Mokėsi iš konkrečių pavyzdžių
„Kvietimas į seminarą savižudybių, smurto prevencijos temomis, dažnai palydimas neigiamų emocijų. Tiek daug tomis temomis prirašyta, klausyta paskaitų, kad nesitiki išgirsti ką nors naujo, naudingo, o problemos tiek skausmingos, įsisenėjusios, kad nesinori nei prie jų prisiliesti, nei jų gvildenti... Algoritmas – dar viena panacėja, noras viską sustruktūruoti, sudėlioti į seką, nors kiekvienas savižudybės atvejas – savitas, tad ir sprendimai – unikalūs. Tokios mintys lydėjo einant į šalies mastu vykdomo projekto seminarą „Reagavimo į savižudybių riziką algoritmo kūrimas“, – atviravo D.Zibolienė. Tačiau tuoj pat priduria, kad seminaras nustebino profesionalumu ir praktinių pavyzdžių gausa.
 
„Savižudybės mitai, psichologinės krizės, visuomenės psichologinė sveikata, kankinantys išgyvenimų spąstai, vidinis žlugimas, daugybė patarimų, kaip reikėtų bendrauti su žmogumi, kuris išsako suicidines mintis, kaip neišsigąsti atsakomybės ir tinkamai padėti žmogui, kaip pastebėti savižudybei besiruošiančiojo siunčiamus signalus – tradicinės seminarų apie savižudybės prevenciją temos, pateiktos įtaigiai, profesionaliai.
 
Ypač buvo įdomu nagrinėti konkrečius suicidinio elgesio pavyzdžius, dėlioti pagalbos planus. Pirmą kartą teko diskutuoti apie pagalbą potyrių ieškančiam jauniems žmonėms, kurie bando važiuoti ant automobilio stogo, nušokti nuo bėgių prieš pat atvažiuojantį traukinį... Jiems noras atkreipti į save dėmesį, pasipuikuoti prieš draugus, adrenalino poreikis atrodo stipresnis už baimę susižaloti, tapti neįgaliu“, – kalbėjo specialistė.
 
Pašnekovė pasakojo, jog seminare nagrinėti Kelmės, Kupiškio, Raseinių rajonų reagavimo į savižudybių riziką algoritmai vienodi pateikimo forma: grafiniai vaizdai – kvadratėliai, kuriose surašytos pagalbos veiksmų žmogui ketinant ar mėginant nusižudyti sekos, akcentuojant pagalbos išskirtinumą, jei krizinėje situacijoje atsidūręs žmogus priima pagalbą arba ją ignoruoja, nurodant, kas konkrečiu momentu pagalbą turi suteikti. „Vienokia reagavimo į savižudybes veiksmų seka suaugusiems, kitokia – vaikams ir mokiniams. Algoritme atkreipiu dėmesį į nurodymą, ką reikėtų informuoti, jei bent viena sekos dalis neveikia“, – sakė D.Zibolienė.
 
Paskatino suburti darbo grupę
„Kiekvienas gali dalyvauti užkertant kelią savižudybei. Profesionalai padaryti to vieni nepajėgūs“ – šis seminarą vedusios psichologės Irmos Palaimaitės teiginys paskatino susimąstyti, ką galime padaryti mūsų rajone suvieniję gydytojų, psichologų, socialinių paslaugų teikėjų ir visuomenės jėgas“, – pabrėžė specialistė.
 
Ji pasakojo, kad seminaras paskatino pasidomėti Rokiškio rajono savivaldybės savižudybės statistika, prevencijos strategija. Per paskutiniuosius septynetą metų Rokiškio rajone savižudybių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų maždaug, 1,5 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis. Mažiausiai – 13 savižudybės atvejų užfiksuota 2014 m., daugiausia – net 23 rajono gyventojai pasirinko mirtį 2011 m. Sužinota, jog Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdė programą, kurios metu apmokyta didelė grupė žmonių pagal savižudybių intervencijos įgūdžių ASIST ir „safeTALK“ programas.
 
„Seminare išgirstos idėjos paskatino suburti Rokiškio rajono savivaldybės savižudybių prevencijos darbo grupę. Tai – antrasis kartas rajone, kai savižudybės prevencijos tikslais buriami specialistai ir savanoriai. Prieš dešimtmetį aktyviai veikusios grupės vienas pagrindinių tikslų buvo operatyviai reaguoti į informaciją apie suicidinį elgesį, išvykti į vietą, padėti žmogui, atsidūrusiam krizinėje situacijoje. Jei nėra galimybės pabendrauti gyvai, tai bent pakalbėti telefonu. Tuo tarpu naujosios grupės veikla orientuota į konkrečių savižudybės atvejų analizę, pagalbos poreikio identifikavimą, pagalbos sektorių specialistų veiklų koordinavimą, paslaugų, skirtų savižudybės ar savižalos rizikos lygiui įvertinti, sumažinti ar net pašalinti, siūlymą.
 
Grupės narių vienas aktualiausių uždavinių – sukurti algoritmą, padėsiantį atpažinti savižudiško elgesio riziką, nukreipti savižudiškų minčių turinčius žmones į saugias rankas, o nesėkmės atveju – suteikti pagalbą netektį išgyvenantiems artimiesiems. Grupė į savižudybių prevenciją planuoja įtraukti švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių įstaigų, verslo įmonių, tikinčiųjų ir kaimo bendruomenių, užimtumo tarnybų, savivaldos ir teisėsaugos institucijų,  nevyriausybinių ir kitų organizacijų atstovus, kurie yra arčiausiai žmonių, todėl didžiausia tikimybė, kad būtent šie pagalbininkai pirmieji sužinos apie krizinę situaciją išgyvenančias šeimas, praneš apie jas, kad laiku būtų suteikta pagalba. Didžioji dauguma žmonių, planuojamų kviesti į prevencijos savanorių grupę, dalyvavo „Savižudybių prevencijos iniciatyvos plėtra Lietuvos savivaldybėse“ projekto mokymuose“, – kalbėjo D.Zibolienė.

---

 
Tarp kitko
Projektą „Savižudybių prevencijos iniciatyvos plėtra Lietuvos savivaldybėse“ organizuoja
VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir UAB „Eurointegracijos projektai“. Projekto tikslas – įgalinti projekte dalyvaujančias savivaldybes savarankiškai spręsti savižudybių prevencijos iššūkius ir veiksmingai naudoti turimus psichosocialinės paramos sveikatos priežiūros išteklius. Mokymų ir supervizijų metu siekiama įdiegti reagavimo į savižudybių riziką algoritmą tam, kad būtų aiškus visų institucijų vaidmenų pasiskirstymas, pagalba būtų sisteminga, o ne epizodinė.
 
Visi algoritmo grandyse esantys asmenys išklausys mokymus apie savižudybių prevenciją, riziką, pirminės emocinės pagalbos teikimą. Galiausiai bus teikiamos konsultacijos-supervizijos apie sunkius atvejus, pagalbos galimybes, patį algoritmo veikimo principą. Projekto metu kiekvienoje savivaldybėje apmokyta nuo 140 iki 212 įvairių seniūnijų specialistų, bendruomenės atstovų, seniūnijų darbuotojų, savivaldybių specialistų ir policijos pareigūnų.
 
Projektas finansuojamas iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.