvykti“

2017.11.09
„Galima skųstis per mažais atlyginimais ar neadekvačiu darbo krūviu Lietuvoje. Tačiau gali tai priimti kaip galimybę keisti situaciją. Svarbu dalyvauti pačiam, identifikuoti problemas ir ieškoti sprendimų“, – sako laisvalaikio įvairioms visuomeninėms veikloms negailintis VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas (30 m.). Skaityti plačiau

Kas sudės e.sveikatos prasikaltėlių dėlionę?

2017.11.03
Prieš savaitę Seimo Antikorupcijos komisijoje nagrinėjant e.sveikatos diegimo klausimą netrūko pasisakymų, kad sistema, turėjusi palengvinti ir duomenų perdavimą, ir medikų darbą, iš tikrųjų ne vienam sveikatos apsaugos ministrui tapo rakštimi, žinote, kokioje vietoje. Tai - ne pirmas kartas, kai ieškoma, kas išvaistė e.sveikatos pinigus ir kodėl ji buksuoja. Tiesa, kaži ar sė... Skaityti plačiau

Prof. Vytautas Kasiulevičius: „Keista, kad ta perdegusi sistema vis dar gali dirbti“

2017.11.02
Rytoj, penktadienį, Vilniuje Inovatyvios medicinos centre Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, VU profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius kolegas, sveikatos politikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus kviečia diskusijos apie tai, kas vyksta sveikatos sistemoje. Medikai sako besijaučiantys kaip nuvaryti arkliai, su kuriais žinome kas daroma, o jauni s... Skaityti plačiau

In­sul­to ri­zi­ką au­gi­na prie­šir­džių vir­pė­ji­mas

2017.10.26
„In­sul­tas – bjau­ri li­ga. Tik­rai nie­kam ne­pa­ta­riu juo sirg­ti. Ne­ap­si­mo­ka“, – sa­ko prieš pen­ke­rius me­tus in­sul­tą pa­ty­ręs Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nio or­kest­ro me­no va­do&... Skaityti plačiau

Gydytojas ir pacientas


Kaulų tankį analizuos naujausios kartos įranga

Kaulų tankį analizuos naujausios kartos įranga

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje kaulų tankio tyrimai nuo šiol bus atliekami naujausios kartos densitometrijos įranga. Ypatin...
Bitininkystės aistra vos nekainavo gyvybės

Bitininkystės aistra vos nekainavo gyvybės

Kiek daugiau nei prieš metus bitės įkandimas Andriui Bajorūnui (35 m.) galėjo baigtis tragiškai. Vyras atviras &ndas...

Budinti vaistinė


Dėl galimo vaistinių tinklo veiklos iškreipimo – kreipimasis į Konkurencijos tarybą ir Ūkio ministeriją

Dėl galimo vaistinių tinklo veiklos iškreipimo – kreipimasis į Konkurencijos tarybą ir Ūkio ministeriją

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Antanas Matulas ir Irena Degutienė kreipėsi...
Subalansuotas „Eurovaistinės“ receptas

Subalansuotas „Eurovaistinės“ receptas

Antradienį „Eurovaistinė“ minėdama dvidešimtąjį gimtadienį pateikė kiek neįprastą, bet visoms gyvenimišk...

Sveika šeima


Fizinis aktyvumas: kodėl ir kiek jums jo reikia?

Ne paslaptis, kad reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Dažniau kyla klausimas, koks turi būti krūvio dažnumas, intensyvumas, trukmė, o galiausiai – rūšis ar fizinės veiklos pobūdis.

Sveikatos horoskopas


Gegužės 21-27 d.

Avi­nas
Pir­ma­die­nį tau­so­ki­te ner­vų sis­te­mą, ne­bū­ki­te to­kie prin­ci­pin­gi ir ne­si­jau­din­ki­te dėl smul­kme­nų. Ket­vir­ta­die­nį tau­so­ki­te ran­kas ir pe­čius, ga­li bū­ti pa­žei­džia­mi nu­ga­ros rau­me­nys. Sa­vait­ga­lį leis­ki­te sau kom­for­tiš­kai pail­sė­ti.

Fotoreportažas


Svetur


„Tetra Pak“ plastikinius šiaudelius keis popieriniais

Maisto pakuočių gamintojai „Tetra Pak“ iki metų pabaigos pradės gaminti popierinius šiaudelius, pritaikytus kartoninėms vienos porcijos dydžio gėrimų pakuotėms. Šis žingsnis – platesnės iniciatyvos, kuria siekiama prisidėti prie plastiko atliekų mažinimo pasaulyje, dalis.

Komentarai


Kad valdžia nepiktnaudžiautų žiniasklaida
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Kad valdžia nepiktnaudžiautų žiniasklaida
Ką dar čia uždraudus?
Henrikas Vaitiekūnas Ką dar čia uždraudus?
Visai ne reklama
Henrikas Vaitiekūnas Visai ne reklama

Naujas numeris








Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica